Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-09 · Administracinė byla Nr. I-1095-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
I-1095-644/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1095-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02468-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant J. Ž.,dalyvaujant pareiškėjui J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 2-3).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. jis buvo paskirtas į Marijampolės pataisos namų 8 būrį, tačiau į šį būrį keltis atsisakė, nes jame laikomi telefoniniai sukčiai. Pareiškėjas prašė būti perkeltas į būrį, kuriame jaustųsi saugiai, tačiau į jo prašymą nebuvo reaguojama. Už atsakymą persikelti į paskirtą 8 būrį pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Vėliau kiekvieną kartą atsisakius persikelti į 8 būrį, pareiškėjas buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis patalpinant jį į baudos izoliatorių.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2018-07-20 buvo laikomas baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, kuriose kalinimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų. Paaiškino, kad jam buvo apribota galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti telefonu, siųsti laiškus, eiti į pasimatymus, lankytis įvairiose programose, mokytis, pasivaikščioti ilgiau nei 1 val. Kamerų tipo patalpose trūko ploto, nes ankštose patalpose buvo laikoma po 4-6 nuteistuosius. Kamerose nebuvo šilto vandens, dėl išdaužytų kamerų langų patalpose buvo šalta, trūko natūralaus apšvietimo. Langų nebuvo galimybės atidaryti dėl ant jų įrengtų grotų. Pataisos namai nesudarė galimybių išsiskalbti viršutinių asmeninių drabužių, drabužiai (tik apatiniai) skalbiami kartą per mėnesį. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu, kurį papildė (1 t., b. l. 7-12; 73-74, 2 t., b. l. 108-109) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl jis turėtų būti perkeltas į kitą būrį, ar jam neturėtų būti skirta nuobauda. Savo paaiškinimuose deklaratyviai nurodė, kad atsisako eiti į paskirtą būrį. Pareiškėjo argumentai deklaratyvūs, o atlikti tarnybinį tyrimą, nežinant konkrečių aplinkybių, nėra galimybės. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100. 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 14, Nr. 10, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 18, Nr. 6, Nr. 4, Nr. 3, Nr. 1, Nr. 5 ir Nr. 13. Pareiškėjas bausmės kamerų tipo patalpose Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22 ir Nr. 2 neatliko. Skalbyklos paslaugomis nuteistieji, bausmę atliekantys kamerų tipo patalpose, naudojasi 1 kartą per savaitę - sekmadieniais. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti grafike nustatytu laiku. Skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Teisės aktai nenumato nuteistiesiems išduoti džiovyklas, nes skalbiniai grąžinami išdžiovinti. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Higienos normas atitiko patalpų oro temperatūra, vėdinimas, santykinė oro drėgmė ir apšvieta. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti nuteistieji, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2018-07-20, netinkamomis sąlygomis, t. y. nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas už atsisakymą gyventi paskirtame 8 būryje, taip pat kalint kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kamerose, kurių būklė neatitiko nustatytų reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Dėl atsisakymo gyventi 8 būryje.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad už atsisakymą gyventi 8 būryje, neteisėtais pareigūnų veiksmais 2016 m. vasario mėn. jam buvo skirta drausminė. Vėliau, kiekvieną kartą atsisakius gyventi 8 būryje, pareiškėjui buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Tvirtino, kad 8 būryje laikomi telefoniniai sukčiai, todėl norėdamas jaustis saugiai, prašė perkelti jį į kitą būrį, kuriame būtų ramu ir saugu, tačiau į prašymą nebuvo reaguojama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad į 8 būrį pareiškėjas buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-02-17, o nuo 2016-02-17 pareiškėjas buvo perkeltas į 17 būrį (2 t., b. l. 61). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad už atsisakymą gyventi paskirtame 8 būryje pareiškėjui Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016-02-12 įsakymu Nr. 348 buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į baudos izoliatorių 10 parų (1 t., b. l. 41). Kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, kad už atsisakymą gyventi 8 būryje jam būtų skiriamos drausminės nuobaudos, byloje nėra.

