Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 357-534 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 str. 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams.

Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 16 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. lapkričio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. L. skundas atmetamas

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog visų trijų nuteistojo atžvilgiu atliktų vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko aukšta, nors ir stebima simbolinė teigiama rizikos valdymo dinamika keliose srityse. Šie (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad prieš tai buvusio vertinimo metu buvo nustatyta taip pat aukšta nusikalstamo elgesio rizika (STI 7.1 punktas). Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės.

Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: nestabili, maža darbo patirtis, turėjimas skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkos jų apmokėjimo galimybės, nuteistasis dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su turima gyvenamąją vieta ir artimųjų palaikymu. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės ir gyvenamosios vietos buvimas neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. E. L. bausmės atlikimo metu 15 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios nors šiuo metu ir negalioja, tačiau itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to jis du kartus baustas administracine tvarka už narkotikų vartojimą, baudas sumokėjęs. Nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. E. L. nei karto neskatintas. Skunde nuteistasis pagrįstai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis yra perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę, tačiau vis tik ši aplinkybė, kontekste visų kitų aukščiau paminėtų duomenų, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta nestabili ir maža darbo patirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad maža, nestabili darbo patirtis (Sodros duomenimis, apie 3 mėn.), pastovaus užimtumo stoka įtakojo ankstesnius nusikalstamus veiksmus. Nors nuteistasis (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl darbo, tačiau darbas nesuteiktas dėl darbo vietų stokos, todėl ir laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistasis nedirba. Šie STI duomenys patvirtina, jog nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius.

Iš STI 4.4. punkto matyti, jog nuosprendžiu iš E. L. priteista 200 eurų turtinė žala, 10 000 eurų neturtinė žala ir 2 066,33 eurų Kauno teritorinei ligonių kasai. Žalos nėra atlyginęs. Įstaigoje gauta vykdomųjų raštų dėl skolų už 940,26 eurus. Sumokėta 12,60 eurų. Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 7 d. raštą Nr. 7-5152, kuriame nurodyta, kad nuteistasis turi skolų pagal gautus vykdomuosius dokumentus 2 843,86 eurų, yra sumokėjęs 251,46 eurų ir likusi nesumokėta dalis yra 2 593,40 eurų. Todėl finansinio stabilumo stoka įtakojo ankstesnių nusikaltimų įvykdymą, o turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie vykdomi tik itin simboliškai, gali apsunkinti adaptaciją laisvėje. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad dauguma nusikaltimų padaryti siekiant finansinės naudos, ne vieną kartą jis teistas už vagystes ir plėšimus. Apibendrinant galima teigti, jog vertinant pastarąjį ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys gali būti siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir maža darbinė patirtis leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

STI 4.6 punkte pažymėta, kad nuteistasis pripažįsta, kad nuo mažens laiką leisdavo su draugais, kurie buvo vyresni ir darė jam neigiamą įtaką, jų įtakojamas pradėjo nelankyti mokyklos, o vėliau įsitraukė ir į nusikaltimus, lengvai pasiduodavo kitų neigiamai įtakai, todėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, bendravimas su alkoholį vartojančiais asmenimis) yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir vertinami kaip kriminogeninis veiksnys.

Be to nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų ir alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamu elgesiu. Paskutiniu nuosprendžiu teismas pripažino, kad nuteistasis nusikaltimą padarė pavartojęs alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (STI 4.7 punktas). Smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu kaip rizikos veiksniai išlieka aktualūs ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvinti. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, bendravimas su alkoholį vartojančiais asmenimis) yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir vertinami kaip kriminogeninis veiksnys (STI 4.5 punktas).

STI 4.8 punkte pažymėta, kad nuteistasis save apibūdina sunkiai, trūksta savianalizės įgūdžių, nesugeba įvardinti neigiamų savo asmeninių savybių, vaikystėje bei atliekant bausmę Pravieniškių kalėjime yra save žalojęs. Emocijų valdymo problemos bei poreikis pritapti, jaustis priimamu, reikalingu galėjo skatinti rinktis neigiamą įtaką dariusius draugus, siekis slopinti neigiamus išgyvenimus ar poreikis atsipalaiduoti buvo susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu ir šis veiksnys nėra pakankamai valdomas.

STI 4.9 punkte pažymėta, kad nuteistasis kartais susiduria su sunkumais siekdamas paaiškinti savo veiksmus, teigia, kad „taip gavosi“, „neturėjau ten būti“. Nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas (tai jau ketvirtas smurtinis nusikaltimas, du kartus šios bausmės atlikimo metu naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka). Nuteistasis mano, kad netinkamas elgesys prasidėjo dar vaikystėje, nes nuolat „prisidirbdavo“. Nuteistasis paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, susierzinęs gali pasielgti neapgalvotai, tačiau teigia, kad pastaruoju metu tapo ramesnis, nebesivelia į konfliktus, stengiasi nuo jų atsiriboti. Nuteistasis atpažįsta turimas problemas, geba susieti su nusikaltimais, kartais neįvertina jų sudėtingumo ir savo sprendimų bei elgesio įtakos tų problemų atsiradimui. Neįvertindamas ankstesnio patyrimo kartodavo tas pačias klaidas, nesurasdavo alternatyvų. Nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau, sunkiai numato galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes, kartais problemų sprendimui naudoja fizinę agresiją. Šie duomenys leidžia teigti, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo, savikontrolės įgūdžiai. Agresyvus, smurtinis elgesys tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu ir elgesio problemomis bausmės atlikimo metu.

Iš STI 4.10 punkto matyti, jog nors nuteistasis teigia, kad nepritaria nusikaltimų darymui, nusikaltimų nepateisina, tačiau analizuodamas savo nusikaltimus, savo elgesį, priimamus sprendimus linkęs pateisinti, kaltina aplinkinius, nusikaltimo aukas dėl jų elgesio, nelinkęs pats kreiptis pagalbos į policiją, neįžvelgia pagalbos iš teisėtvarkos galimybės. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas, taip pat šios bausmės atlikimo metu už daromus pažeidimus buvo baustas 15 kartų drausmine tvarka (nuobaudos negalioja), 2 kartus baustas administracine tvarka. Nusikalto laisvėje prabuvęs nepilnai mėnesį. Nors nuteistasis ir suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio ir pažeidė nustatytas normas. Taigi nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priimtinų visuomenei normų nesilaikymas darė įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo 5 metams bausmę už sunkaus ir nesunkaus smurtinių nusikaltimų padarymą, nusikaltimai sunkesni ir yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis (yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, taip pat įvykdęs plėšimus, kurie priskiriami smurtiniams nusikaltimams), todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis ir smurtinis pobūdis ir tai, kad jos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, rizikingas/pavojingas elgesys, emocijų valdymo problemos, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka ir priežiūros/apribojimų pažeidimai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog visi penki Komisijos nariai, spręsdami dėl E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, balsavo vienbalsiai prieš lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymą nuteistajam (nuteistojo asmens bylos I tomo I dalies 62-63 lapai ir III tomo II dalies 17-18 lapai).

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo E. L. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. L., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo E. L. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog E. L. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 357-534 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. L. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo E. L. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.