Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. A-2888, 2015 m. spalio 7 d. Kaune buvo pradėtas 2015–2016 metų šildymo sezonas. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-965, 2016 m. balandžio 8 dieną Kaune buvo baigtas 2015–2016 metų šildymo sezonas. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A-2853, 2016 m. spalio 7 dieną Kaune buvo pradėtas 2016–2017 metų šildymo sezonas. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. A-3628, 2017 m. spalio 4 dieną Kaune buvo pradėtas 2017–2018 metų šildymo sezonas. Vadinasi už balandžio–rugsėjo mėnesius imtinai šildymo mokestis apskritai neturėjo būti skaičiuojamas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovės reikalavimas priteisti skolą už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. yra nesuprantamas, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovas gali nebent reikalauti iš atsakovo sumokėti už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. sausio 1 d., tuo atveju, jei ieškovas pateiks tikslius ir pagrįstus skaičiavimus.

Ieškovė elgiasi nesąžiningai suplakdama į vieną skaičiavimą skolą, priteistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23276-918/2015 ir einamus mokėjimus, kurie yra kompensuojami valstybės visa apimtimi. Skola pagal minėtą teismo įsakymą yra išieškoma naudojantis antstolio paslaugomis.

Atsakovas nuo 2016 m. birželio mėn. yra ieškovei pervedęs 388,56 Eur, papildomai iš sutuoktinės sąskaitos atsakovas pervedė Ieškovui dar 134 Eur, viso 522,56 Eur. Banko išraše yra nurodyta, kad mokėjimo tipas - komunaliniai mokesčiai. Ieškovės elgesys kai vienasmeniškai yra priimamas sprendimas iš atsakovo pervestų pinigų dengti seną skolą, nepaisant to, kad atsakovė moka už einamus mėnesius, yra nesąžiningas ir dirbtiniu būdu kuriantis naujas skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis (1 t., el. b. l. 16-20). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise nuo 2000 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso atsakovui R. R. (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, 1 t., el. b. l. 7-8). Ieškovės paskaičiavimu už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. yra susidariusi 715,53 Eur skola (1 t., el. b. l. 11), už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. 25,41 Eur skola (1 t., el. b. l. 12).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. rašto matyti, kad atsakovui laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (1 t., el. b. l. 39). Atsakovo teigimu ieškovė nepritaikė kompensacijų už 76,43 Eur sumą už 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, ir 5,76 Eur sumą 2016 m. balandžio mėnesį. Iš ieškovės pateikto (duomenys neskelbtini) priskaitymų už tiektą šilumą ir paskaičiuotų kompensacijų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. žiniaraščio, matyti, kad ieškovė už 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius ir už 2016 m. balandžio mėnesį nepritaikė kompensacijų bendrai 82,19 Eur sumai (34,99+41,44+5,76) (Žiniaraščio lentelės 6, 7, 11 eilutės, 4 ir 11 stulpeliai, 2 t., el. b. l. 117). Todėl ieškovės prašomos priteisti atsakovo 715,53 skolos už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. dydis mažintinas iki 633,34 Eur.

Atsakovo teigimu, ieškovė jo mokėjimus naudodama senos skolos padengimui, elgiasi neteisėtai, nes jis vadovaudamasis CK 6.55 straipsniu, turi teisę pasirinkti, kurią skolą dengti pirmiau. Be to, antstolė ir taip vykdo senesnės skolos išieškojimą, nuskaitydama iš jo darbo užmokesčio.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23276-918/2015 iš atsakovo ieškovei buvo priteista 2 976,40 Eur skola ir 5 proc. metinės palūkanos (1 t., el. b. l. 10). 2015 m. spalio 22 d. antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje Kauno apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-23276-918/2015 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/15/03158. Antstolės 2019 m. sausio 11 d. rašte nurodyta, kad antstolė iki 2019 m. sausio 7 d. išieškotojai pervedė 1 543,35 Eur. Iš byloje esančių apyvartos žiniaraščių, sąskaitų, atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas tam tikromis sumomis moka ieškovei (1 t., el. b. l. 11, 57-88, 89-90). Be to, pati ieškovė yra nurodžiusi antstolei, kad skolininkas yra apmokėjęs 491,71 Eur (2 t., el. b. l. 115).

CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių 2003 m. lapkričio 28 d. sudarytos Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties 6.2. punktas numato, kad pagal pateiktą sąskaitą Vartotojo sumokėtus pinigus, nepriklausomai nuo formuluotės mokėjimo dokumentuose, įskaityti pagal tokią tvarką: 1. PVM; 2. skola; mokesčiai už ataskaitinį laikotarpį; delspinigiai (1 t., el. b. l. 18). Darytina išvada, kad šalys yra aptarusios skolos ir einamųjų mokėjimų dengimo tvarką, todėl atsakovo argumentai atmestini dėl CK 6.55 straipsnio taikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai ir laiku neįvykdė, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 633,34 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 25,41 Eur skola už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.383–6.391 straipsniai).

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis.). Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). 1994 m. gruodžio 27 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties 6.1 punkte numatyta, kad už laiku neapmokėtas sumas skaičiuojami delspinigiai Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato: „Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“. Ieškovė delspinigius prašo priteisti už šešių mėnesių laikotarpį. Teismo vertinimo ieškovės paskaičiuoti delspinigiai yra protingo dydžio, atsakovas prieštaravimų dėl delspinigių dydžio nereiškė, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 8,21 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Įstatymo nuostatos apibrėžia skolininko, pažeidusio piniginę prievolę, pareigą tol, kol neatlyginami kreditoriui jo patirti nuostoliai, ir skolininkas naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Mokėtinos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas 2018 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas iš atsakovo ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidų už advokato pagalbą bei 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro išrašus, viso 55,01 bylinėjimosi išlaidų (1 t., el. b. l. 4, 6, 27-28, 29). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (89 proc.), iš atsakovo priteisiamos 48,96 Eur dydžio išlaidos.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos pažyma, iš kuriuos matyti, kad atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies atsižvelgiant į aukščiau nurodytas proporcijas (atmesta 11 proc. ieškinio reikalavimų), iš ieškovės valstybei priteistina 6,04 Eur išlaidų (1 t., el. b. l. 138).

Šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra nukrypimas nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, išdėstymą galima taikyti tik išimtiniais atvejais, konstatavus, jog skolininko turtinė padėtis ypač bloga arba yra kitokių ypatingai svarbių aplinkybių, dėl kurių įvykdyti sprendimą jam yra labai sunku.

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė skolą išdėstyti dalimis mokant 40-50 Eur dydžio įmokomis. Atsakovas nurodo, kad viena išlaiko šeimą, turi 4 vaikus, žmona nedirba, augina mažametį vaiką.

Sprendžiant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis atsižvelgtina į lygiateisiškumo principą, skolininkų – fizinių asmenų ir kreditoriaus – juridinio asmens interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teismo teisė sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovė pozicijos dėl skolos išdėstymo nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas per 18 mėnesių laikotarpį reikšmingai nepažeis ieškovės interesų, o atsakovui bus suteikta galimybė sumokėti priteistą skolą be priverstinio vykdymo. Teismas pažymi, kad ieškovei priteistos 5 proc. dydžio metines palūkanos, kurios taip pat užtikrina ieškovės interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo sprendimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymas išdėstytinas dalimis 18 mėnesių laikotarpiui, t. y. atsakovas įpareigotinas sumokėti ieškovei AB „Kauno energija“ priteistą skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, iš viso 715,92 Eur (633,34+25,41+8,21+48,96), per 18 mėnesių laikotarpį – 17 mėnesių mokant po 40 Eur per mėnesį, pirmą įmoką sumokant iki 2019 m. balandžio 15 d., o kitas įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, paskutinį 18 mėnesį sumokant 35,92 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 177, 178, 185, 284 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, 633,34 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 34 ct) skolą už suteiktą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 25,41 Eur (dvidešimt penkių eurų 41 ct) skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 8,21 Eur (aštuonių eurų 21 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (666,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,96 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo dalies dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo vykdymą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui nustatant, kad atsakovas R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, – 715,92 Eur (septynių šimtų penkiolikos eurų 92 ct) įsiskolinimą sumoka per 18 mėnesių, 17 mėnesių mokant 40 Eur (keturiasdešimties eurų) mėnesinėmis įmokomis, pirmą įmoką sumokant iki 2019 m. balandžio 15 d., o kitas įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, 18 mėnesį sumokant 35,92 Eur (trisdešimt penkis eurus 92 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (666,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, 6,04 Eur (šešis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.