Iš pareiškėjo 2016-02-11 paaiškinimo matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 8 būryje, pareiškėjas jokių priežasčių nenurodė ir aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad atsisako gyventi paskirtame būryje ir aplinkybių dėl 8 būrio nuteistųjų netinkamo elgesio nenurodė (1 t., b. l. 106). Iš Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo J. N. 2016-02-11 tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad konkrečiu atveju pareiškėjas tiesiog atsisakė atlikti bausmę paskirtame 8 būryje (1 t., b. l. 108).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog 8 būryje kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ar sukčiautų, dėl ko jis negalėtų gyventi šiame būryje. Pats pareiškėjas savo paaiškinime tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį ir jokių priežasčių nedetalizavo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi 8 būryje būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu (sukčiavimu) bei iš to kylančia grėsme pareiškėjui. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame 8 būryje dėl to, kad jame laikomi asmenys sukčiauja, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodo, kad už atsisakymą gyventi 8 būryje jam eilę kartų nepagrįstai buvo skiriamos drausminės nuobaudos, tačiau bylos duomenys minėtų pareiškėjo argumentų nepatvirtina. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2016-05-24 pareiškėjas J. P. buvo paskirtas į 17 būrį, nuo 2016-05-24 – 20 būrį (1 t., b. l. 117, 2 t. 61). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad vėlesniais laikotarpiais pareiškėjas buvo skiriamas į 17 ir 20 nuteistųjų būrius, o už atsisakymą gyventi šiuose būriuose jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia aplinkybėmis dėl drausminių nuobaudų skyrimo už atsisakymą gyventi 8 būryje, minėtos aplinkybės dėl jo perkėlimo į 17, 20 būrius plačiau neanalizuojamos ir neaptariamos.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (persikelti į paskirtą 8 būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016-02-12 nutarimu jam paskirtą drausminę nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių 10 parų - pareiškėjas būtų apskundęs Kalėjimų departamento direktoriui. Administracinis aktas, kuriuo nuobauda buvo paskirta yra nepanaikintas, o pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėtas aktas yra neteisėtas, neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.

Dėl kalinimo sąlygų.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jo laikymo kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2018-07-20.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2016-02-12 iki 2016-02-22, nuo 2017-10-23 iki 2017-11-07, nuo 2017-12-21 iki 2018-01-05, nuo 2018-01-11 iki 2018-01-26, nuo 2018-01-26 iki 2018-01-31 - kamerų tipo patalpoje Nr. 16, plotas 20,20 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto; nuo 2016-05-18 iki 2016-05-28 - kamerų tipo patalpoje Nr. 10, plotas 4,35 kv. m, įrengta 1 vieta, t. y., pareiškėjui teko 4,35 kv. m ploto; nuo 2016-06-24 iki 2016-07-09 - kamerų tipo patalpoje Nr. 5, plotas 12,80 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,26 kv. m ploto; nuo 2016-11-24 iki 2016-12-03 - kamerų tipo patalpoje Nr. 14, plotas 20,45 kv. m, įrengtos 5 miegamos vietos, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto; nuo 2016-12-21 iki 2016-12-27 - kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kurios plotas 12,45 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,15 kv. m ploto; nuo 2016-12-27 iki 2016-06-21 - kamerų tipo patalpoje Nr. 18, kurios plotas 12,14 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto; nuo 2017-06-21 iki 2017-07-04, 2017-07-27 iki 2017-08-01 - kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kurios plotas 16,46 kv. m, įrengtos 4 miegamos vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,11 kv. m ploto; nuo 2017-08-01 iki 2017-08-11, nuo 2017-08-11 iki 2017-08-24, nuo 2017-08-25 iki 2017-09-08, nuo 2017-09-08 iki 2017-09-21, nuo 2017-09-21 iki 2017-12-21 - kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas 11,44 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 3,81 kv. m ploto; nuo 2017-08-24 iki 2017-08-25 – kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas 16,46 kv. m, įrengtos 4 miegamos vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,11 kv. m ploto; nuo 2018-01-08 iki 2018-01-11, nuo 2018-04-19 iki 2018-06-19, nuo 2018-06-19 iki 2018-07-20 - kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kurios plotas 14,26 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,75 kv. m ploto; nuo 2018-01-31 iki 2018-02-10, nuo 2018-02-10 iki 2018-02-25, nuo 2018-02-26 iki 2018-03-13, nuo 2018-03-13 iki 2018-03-18, nuo 2018-03-28 iki 2018-04-12 - kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas 12,45 kv. m, įrengtos 3 miegamos vietos, buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui teko 4,15 kv. m ploto (1 t., b. l. 41-43, 40).

Pareiškėjas su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie jo paskyrimą į kamerų tipo patalpas nesutiko. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, dėl jo laikymo kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 19. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017-10-23 nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas 2017-10-19 apie 10.30 val. kamerų tipo patalpoje Nr. 2 gadino lango grotas, už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda (2 t., b. l. 181). Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017-10-24 nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo taip pat matyti, kad J. P. 2017-10-21 7.57 val. buvo pastebėtas išlindęs iš kamerų tipo patalpos Nr. 2 per lange padarytą skylę. Minėtu nutarimu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas (2 t., b. l. 115). Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017-12-21 nutarimu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2017-12-11 apie 13.00 val. kamerų tipo patalpoje Nr. 19 buvo pastebėtas užsilipęs ant palangės su išluptu lango plintusu, prie kurio buvo pririštas siūlas ir bandė kažką prisitraukti į kameros vidų (3 t., b. l. 6). Teismo vertinimu, minėti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 19.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kamerų tipo patalpos Nr. 2 plotas 14,42 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,6 kv. m ploto (2 t., b. l. 133).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2019-03-04 nutartimi bei pakartotinai 2019-03-25 raštu įpareigojo atsakovą pateikti įgaliotų asmenų patvirtintus sprendimus dėl pareiškėjo paskyrimo į konkrečias kamerų tipo patalpas, iš kurių būtų galima spręsti, kokiose patalpose ir kada pareiškėjas buvo laikomas, tačiau tokių duomenų atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie kamerų tipo patalpos Nr. 19 plotą ir miegamųjų vietų skaičių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 19 minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista. Byloje nustačius, kad laikotarpiais nuo 2017-10-23 iki 2017-11-07 ir nuo 2017-12-21 iki 2018-01-05 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 16, teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2017-11-17 iki 2017-12-21 (iš viso 33 paros) pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 19, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš viso 33 paras buvo laikomas kamerų tipo patalpoje pažeidžiant Taisyklių 11¹.2. punkte nustatytą minimalią 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas minėtose kamerų tipo patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo pakyrimus į kamerų tipo patalpas, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo, todėl jo argumentai atmetami.

