Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Svajūno Petravičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „T. i.“ elektromontuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 120 MGL bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius. 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas: panaikinta skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir tęsti darbą, o jo netekus – aktyviai ieškoti naujo, registruojantis Užimtumo tarnyboje. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 8 mėnesius, išklausant vieną programos ciklą;

bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.40 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas sulaikymo dėl įtariamo brakonieriavimo, tyčia du kartus rankomis stūmė prevencijos ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolę atliekantį Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiąjį specialistą M. S. į krūtinę, dėl ko M. S. dešiniąją ranka atsirėmė į sieną, ant kurios kabėjo metalinės grandinės ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje. Tokiais tyčiniais veiksmais G. S. pasipriešino valstybės tarnautojui, turinčiam viešojo administravimo įgaliojimus.

Kaltinamasis G. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.00 val., tikslaus laiko neprisimena, su draugu S. S. bei dar vienu pažįstamu, kurio nei vardo, nei pavardės, nei kur gyvena nežino, nuvažiavo mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Važiavo jo tėvo automobiliu, už vairo sėdėjo minėtas pažįstamas. Nuvažiavus prie miško, jiedu su S. S. gėrė alų. Pažįstamam nuėjus į mišką, jis persėdo į vairuotojo pusę už vairo, nes norėjo pareguliuoti muziką. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. S.. Jiems taip besėdint, privažiavo aplinkos apsaugos darbuotojai. Ar prisistatė – neprisimena, jis suprato iš aprangos. Šiems paklausus, ką jie čia veikia, jie atsakė, jog poilsiauja. Paprašius atidaryti ir parodyti bagažinę, jis taip ir padarė. Jokių draudžiamų daiktų aplinkos apsaugos darbuotojai pas juos neaptiko, nes jų ir nebuvo. Atsisveikino, jokio konflikto tuo metu nebuvo. Pabuvus dar kurį laiką miške, jie visi trys išvažiavo namo. Už vairo sėdėjo jo minėtas pažįstamas, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. S., jis sėdėjo gale. Išvažiavę iš sankryžos, jie matė, kad parvažiuoja tamsios spalvos automobilis, todėl paspaudė greičiau ir nuvažiavo. Negirdėjo jokių šaukinių, raginimų sustoti, todėl tikrai negali pasakyti ar buvo įjungti švyturėliai, ar kalbėjo per garsiakalbį. Jie net nesuprato, kad jiems iš paskos važiuoja pareigūnai. Jau įvažiavus į (duomenys neskelbtini), išgirdo įjungtų švyturėlių garsą, bet per garsiakalbį niekas nieko nesakė. Jie net nepagalvojo, kad čia jiems. Tada jie įsuko į kiemą (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Pažįstamas išėjo, o jis su S. S. įėjo į namo vidų. Gal po poros minučių į kiemą įvažiavo automobilis su švyturėliais. Į namo koridorių įėjo du tie patys aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie juos tikrino miške. Pareigūnai pareikalavo, kad jis išeitų į kiemą pasikalbėti. Kadangi buvo pavartojęs alkoholio, jam kilo pyktis, jis iškeikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nematė jokio pagrindo vykdyti jų nurodymų. Be to, vienas iš pareigūnų – M. S. kalbėjo pakeltu tonu, kas jį ir supykdė. M. S. primygtinai reikalavo, kad jis išeitų į kiemą, jis nenorėjo eiti, todėl minėto namo koridoriuje viena ar abiem rankomis, tiksliai neprisimena, stūmė M. S. kažkur ties krūtine, kur tiksliai pataikė – neprisimena. Kiek tiksliai kartų stūmė – neprisimena. Jis M. S. stūmė ne tam, kad šį sužalotų, o tam, kad šis pasitrauktų, nes jam nusibodo ginčytis ir jis paprasčiausiai norėjo eiti į savo namus. Matė, kad M. S. nuo jo pastūmimo atsirėmė ranka į sieną, bet nematė, ar šis susižalojo, ar ne. Pastūmęs M. S., jis išėjo namo. Kad M. S. barnio metu koridoriuje būtų sakęs, perspėjęs, kas gresia už pareigūnų teisėtų reikalavimo nevykdymą, jis negirdėjo, bet galėjo sakyti, tik jis galėjo negirdėti, nes pats supykęs daug šaukė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 85 – 87, 93 – 94).

