- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-183-167/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00680-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG) vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį 440 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 19 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, naudojo garso signalą, kai tai nebūtina eismo saugumui, apvažiuodamas kitą transporto priemonę ir užkirsdamas jos važiavimo trajektoriją, privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepraleido pėsčiųjų, ėjusių per pėsčiųjų perėją.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. K. jį apskundė Akmenės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi R. K. skundo netenkino, paliko galioti Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve sustojus praleisti pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių, prieš jo vairuojamą automobilį „BMW 725“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip paaiškėjo, vairavo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VPS KPG specialistas N. G., o už jo (R. K.) vairuojamo automobilio sustojo dar keli automobiliai, iš kurių vieną vairavo jo pažįstamas O. M., kuris, norėdamas atkreipti jo (R. K.) dėmesį, panaudojo garso signalą. Po to jis paskui automobilį, vairuojamą N. G., įvažiavo į pagrindinę, t. y. (duomenys neskelbtini), gatvę, pasuko į kairę ir važiavo link žiedinės sankryžos. Kadangi priekyje važiavęs automobilis judėjo lėčiau nei leistina, apie 40 kilometrų per valandą greičiu, ties parduotuve „Maxima“ jis šį automobilį aplenkė. Baigdamas lenkimo manevrą, pastebėjo į pėsčiųjų perėją prieš įvažiavimą į žiedą priešingoje eismo juostoje, kurią nuo jo skyrė prasidedanti saugumo salelė, įeinančius du pėsčiuosius, todėl nukėlė koją nuo akseleratoriaus pedalo ir automobilio greitis galėjo sumažėti. Matydamas, kad pėstieji dar nepriėjo saugumo salelės, jis prieš perėją nesustojo ir, kirtęs ją, įvažiavo į žiedą, parodė posūkį į dešinę ir pirmame išvažiavime iš žiedo, išvažiavo.
R. K. teigimu, jo vairavimas nebuvo nei pavojingas, nei chuliganiškas. Pažymi, kad, nors policijos pareigūno jis buvo nubaustas už garsinio signalo vartojimą, tačiau teismas šioje dalyje priėmė sprendimą, kad jis šio pažeidimo nepadarė.
Apeliantas nurodo, kad iš vaizdo įrašo (1.35 min.) matyti, kaip jis automobiliu „BMW“ lenkia N. G. vairuojamą automobilį „VW Passat“, įvažiuodamas į zoną prieš žiedinę sankryžą, ir tolygiu greičiu artėja prie paties žiedo. Automobilis „VW Passat“ visą laiką važiuoja tiesiai ir sustoja prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų ja einantį žmogų. Teigia, kad dėl jo vairavimo nei vienas eismo dalyvis neatliko jokių manevrų. Taip pat nurodo, kad N. G. keitė savo parodymus: iš pradžių teigė, kad vaizdo įraše matoma, kaip jis buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį dėl jo (R. K.) atlikto lenkimo manevro, o vėliau nurodė, kad tai jis padarė toje vietoje, kuri nėra vaizdo kameros matymo zonoje.
Be to, apelianto teigimu, iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad, priešingai nei teigia Akmenės rajono apylinkės teismas, jis privažiuoja prie pėsčiųjų perėjos (1.37 įrašo min.), kai pėsčiasis dar net nėra priėjęs saugumo salelės, todėl, nors formaliai jis ir pažeidė eismo taisykles nesustodamas prieš pėsčiųjų perėją, jokio realaus pavojaus joje buvusiam asmeniui nesukėlė. Iš įrašo taip pat matyti (1.40 įrašo min.), kad jis jau įvažiuoja į patį žiedą, o N. G. vairuojamas automobilis stovi ir praleidžia pėsčiąjį. R. K. tvirtinimu, jis N. G. vairuotą automobilį aplenkė leidžiamoje vietoje, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pažymi, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai paeiliui ar vienu metu padaromi keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui.
Pasak apelianto, vienintelis jo padarytas pažeidimas, kurį jis ir pripažįsta, yra tai, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 30 punkte (atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje). Kartu pažymi, kad Kelių eismo taisyklėse ir kituose norminiuose aktuose neaptarta situacija, kai pėsčiasis įeina į bet kurią eismo juostą kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, kai yra specialus kelio įrenginys – saugumo salelė.
Be to, skunde R. K. atkreipia dėmesį, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, nurodydamas, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 101 punktus, tokio savo teiginio visiškai nemotyvavo. Teigia, kad jis, vairuodamas automobilį, savo veiksmais nerodė nepagarbos kitiems eismo dalyviams ir nesukėlė jiems jokios realios grėsmės.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo nesuprantantis, kodėl teigiama, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, numatančio, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimus. Nurodo, kad jis nei pradėjo važiuoti, nei persirikiavo ar kitaip keitė važiavimo kryptį, o tiesiog baigė anksčiau pradėtą lenkimo manevrą važiuodamas tiesiai didesniu greičiu, nei lenkiama transporto priemonė, su ja važiuodamas viena kryptimi ir ta pačia eismo juosta, kurioje tilpo abu automobiliai, nepersirikiuodamas ar kitaip nekeisdamas važiavimo krypties.
Teismo išvada, kad jis važiavo viršydamas leistiną greitį, R. K. teigimu, taip pat nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nurodo, kad apie važiavimo greitį negalima spręsti neatlikus atitinkamų skaičiavimų ar neužfiksavus greičio matavimo prietaisu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad nei vienas asmuo negali būti pripažintas kaltu kitaip, kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šių nuostatų, pagal analogiją, turi būti laikomasi ir nagrinėjant administracines bylas.
Apeliantas taipogi atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog jis padarė du ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, tačiau neaišku, kokius konkrečiai. Pažymi, kad pati šio straipsnio dispozicija numato kelių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, padarymą, todėl kiekvienas iš jų atskirai neturi būti išskiriamas ir neturi būti baudžiama už kiekvieną pažeidimą atskirai. Tokia situacija reikštų, kad asmuo, padaręs inkriminuotą pažeidimą, baudžiamas kelis kartus už tą pačią veiką, o tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nurodo, kad apie tai, nagrinėdamas autotransporto priemonių valdytojų teisinės atsakomybės klausimus, pasisakė profesorius A. Abramavičius (Autotransporto priemonių valdytojų teisinė atsakomybė, Vilnius, 2010 m., 143 psl.).
R. K. tvirtinimu, jo veiksmai aplenkiant lėčiau važiavusią transporto priemonę neprieštaravo nei Kelių eismo taisyklėms, nei gerai moralei. Mano, kad administracinė byla greičiausiai „gimė” ne dėl jo tariamai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dėl N. G., policijos pareigūno, užgautų ambicijų, kad jį kažkas aplenkė gatvėje, be to, tai padaręs asmuo yra skundęs jo anksčiau atliktus veiksmus. Teigia, kad chuliganiškų paskatų nebuvo ir nesustojant bei nepraleidžiant pėsčiojo – jis matė, kad joks pavojus šiam asmeniui nebus sukeltas, nes pėsčiasis ėjo priešingoje saugumo salelės pusėje esančia eismo juosta. Be to, pėsčiąjį jis pamatė jau baigdamas lenkimo manevrą ir staigus stabdymas prieš pėsčiųjų perėją būtų buvęs kaip tik nesaugus, priverčiantis stabdyti ar manevruoti aplenkto automobilio vairuotoją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą Telšių AVPK Akmenės rajono PK prašo skundo netenkinti, palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį. Mano, kad R. K. pažeidimai įrodyti visiškai, jo veika kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas R. K. kaltės klausimą, rėmėsi liudytojų N. G. ir O. M. parodymais, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys būtų buvę įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytojas O. M. apskritai nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o liudytojui N. G. teismas tik nurodė sakyti tiesą. Be to, nors ATPK imperatyviai nenurodyta, kad liudytojas turi būti pasirašytinai įspėtas sakyti tiesą, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat vadovaujantis įstatymo analogija (BPK 277 straipsnis, ATPK 249 straipsnis), liudytojas administracinio teisės pažeidimo byloje įspėjamas pasirašytinai. Taigi sprendžiama, kad apylinkės teismas, nepaimdamas iš liudytojų rašytinių pasižadėjimų ir šių liudytojų parodymais grįsdamas skundžiamą nutartį, padarė esminį įstatymo pažeidimą. Dėl to skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, R. K. apeliacinio skundo argumentai nebenagrinėjami – juos R. K. galės išdėstyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.