Pareiškėjas tvirtino, kad kalinimo sąlygos kamerų tipo patalpose neatitiko nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad dėl išdaužytų kamerų langų patalpose buvo šalta, langų nebuvo galimybės atidaryti dėl ant jų įrengtų grotų, taip pat trūko natūralaus apšvietimo.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-08-01 patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu kamerų tipo patalpoje Nr. 1 įrengtas natūralus apšvietimas – 2 langai, patalpa vėdinama per atveriamus langus (1 t., b. l. 13-14). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-03-05 patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 13 įrengti langai, tačiau natūralų apšvietimą kiek riboja prie lango įrengta betoninė siena (1 t., b. l. 17-18). Bylos duomenys patvirtina, kad kamerų tipo patalpų Nr. 14 ir Nr. 18 natūralų apšvietimą taip pat kiek riboja iš lauko pusės įrengta mūrinė siena (1 t., b. l. 19-20). Remiantis Marijampolės visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenimis nustatyta, kad oro temperatūra kamerų tipo patalpose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 18 atitiko nustatytus reikalavimus, patalpos vėdinamos per atveriamas orlaides ir langus (1 t., b. l. 51-53, 54-56, 57-58, 61-62, 66-67). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo išdėstytus argumentus apie išdaužytus kamerų langus ir netinkamą oro temperatūrą patalpose. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs atidaryti lango/orlaidės ir išvėdinti gyvenamosios patalpos. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų tipo patalpų oro temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, taip pat šių patalpų vėdinimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl byloje konstatuotų aplinkybių apie ribotą kamerų tipo patalpų natūralų apšvietimą, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kiek riboto natūralaus apšvietimo kamerų tipo patalpose Nr. 13, Nr. 14, Nr. 18, pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo kamerų tipo patalpose atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Pagal BVK 145 straipsnį perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109, 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems kasdien vieną valandą leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, jog kamerų tipo patalpose jis neturėjo galimybės paskambinti, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, siųsti laiškų, eiti į pasimatymus, atmestini kaip nepagrįsti.

Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai išvardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Šiuo atveju pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo leidžiama paskambinti, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, siųsti laiškų ar eiti į pasimatymus. Minėtas aplinkybes pareiškėjas išdėstė deklaratyviai. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas 1 valandą per parą, todėl nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-14 nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 11 punktą, į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Remiantis minėtu nutarimu patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 10 punktu, į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pagal aukščiau išdėstytas teisės normas pareiškėjui, ginčui aktualiu laiku, paskyrus nuobaudas, pareiškėjas prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinius asmeninius drabužius. Pažymėjo, kad drabužiai (apatiniai) skalbiami tik vieną kartą per mėnesį.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Remiantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtintu Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), nuteistieji skalbimo paslaugomis naudojasi direktoriaus įsakymu patvirtintame grafike nustatytu laiku. Remiantis Aprašo 2 punktu, skalbykloje skalbiama patalynė ir apatiniai drabužiai (2 t., b. l. 35-136). Esant būtinybei ar būrio viršininkui kreipusis į ūkio skyrių, gali būti skalbiami ir nuteistojo viršutiniai drabužiai (Aprašo 11 p.). Nuteistųjų viršutiniai drabužiai dezinfekuojami dušinės darbo valandomis (Aprašo 12 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad drausmės grupės nuteistieji pataisos namų skalbykla naudojasi sekmadieniais, 17- būrys - penktadieniais (2 t., b. l. 137). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo leidžiama pasinaudoti skalbyklos paslaugomis kartą per savaitę grafike nustatytu laiku.

Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad Marijampolės pataisos namų skalbykloje išskalbti drabužiai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie skalbimo paslaugų teikimo užtikrinimą nuteistiesiems. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl nesudarytos galimybės skalbti ar džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad asmeninius drabužius nuteistieji taip pat gal skalbti būrio dušinėje grafike nustatytu nuteistųjų maudymosi laiku. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-46) taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl šių medžiagų poveikio bei abstinencijos po vartojimo. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl aukščiau minėtų kalinimo sąlygų pažeidimų. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 170 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis