Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Ignalina) prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. U., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2014 m. liepos 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 val. per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 180 val. viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 30 val. per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 120 val. viešųjų darbų. 2014 m. rugsėjo 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 20 parų arešto bausme. Bausmė atlikta. Teistumas išnykęs,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. 2021 m. sausio 19 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) poilsio kambaryje, mušdama – rankos plaštaka suduodama į nugarą, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais.

A. U. 2021 m. vasario 13 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), tualete, smurtaudama – siekdama, kad pasišlapintų mažametis sūnus, prispaudusi jį prie klozeto, dešine ranka pešdama už plaukų, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui V. U., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais.

A. U., kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. sausio 19 d. padarymu, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi V. U., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 19 d. vakare, apie 19 val., buvo foje kartu su sūnumi. Foje buvo ir centro gyventoja V. S. su penkių mėnesių dukra ir A. M. dviejų metų amžiaus sūnus T. Šalia foje esančioje virtuvėje buvo A. G.. Kambaryje, esančiame netoli fojė, – centro darbuotoja S. B. kartu su centro gyventoja A. M.. Užsimanė į tualetą, todėl V. S. paprašė, kad prižiūrėtų sūnų, kuris žaidė su T. Tualete būdama išgirdo, kad rėkia sūnus. Atėjusi į foje, pamatė, kad sūnus guli ant fotelio, o T. tempia jį už kojų. Sudrausmino T. ir jis nuo sūnaus atsitraukė. T. bėgant, nesusivaldė ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jam į nugarą. Vaikas nenugriuvo. Ar T. pradėjo verkti, negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio. T. truputį rėkė. Tuo metu į foje atėjo A. M. su S. B.. A. M. pradėjo rėkti. Centro darbuotojai S. B. papasakojo, kad T. tempė jos sūnų už kojų, o ji T. ranka sudavė į nugarą. Po konflikto nuėjo į savo kambarį ir verkė. Tą patį vakarą atėjo pas A. M. ir atsiprašė. A. M. pasakė, kad reikia sūnaus atsiprašyti. T. padavė ranką ir atsiprašė. Dėl to, kad taip pasielgė nuoširdžiai gailisi. Tiesiog nesusivaldė (1 t., b.b.l. 173-176).

A. U., kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, 2021 m. vasario 13 d. padarymu, ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, kad 2021 m. vasario 13 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) atvedė sūnų V. į tualetą. Pasodino ant klozeto, tačiau sūnus nulipo ir pradėjo voliotis ant grindų. Pakėlė ir pasodino verkiantį sūnų ant klozeto. Sūnui sėdint ant klozeto, dešine ranka griebė už plaukų ir juos tempė. Sūnus verkė, rėkė. Kadangi tualeto durys buvo atidarytos, pamatė, kad ateina centro darbuotoja G. K.. Tempė sūnui už plaukų todėl, kad neklausė. G. nukėlė sūnų nuo klozeto. Pasakė, kad apie tai įrašys į sąsiuvinį. Daugiau šio įvykio niekas nematė. Sūnui V. yra nustatytas intelekto sutrikimas, sūnus lankosi pas psichologą, psichiatrą. Dėl to, kad tempė sūnui už plaukų nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad blogai pasielgė (1 t., b.b.l. 160-163).

2021 m. sausio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo duomenys patvirtina, kad Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą A. M. ir R. B. šeimoje. A. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventoja A. trenkė delnu vaikui per nugarą. Vaikas rėkė, jam skaudėjo, buvo išsigandęs. A. M. sūnų ramino. Ant vaiko nugaros buvo žymė. Turi nuotrauką. Vaikas buvo neramus, naktį blogai miegojo (1 t., b.b.l. 28-36).

2021 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) centro pranešimo duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 13 d. Centro darbuotoja išgirdo stipriai verkiantį moters sūnų. Nubėgusi pamatė, kad A. U. vaikui rovė plaukus. A. U. paaiškino, kad vaikas nenorėjo šlapintis, bet jį vis tiek jėga laikė prispaudusi. Po įvykio su A. U. kalbėta apie nederamą elgesį su vaiku ir tinkamų bei netinkamų auklėjimo priemonių taikymą. A. U. su sūnumi V. U. (duomenys neskelbtini) apgyvendinta nuo 2020 m. spalio 9 d. dėl socialinių ir kitokių gyvenimo įgūdžių stokos (1 t., b.b.l. 37-40).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyveno su mažamečiu vaiku T. B., gimusiu 2018 metais, (duomenys neskelbtini) centre. 2021 m. sausio 19 d., tarp 18 ir 19 val. kartu su V. S. ir socialine darbuotoja S. B. buvo darbuotojų kabinete. T. B. žaidė foje su kitu bendraamžiu vaiku V. U.. Būdama kabinete išgirdo vaikų keliamą triukšmą. Su V. S. ir virtuvėje buvusiu A. G. nubėgo į foje pažiūrėti kas atsitiko. Atėjusi į foje, pamatė kaip paramos centro gyventoja A. U. dešinės rankos plaštaka trenkė sūnui T. B. į nugarą. Po smūgio sūnus atbėgo prie jos ir pradėjo verkti. Susinervinusi pradėjo rėkti ant A. U., kad neturi jokios teisės mušti svetimą vaiką. A. U. paaiškino, kad T. B. tampė V. U.. Visą įvykį nuo pat pradžių matė V. S., A. G. ir S. B. (1 t., b.b.l. 105-108).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 15 d. dėl šeimyninių problemų gyveno (duomenys neskelbtini) centre kartu su nepilnamečiais vaikais. 2021 m. sausį, tikslios datos nepamena, vakare, būdamas virtuvėje išgirdo vaiko rėkimą. Išbėgo į foje, esančią šalia virtuvės, ir pamatė kaip A., kurios pavardės nežino, sūnus T. yra užgulęs ir prispaudęs kitos centro gyventojos A. sūnų V. Tada pamatė, kad iš už kampo atbėgo A., kuri rankos plaštaka sudavė T. į nugarą. Kuria ranka trenkė, neatkreipė dėmesio. Kuriuo momentu į foje atėjo T. mama A., negali pasakyti. Viskas vyko labai greitai, todėl išbėgęs iš virtuvės nesureagavo kas tuo metu buvo foje. Atbėgęs į foje matė, kad prie stalo, nuo vaikų apie 3-4 metų atstumu, buvo centro gyventoja V. Pamena, kad S. B. atbėgo į foje jau po to, kai A. sudavė T. į nugarą, nes pastaroji aiškinosi kas nutiko. Titas verkė ir rėkė. A. rėkė ant A. Aprimus, A. parodė T. nugarą. Nugaroje buvo matomas plaštakos formos paraudimas (1 t., b.b.l. 125-132).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) centre. 2021 m. sausį, tikslios dienos nepamena, bet tai galėjo būti darbo diena, vakare, sėdėjo socialinės paramos šeimai centro foje. Foje žaidė mažametis T. ir tokio pat amžiaus V. Prieš tai centro globotinė A. paprašė pažiūrėti sūnų V. Sėdėjo ir stebėjo kaip vaikai žaidžia. Įsiaudrinęs T. pradėjo tempti V. už kojos. T. betempiant V. už kojos, pastarasis pradėjo spiegti, tačiau neverkė. Išgirdusi, kad spiegia V., A. išbėgo iš tualeto ir trenkė delnu T. į nugarą. Po smūgio T. apsiverkė ir pradėjo rėkti. T. verksmą išgirdusi iš socialinės darbuotojos kabineto atbėgo jo mama A., kurios pavardės nežino. A. paklausė kas nutiko. Ji pasakė, kad A. trenkė T. per nugarą. A. atkėlė T. marškinėlius ir pamatė pirštų žymes. Po to, kai pamatė žymes, A. pradėjo rėkti ir vadinti A. įvairiais necenzūriniais žodžiais (1 tomas, b.b.l. 135-138).

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre socialine darbuotoja. 2021 m. sausio 19 d., vakare, apie 18 val., dirbo dieninėje pamainoje. Būdama savo kabinete, išgirdo šaukiančią paramos šeimai centro globotinę A. M., kuri su mažamečiu vaiku T. globos centre gyveno nuo 2020 metų gruodžio pabaigos iki 2021 metų sausio 29 dienos. Išėjusi iš kabineto, poilsio kambaryje pamatė kaip A. M. traukia sūnų T. už rankos ir tuo pat metu šaukdama ir keikdama kitą globos centro globotinę A. U., kuri paaiškino, kad mažametis vaikas V. U. buvo poilsio kambaryje kartu su A. M. sūnumi T. ir kita globos centro globotine V. S.. Žaisdamas V. U. atsigulė ant pufo, o T. griebė jį už kojos ir pradėjo tempti. V. U. ėmė šaukti, tuomet į poilsio kambarį įbėgo A. U. ir, gindama vaiką, trenkė A. M. sūnui T. ranka per nugarą, o T. pradėjo rėkti. Kai moterys nurimo, paprašė A. M. parodyti kur sūnui buvo trenkta. A. M. pakėlus T. marškinėlius, smurto žymių nepastebėjo. Po incidento T. greitai nurimo ir vėl ėmė žaisti su V. U.. Tarp moterų konflikto daugiau nebuvo. A. U. maždaug po valandos atsiprašė A. M. ir moterys susitaikė. Apie įvykį raštu pranešė centro direktorei (1 tomas, b.b.l. 141-144).

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre socialinio darbuotojo padėjėja. 2021 m. vasario 13 d., apie 16 val., būdama darbe ir tvarkydama globos centre gyvenančių asmenų drabužius, išgirdo, kad globos centro Šeimos krizių grupėje dėl socialinių įgūdžių stokos gyvenanti A. U. kartu su sūnumi V. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), eina į tualetą. Po kurio laiko išgirdo stiprų V. U. verksmą. Greitai nubėgo į tualetą ir pamatė kaip ant klozeto pasodintam V. U. jo motina A. U. rauna nuo galvos plaukus. Iškart ant rankų paėmė verkiantį V. U.. Iš vaiko elgesio suprato, kad vaikui labai skauda. Šio įvykio daugiau niekas nematė. Raminamas V. U. greitai nurimo ir nubėgo žaisti. Kai V. U. nusiramino, nuėjo pasikalbėti su jo motina. A. U. paaiškino, kad taip elgtis nedera. A. U. paaiškino, kad sūnus V. U. nenorėjo pasišlapinti, todėl laikė jį prispaudusi prie klozeto. Maždaug po valandos A. U. priėjo ir paprašė apie įvykį niekam nepranešti. Su A. U. apie nederamą elgesį yra nuolat kalbama ir aiškinama kaip reikia elgtis. A. U. nuolat psichologiškai smurtauja prieš vaiką, nemoka gražiai kalbėti, šaukia, netinkamai rūpinasi. V. U. mieliau būna su socialiniais darbuotojais nei su motina. (1 tomas, b.b.l. 147-150).

Įvertinęs liudytojų A. M., A. G., V. S., S. B., G. K. duotus paaiškinimus, kaltinamosios A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimų duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. U. 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) centre mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė mažamečiams fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė mažamečiams (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas bausmę A. U., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino, gailisi, todėl laisvės atėmimo bausmė jai būtų pernelyg griežta, švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos skyrimas būtų neteisingas ir netikslingas, nes ji jau yra teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, turto ir pajamų neturi, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai už kiekvieną nusikalstamą veiką trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kurio dydis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatomas mažesnis už vidurkį arešto bausmės, numatytos BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. A. U. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, savo nusikalstamais veiksmais ji nesukėlė didelės žalos, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

A. U. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus padarė smurtaudama, vieną iš nusikaltimų padarė smurtaudama prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, anksčiau jau yra teista už panašaus pobūdžio veiką, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. vasario 22 d. nutarimais A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b.b.l. 190-195).

Utenos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi A. U. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2021 m. vasario 22 d. iki bylos nagrinėjimo pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. U., gimusio (duomenys neskelbtini)ais, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje (2 t., b.b.l. 1-16).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. U. prisipažino esanti kalta, todėl jai skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą (2021 m. sausio 19 d.), numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – trisdešimties parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvidešimties parų arešto.

A. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą (2021 m. vasario 13 d.), numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – trisdešimties parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvidešimties parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti visiškai jas sudedant, ir paskirti A. U. galutinę subendrintą bausmę – keturiasdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti keturiems mėnesiams ir paskirti A. U. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nustatyti, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laiką A. U. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant programą išklausyti per keturis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. 2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. vasario 22 d. nutarimais paskirtus rašytinius pasižadėjimus neišvykti bei 2021 m. vasario 22 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. U. – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamosios prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.