Kauno apylinkės teismo nutartis

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-727-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto M. V. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-727-2024 A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. sausio 31 d. 16.40 val. nelaisvėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė karališkuosius pitonus (Python regius) (5 vnt.), kurie įtraukti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą (saugomi), paprastąsias rozelas (Platycercus eximius) (2 vnt.), kurios įtrauktos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą (saugomos), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 38 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 303 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. M. minėtu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024 m. sausio 31 d. 16.40 val. nelaisvėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė leopardinį gekoną (Eublepharis macularius) (1 vnt.), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų, šiais veiksmais pažeisdamas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262, 16 ir 46 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 303 straipsnio 1 dalyje.

A. M. paskirta subendrinta 60 Eur bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – karališkųjų pitonų (Python regius) (5 vnt.), paprastųjų rozelų (Platycercus eximius) (2 vnt.) ir leopardinio gekono (Eublepharis macularius) (1 vnt.) – konfiskavimas.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo patikrinime, kurio metu nustatė, kad A. M. laikė pitonus, gekonus ir papūgas, be įsigijimo dokumentų ir leidimo. Trūko tinkamų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Iš pradžių asmuo dokumentų nepateikė, vėliau pataikė, tačiau užsienio kalba, iš kurių nebuvo galima identifikuoti, kad tai būtent tie gyvūnai, kurie laikomi. Be to, asmuo minėjo, kad dokumentų paieškos į bylos nagrinėjimą, galbūt atneš. Ji dalyvavo tik patikrinime. Patikrinimo metu jokie dokumentai pateikti nebuvo. A. M. sakė, kad gyvūnus įsigijo iš kitų asmenų, tačiau tiksliai nenurodė jokių aplinkybių ir asmenų neįvardino. Iš pradžių buvo nuvykę pas asmenį, ten buvo daug terariumų. Asmuo nurodė, kad tik planuoja gauti leidimus ir tuomet įsigyti gyvūnus, tačiau vėliau pateikė versiją, kad vis tik gyvūnus laikė, bet juos atidavė, o galiausiai nurodė, kad gyvūnus laikė pas save, bet laikinai juos išnešė pas draugę. Terariumai buvo tušti. Nuvyko pas asmens draugę, asmuo išnešė gyvūnus ir nurodė, kad juos ankščiau laikė pas save. Terariumų buvo nemažai, o tiksliai pasakyti, ką asmuo su jais darė, pasakyti negali. Neturėjo tokių duomenų, kad A. M. būtų išduoti kažkokie leidimai. Neplaninio patikrinimo metu gyvūnai buvo sulaikyti, o ne konfiskuoti. Konfiskavimas taikomas, kai priimamas nutarimas ir jis įsiteisėja. Sulaikymas, tai kai gyvūnai sulaikomi laikinai, kol bus priimtas nutarimas dėl jų konfiskavimo, tai reiškia, kad jie dar gali būti grąžinti. Buvo priimtas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą, tuo pagrindu jį ir atliko. Negali pasakyti, kurie gyvūnai kelia grėsmę, gyvūnų spalvos neprisimena. Protokolą surašė ne ji, tačiau, kaip prisimena, jame buvo nurodyta, kad saugomų rūšių laukinius gyvūnus galima laikyti turint tinkamus teisėtą įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus ir leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Paukščiai ir pitonai yra įtraukti į Tarybos reglamentą kaip saugomi. Kokioje šalyje gyvena konfiskuoti gyvūnai pasakyti negali. Šiuo metu nėra priimtas sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, kiek jai yra žinoma, jie yra sulaikyti.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad surašė administracinio nusižengimo protokolą A. M.. Buvo gautas skundas, kad (duomenys neskelbtini) netinkamomis sąlygomis laikomi laukiniai gyvūnai. Kartu su kolegomis G. K. ir T. G. nuvyko skunde nurodytu adresu ir juos pasitiko A. M.. Bute buvo įrengti terariumai laikyti ropliams, pasakė, kad ropliai išnešti pas draugę ar kaimynę, tiksliai neatsimena. Iš tos draugės ar kaimynės buvo paimti saugomos gyvūnų rūšys – paprastosios rozelos, karališkieji pitonai ir leopardinis gekonas, kuris nėra saugoma rūšis. A. M. pateikė, jam atrodo, lenkų kalba, dokumentus dėl pitonų įsigijimo, bet jiems nepasirodė, jog jie yra tinkami. A. M. sakė, kad kitus dokumentus suras ir pateiks bylos nagrinėjime. Terariumuose pas A. M. nieko nebuvo. Vizualiai matėsi, kad gyvūnai prižiūrėti, neatrodė išsekę ar sergantys. Namuose buvo be A. M. dar du asmenys. Bendravo pagrinde su A. M.. Dokumentai buvo ne A. M. vardu, kiek prisimena. A. M. sakė, kad papildomus dokumentus paieškos ir pateiks. Prieš įsigyjant gyvūnus turi būti kreipiamasi dėl leidimo juos auginti, kadangi jau nusiperka, tai yra nelegalu. A. M. sakė paieškos įsigijimo dokumentų. Yra laukinių gyvūnų sąrašas. Telefonu buvo kalbėta apie susitikimą, tartasi, kada asmuo gali susitikti. Neatsimena ar pokalbio metu buvo įvardintos gyvūnų rūšys ir sakyta, kad gali asmeniui padėti. Gyvūnai buvo nustatyti atvažiavus į vietą, kolegė galimai konsultavusi su Zoologijos sodu. Kadangi gyvūnai priklauso saugomai rūšiai, jiems reikalingas leidimas ir įsigijimo dokumentai. Neatsimena adreso, kuris buvo nurodytas gautame skunde. Buvo kontaktuota su buto savininku, kuris davė leidimą jį apžiūrėti. Buvo išduotas sprendimas pagal skundą patikrinti butą. Gyvūnai nebuvo konfiskuoti, jie buvo laikinai paimti. Jeigu neturi leidimo ir įsigijimo dokumentų, tada gyvūnai paimami ir perduodami į gyvūnų globos centrą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje A. M. nesutinka su priimtu nutarimu motyvuodamas tuo, kad Institucija neteisingai nustatė bei vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkte nurodyta, kad saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nurodyta, kokie dokumentai patvirtina teisėtą gyvūnų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę.

Šių taisyklių 3.1 punkte nurodyta, jog medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti būtinas toks leidimas; 3.2. žvejybos leidimai ir (ar) limitai arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams; 3.3. laisvos formos laukinių gyvūnų veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, iki 2018 m. birželio 30 d. išduoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio arba nuo 2018 m. liepos 1 d. išduoti AAD, – nelaisvėje išveistiems gyvūnams ir nurodyti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame 2010 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas); 3.4. laisvos formos pažymos ar aktai, patvirtinantys dirbtinį laukinių augalų ir grybų padauginimą tam pritaikytoje kontroliuojamoje aplinkoje, išduoti AAD; 3.5. AAD laisvos formos pažymos apie rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, išduotos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu; 3.6. leidimas naudoti laukinius gyvūnus ar saugomų rūšių laukinius gyvūnus, augalus ir grybus, jei toks leidimas būtinas vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ar kitų teisės aktų reikalavimais; 3.7. pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu; 3.8. 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės); 3.9. pažyma, atitinkanti 2015 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1850, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1850), reikalavimus ir išduota įstaigos, įtrauktos į Europos Komisijos pripažintų įstaigų sąrašą, atitinkanti Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nustatytus reikalavimus; 3.10. perdavimo–priėmimo aktas, nurodytas Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“; 3.11. kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai (pvz., sąskaita faktūra, kurioje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nurodytos pažymos numeris); 3.12. kiti leidimai, išduoti vadovaujantis Taisyklėmis; 3.13. kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 31 punkte (pažeidimo nustatymo metu galiojusi teisės akto redakcija) nustatyta, kad įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Toks pat teisinis reglamentavimas numatytas ir nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 46 punkte nurodyta, jog įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Iš bylos bei administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijai, 2024 m. sausio 31 d. 16.40 val., atlikus neplaninį patikrinimą pagal gautą informaciją apie laikomus saugomus laukinius gyvūnus (2024 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA-257), buvo nustatyta, kad A. M. nelaisvėje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė karališkuosius pitonus (Python regius) (5 vnt.) ir paprastąsias rozelas (Platycercus eximius) (2 vnt.), kurie įtraukti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą (saugomi), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus, būtinų turėti gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nustatyta (2024 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA-257), kad A. M. nelaisvėje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė leopardinį gekoną (Eublepharis macularius) (1 vnt.), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje šios rūšies laukinius gyvūnus ir teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjo teigimu, jis minėtus gyvūnus įsigijo teisėtai, pitonų įsigijimo ir jų kilmę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į administracinio nusižengimo bylą, taip pat nurodė, kad jo visi laikyti gyvūnai yra domestikuoti augintiniai ir juos laikyti jam leidimo nereikia. Nesutiko, jog reikia turėti kilmę ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką dėl nelaisvėje laikomų, gyvų bei negyvų Lietuvos Respublikos ar kitų šalių faunai priskiriamų laukinių gyvūnų, lengvai atpažįstamų jų dalių ar produktų, gautų iš laukinių gyvūnų (tame tarpe ir iš kiaušinių), įsigijimo reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintos Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės), nuo 2021 m. gruodžio 9 d. šią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymų Nr. D1-713 patvirtintos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės). Pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 bei 3.6 punktus teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais bei kiekiu, taip pat 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (toliau – Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės) išduoti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra numatytos ir šiuo metu galiojančių Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7, 3.8 punktuose.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų matyti, kad pateiktuose karališkųjų pitonų įsigijimo dokumentuose iš esmės yra nurodyta jų lytis, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti laukinių gyvūnų kilmės, identifikuoti jų tėvų. Visuose pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta šių gyvūnų kilmė, nenurodyti jų tėvai, nėra išveisimo faktą patvirtinančių duomenų, t. y. neaišku ar gyvūnas paimtas iš natūralios gamtos ar išaugintas nelaisvėje arba dirbtinai padaugintas, nėra galima identifikuoti konkrečių gyvūnų, neaišku, kuris gyvūnas ir kokio dokumento pagrindu yra įsigytas. Be to, šie dokumentai nepatvirtina, kad įgijėjas yra A. M., nes juose yra nurodyti kiti asmenys.

Nors A. M. teigia, jog jis laikė ne laukinius saugomus gyvūnus, o jų mutacijas, kurių laikymui netaikomi tokie patys teisės aktų reikalavimai, kaip laukiniams saugomiems gyvūnams, tačiau nei CITES konvencijoje, nei Tarybos Reglamente (EB) Nr. 338/97 nėra nurodyta, jog šių teisės aktų reikalavimai nėra taikomi laukinių gyvūnų spalvinėms mutacijoms. Nacionaliniai teisės aktai taip pat nenumato jokių išimčių, taikomų gyvūnų spalvinėms mutacijoms. Tai, jog nustatytos laukinių gyvūnų spalvinės mutacijos, nereiškia, jog nuo to pasikeitė jų rūšis. Nesutikina ir su pareiškėjo teiginiu, kad iš jo paimti gyvūnai yra domestikuoti, todėl kaip nurodoma Reglamente, leidimas nereikalingas, laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus ir kitus istoriškai domestikuotus, saugomoms rūšims nepriskiriamus gyvūnus. Taisyklių 11.3 papunktis numato, kad leidimas nereikalingas, „laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus (arklius, galvijus, jakus, avis, ožkas, kiaules, šiaurinius elnius, kates, šunis, asilus, kupranugarius, lamas, alpakas, naminius šeškus (Mustelo putorius furo), triušius, domestikuotus šinšilų egzempliorius, jūrų kiaulytes, sirinius žiurkėnus (Mesocricetus auratus), džungarinius žiurkėnukus (Phodopus sungorus), Roborovskio žiurkėnukus (Phodopus roborovskii), mongolines smiltpeles (Meriones unguiculatus), domestikuotas juodąsias žiurkes (Rattus rattus), stručius, vištas, antis, žąsis, kalakutus, patarškas, uolinius karvelius, kanarėles, neišskiriamąsias papūgas (Agapornis roseicollis), banguotąsias papūgėles (Melopsittacus undulatus), papūgas nimfas (Nymphicus hollandicus), Kramerio papūgas (Psittacula krameri), paprastuosius povus (Pavo cristatus), fazanus (medžiojamuosius fazanus (Phasanus colchicus), karališkuosius fazanus (Syrmaticus reevesii), deimantinius fazanus (Chrysolophus amherstiae), auksinius fazanus (Chrysolophus pictus), sidabrinius fazanus (Lophura nycthemera)), degu (Octodon degus), bites, šilkverpius ir kitus istoriškai domestikuotus, saugomoms rūšims nepriskiriamus gyvūnus). AAA dėl šio papunkčio taikymo kitų rūšių istoriškai domestikuotiems gyvūnams konsultuojasi su Aplinkos ministerija ir mokslo institucijomis“. Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad remiantis Taisyklių 11.3 papunkčiu, iš A. M. paimti gyvūnai nepriskiriami domestikuotiems gyvūnams.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą akivaizdu, kad pareiškėjas teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už laukinių gyvūnų laikymą be leidimo ir už teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjimą. Pareiškėjas, prieš įsigydamas laikymui nelaisvėje namuose laukinius saugomus gyvūnus privalėjo įsitikinti, ar tokių gyvūnų laikymui yra būtinas leidimas ir pasirūpinti jo gavimu, taip pat įsitikinti, ar įsigyja gyvūnus su teisėtą jų įsigijimą ir kilmę patvirtinančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė, taigi jo veika atitinka visus administracinio nusižengimo, už kurio padarymą jis patrauktas atsakomybėn, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

ANK 303 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas, be kita ko, laukinių gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus yra privaloma skirti laukinių gyvūnų konfiskavimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Taigi, šios nuostatos taikymas yra daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Teismas pažymi, kad pagal anksčiau aptartus teisės aktus nėra galimybės netaikyti iš pareiškėjo paimtų gyvūnų konfiskavimo, kadangi šių gyvūnų laikymas galimas tik turint kompetentingų institucijų leidimus, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti ANK 303 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.

Teismo vertinimu, A. M. teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už laukinių gyvūnų laikymą be leidimo ir už teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjimą. Nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, administracinės nuobaudos dydis parinktas straipsnio sankcijos ribose – parenkant baudos, skiriamos fiziniam asmeniui, dydį mažesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumą administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai), kadangi jis leidimo laikyti minėtus gyvūnus neturi, taip pat neturi ir teisėtų jų įsigijimo ir kilmę patvirtinančių dokumentų.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. A. M. skundžiamu nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn, jam administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino. Skunde išdėstytais motyvais pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, nėra, todėl išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-727-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.