Be G. S. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga.

2021 m. rugpjūčio 11 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas M. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vyko reidas Klaipėdos – Kretingos rajonuose, kurio tikslas – prevencija ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolė. Reide kartu su juo dalyvavo vyriausiasis specialistas V. O.. Reido metu važiuojant keliu, netoli (duomenys neskelbtini), pastebėtas miške stovintis automobilis Renault valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus automobilį, nustatyta, kad už vairo sėdi G. S., o šalia sėdėjo S. S., abu vartojo alkoholį, automobilyje mėtėsi pilni ir tušti alaus buteliai. Kilo įtarimas, kad asmenys kažko laukia ir gali būti pažeidinėjamos medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės. Nutarta pavažiavus toliau palaukti ir stebėti tolimesnius minėtų asmenų veiksmus. Maždaug po penkiolikos minučių automobilis išvažiavo iš miško ir pasuko link (duomenys neskelbtini). Priimtas sprendimas jį sustabdyti. Pasivijus iš galo, žymėtu automobiliu ISUZU D-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įjungti mėlynos spalvos švyturėliai, garsinis signalas, per garsiakalbį buvo duotas nurodymas sustoti, tačiau automobilis padidino greitį ir lėkė nesaugiu greičiu link (duomenys neskelbtini). Nurodymas sustoti buvo duodamas keletą kartų. Įvažiavęs į kaimą įsuko į pirmą pasitaikiusį kiemą, tada du asmenys – G. S. ir S. S. iššoko iš automobilio, kurį vairavo G. S. ir įėjo į sau nepriklausančias patalpas. Kadangi asmenys buvo aiškiai neblaivūs ir siekiant išaiškinti visas aplinkybes, kodėl automobilis stabdomas nestojo, norint asmenis sulaikyti ir perduoti policijos pareigūnams, įėjo į koridorių, kuriame asmenys stovėjo, kilo konfliktas, G. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, žemino pareigūno vardą bei orumą, panaudojo fizinę jėgą prieš jį, stūmė, dėl ko buvo sužalota dešinė ranka. Tarnybinės pagalbos buvo paprašyta policijos pareigūnų. Kadangi ranka kraujavo, buvo iškviesti ir medikai. Kol vyko policijos pareigūnai, G. S. įžeidinėjo, keikėsi, ir, norėdamas išvengti atsakomybės – pasišalino, pabėgo į kaimą. Atvykę policijos pareigūnai vairavusio bei smurtavusio G. S. ieškojo (duomenys neskelbtini), tačiau nerado. G. S., iššokdamas iš automobilio, paliko mobilųjį telefoną, kurį jiems nematant iš automobilio paėmė S. S.. Dėl G. S. veiksmų pradėtas tyrimas. Analogiškas aplinkybes M. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas (b. l. 4 – 5, 12 – 15).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (13.11)-AD5-15533 kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad G. S. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), vykdyto reido metu pasipriešino, nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų ir sužalojo pareigūną (b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas apžiūrėjęs M. S. 2021 m. rugpjūčio 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopiją 2021 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikė išvadą, jog M. S. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, tai yra 2021 m. rugpjūčio 10 d., ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33 – 36).

Liudytojas V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. su kolega M. S. vykdė reidą – prevencija ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolė. Jie buvo su uniformomis, liemenėmis bei su tarnybiniu automobiliu. Apie 20.15 val., važiuojant pro miško aikštelę (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį R. S. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už šio automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau sužinojo – G. S. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo kitas vyriškis, kaip vėliau sužinojo – S. S.. Jie priėję prisistatė. Matė, kad vyriškiai vartoja alkoholį. Iš karto ėjo suprasti, kad G. S. nusiteikęs nedraugiškai, bendravimo tonas buvo nemalonus. Jiems paprašius patikrinti automobilį, vyriškiai sutiko, atidarė bagažinę. Patikrinę automobilį, draudžiamų daiktų nerado. Kadangi vyriškiai stovėjo miško aikštelėje vieni, tai jiems sukėlė įtarimų, galvojo, gal trečias asmuo gali būti kur miške ir daryti neteisėtus veiksmus. Nusprendė su M. S. pavažiuoti toliau ant kelio ir palaukti. Apie 20.30 val. pamatė, kaip anksčiau pastebėtas automobilis išvažiuoja į kelią. Už vairo sėdėjo G. S.. S. S. sėdėjo šalia. Jie pradėjo važiuoti iš paskos. M. S. įjungė švyturėlius, garsinius signalus, šaukė per garsiakalbį, kad sustotų, o vyriškiai, padidinę greitį, nuvažiavo link kaimo. Vyriškiai įvažiavo į (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kiemą tarp dviejų namų, lyg ir prie 5 numeriu pažymėto namo, sustojo, ir abu iššokę iš automobilio įbėgo į namą. Jie ėjo iš paskos, įėjo į koridorių, G. S. ir S. S. buvo kambaryje už užuolaidų. Daugiau kalbėjo M. S., sakė išeiti į lauką G. S. ir S. S. pasiaiškinti, kodėl bėgo. G. S. iš karto rėkė ir keikė juos necenzūriniais žodžiais, kad jie ne policija, kad negali įeiti. Tada abu išėjo į koridorių. G. S. buvo priekyje, o S. S. buvo kažkur už nugaros. G. S. visą tą laiką elgėsi agresyviai, keikėsi, šaukė. M. S. perspėjo G. S., kad už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą gali būti panaudotos spec. priemonės, gresia atsakomybė, bet G. S. į tai nereagavo, isteriškai šaukė. Tada matė, kaip G. S. rankomis pastūmė M. S. du kartus, tačiau į kurią vietą kliuvo – nepastebėjo, nes labiau žiūrėjo į G. S.. Po vieno iš tų stūmimų, M. S. atsitrenkė į sieną ar spintą, tiksliai pasakyti negali, taip pat negalėjo nurodyti kuria kūno vieta atsitrenkė. Jis visą tą laiką ramino G. S. žodžiais ir bandė išprašyti į lauką. Taip po truputį jie visi išėjo į lauką. Tada lauke pamatė, kad M. S. kraujuoja ranka, kuri – neprisimena ir suprato, kad šis susižalojo tada, kai šį pastūmė G. S.. Tada jie iškvietė policiją ir greitąją, o iki atvykstant policijos pareigūnams, G. S. pasišalino. S. S. liko vietoje. Atvykus pareigūnams, apžiūrėjo G. S. automobilį, draudžiamų daiktų nerado. Suteikus medicininę pagalbą M. S., jie visi išsiskirstė (b. l. 39 – 41).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.00 – 18.30 val., grįžęs iš darbo nuėjo į parduotuvę, o išėjęs iš parduotuvės sutiko G. S. su kažkokiu vyriškiu. To vyriškio jis nepažinojo, matė pirmą kartą. Jie visi nusprendė nuvykti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) miško. Už automobilio Renault vairo, sėdo tas nepažįstamas vyriškis, jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, gale sėdėjo G. S.. Nuvažiavus į mišką, jis su G. S. gėrė alų, o tas kitas vyriškis alkoholio nevartojo. Pamiškėje buvo apie 19.00 val. Minėtas nepažįstamas vyriškis nuėjo į mišką, o G. S. atsisėdo priekyje vairuotojo sėdynėje ir reguliavo muziką. Tuo momentu prie jų privažiavo du vyriškiai, iš aprangos suprato, kad tai yra aplinkos apsaugos darbuotojai. Ar jie prisistatė – neprisimena. Jie paprašė atidaryti bagažinę – G. S. taip ir padarė. Patikrinę bagažinę ir neradę jokių neleistinų daiktų, aplinkos apsaugos darbuotojai išvažiavo. Gal 15 m. bėgyje iš miško grįžo tas vyriškis ir vėl sėdo už vairo. Tuo metu jokio konflikto su aplinkosaugininkais nebuvo. Jie sugalvojo grįžti į (duomenys neskelbtini), nepažįstamasis vairavo, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, G. S. – gale. Jiems įvažiavus į kelią iš miško, jis matė, kad iš paskos važiavo kažkoks automobilis, bet tai tikrai nebuvo aplinkos apsaugos automobilis. Tik privažiavus iki (duomenys neskelbtini) buvusio namo, kurio nei gatvės, nei namo numerio pasakyti negali, jis pamatė, kad iš paskos važiuoja automobilis su įjungtais švyturėliais, o kad būtų ką kalbėję per garsiakalbį – nieko negirdėjo. Kad minėtas automobilis būtų jiems važiavęs iš paskos, kad būtų kalbėję garsiakalbiu, raginę sustoti – tikrai nepastebėjo. Sustojus namo kieme, vairuotojas išėjo, o jis su G. S. įėjo į vidų. Per langą pamatė, kad į kiemą įvažiavo tie patys aplinkos apsaugos darbuotojai, kurie juos tikrino miške. Aplinkos apsaugos darbuotojai buvo įėję į namo koridorių ir tarp jų su G. S. vyko žodinis konfliktas. Jie labai rėkė, todėl jis net nesuprato, kas ten ir kodėl vyksta. Jis buvo kambaryje ir tikrai nematė, kas įvyko namo koridoriuje. Jis buvo išėjęs į namo kiemą, kai jau buvo atvykusi greitoji pagalba, matė, kad aplinkos apsaugos darbuotojo ranka buvo įbrėžta. Ar jie su G. S. susistumdė, ar kas ten buvo – pasakyti negali, nes nematė. Kadangi jis buvo jau pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, tai gali ne viską tiksliai ir prisiminti (b. l. 45 – 47).

2021 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas ir aprašytas 2021 m. rugpjūčio 16 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateiktas DVD diskas su jame esančiu vaizdo įrašu, pavadintu „G. S.“. Įrašo trukmė 01:44 min. Įraše užfiksuotas analizuojamas įvykis. Pareigūnas: „Ko čia stumdais dabar, bus panaudotos spec. Priemonės“. Vyriškis: „Nu davai – naudok, ateik čia...“. Kitas pareigūnas: „Ramiai, ramiai…“. Pareigūnas: „Einam į lauką…“. Vyriškis: „Nu ateik čia, kas tu toks esi, ble.. <...>“. Vyriškis keikiasi „<...> Kokia tu turi teisę <...> pakelti ranką, ką <...>“. Kitas pareigūnas ramina asmenį. Vyriškis nuolat keikiasi. <...> Pareigūnas: „Bus panaudotos spec. priemonės…“. Vyriškis: Keikiasi. „<..> Tu privačiuo teritorijuo esi. <...>“. Keikiasi. Pareigūnas: „Ateini čia“. Vyriškis: „Ar aš tau aiškiai pasakiau?“. Pareigūnas: „Ateini čia“. Vyriškis keikiasi. Pareigūnas: „Ar tu žinai atsakomybę už pareigūno <...>“. Vyriškis: <...> Keikiasi. „Tu neturi tokios teisės, a tu turi tokią teisę <...>“. Vyriškis pastumia pareigūną, stebimas sujudimas. Kitas pareigūnas: „<...> Raminkitės“. Vyriškis toliau keikiasi. <...> Visi išeina į lauką. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 49 – 51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.

Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog G. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, valstybės tarnautojų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų jų reikalavimų bei prieš vieną iš jų panaudojo fizinį smurtą. G. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 286 straipsnį. Kaltinamojo kaltė įrodyta aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 59 – 64), baustas administracine tvarka (b. l. 65 – 72), dirba (b. l. 74 – 75).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96 – 97), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, G. S. turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.