- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-242-290-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšys, Arvydas Stankus
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Albina Cirulienė
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-242-290/2009
NUTARTIS
2009 m. birželio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei K. R., nukentėjusiajai J. K., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausta R. M. naudotis specialiomis teisėmis, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Priteista iš R. M. nukentėjusiajai J. K. 800 litų turtinei žalai atlyginti ir 35000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 700 litų atstovavimo išlaidoms atlyginti, o taip pat 143 litai proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 18 d. apie 13.03 val. kelio (duomenys neskelbtini) 26.200 km, vairuodamas a/m VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 53 punkto reikalavimo nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...”; KET 172 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti...”; buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis, jis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių ir viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, kas sukėlė pavojų priešingoje eismo juostoje automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam M. K. ir šalia sėdėjusiai D. A., tai yra R. M. su vairuojamu automobiliu išvažiavęs į priešingą eismo juostą atsitrenkė į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir autoįvykio metu M. K. buvo padarytos kraujosruvos priekinėje pilvo sienelėje, krūtinės ir juosmens kairėje pusėje kairiame dilbyje minkštuosiuose audiniuose, skeveldriniai, daugybiniai kairės pusės IV-XII šonkaulių lūžiai anatominėse linijose, dešinės pusės VII-X šonkaulių vidurinėje raktikaulio linijoje, krūtinkaulio, dešinio stipinkaulio lūžiai, pilni gaktinės sąvaržos ir kairiojo klubikaulio kryžmeninio sąnario išnirimai, trauminiai diafragmos kairiojo kupolo, aortos krūtininės dalies, kepenų, blužnies, šlapimo pūslės plyšimai, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį, kuri ištiko nuo sužalojimų visumos; nukentėjusiajai D. A. padaryta lengva galvos smegenų trauma, galvos ir sprando sumušimas, kairiojo kelio sąnario sumušimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendį paniekinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p., 3 p. reikalavimus, dėl ko nuosprendis kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikintinas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ir M. K., kuris atlikinėjo lenkimo manevrą, ką teismo posėdyje patvirtino liudytojai P. S. ir P. P.. Nors teismas nurodė, kad kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojos J. Š. parodymais, tačiau jie nepatvirtina R. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad lenkimui buvo likę 1,6 metro, todėl akivaizdu, kad nebuvo įmanoma atlikti lenkimo manevro, neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojo D. V. parodymais, tačiau jis posėdžio metu nurodė, kad automobilis VW Passat nesimėtė, viršijo greitį, bet tvarkingai važiavo antra eismo juosta. Be to, visų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais buvo nustatyta, kad eismo juosta, skirta važiuoti į Jonavos pusę, buvo siauresnė, negu eismo juosta, skirta važiuoti į Kauno pusę. Iš to, anot apeliantės, seka, kad R. M. nebuvo jokios būtinybės išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, o, priešingai, M. K. negalėjo atlikti lenkimo manevro, neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą.
Nuteistojo gynėjos teigimu, kompleksinė teismo medicininė – autotechninė ekspertizė atlikta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 286 str. 7 d. nuostatas, o taip pat Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi ją atliko tas pats ekspertas, kuris surašė 2006-11-13 specialisto išvadą, atliekant ekspertizę, nebuvo atlikti jokie tyrimai, ekspertas rėmėsi 2006-11-13 specialisto išvadoje nustatytais tyrimais.
Anot apeliacinio skundo autorės, nei pagal specialisto išvadą, nei pagal ekspertizės aktą, nėra pagrindo teigti, kad toks, kaip jose sumodeliuotas autoįvykio mechanizmas, yra vienintelis ar daugiausia tikėtinas. Iš nuotraukų, pridėtų prie įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie specialisto išvados, matyti, kad R. M. automobilio VW Passat priekinis bamperis yra po vilkiko DAF puspriekabės galine dalimi, kas neginčytinai patvirtina atsitrenkimą į puspriekabę. Remiantis 2006-11-13 specialisto išvada Nr. 11-1761(06), automobilis VW Passat turėjo būti praradęs stabilumą ir judėti šoniniu slydimu, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, liudytojų P. S., D. V. parodymai patvirtina, kad R. M. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai, nesimėtė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo priežastinio ryšio buvimo tarp R. M. ir M. K. padarytų eismo taisyklių pažeidimų bei kilusių padarinių ir nepadarė teisinių išvadų, o apsiribojo tik specialisto išvados pakartojimu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nuteistajam R. M. paskyrė per griežtą bausmę, kadangi jis padarė neatsargų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, teistumas išnykęs, ir kad nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė R. M. naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog yra galimybė, kad nuteistasis darys panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas.
Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į M. K. padarytų KET pažeidimų ryšį su kilusiais padariniais ir jo kaltę dėl kilusių padarinių, nepagrįstai priteisė visą žalos atlyginimą iš R. M.. M. K. padarė KET 240 punkto pažeidimą, atlikus kompleksinę autotechninę - medicininę ekspertizę, nebuvo paneigta galimybė, kad M. K. segint saugos diržą, nurodytų pasekmių būtų išvengta, todėl pastarojo veiksmai vertintini kaip rizikos prisiėmimas, dėl ko civilinė atsakomybė turėjo būti netaikoma arba R. M. turėjo būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios, jos atstovės, prokuroro prašymus nuosprendį palikti nepakeistą bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs viseto aspektu, teismas padarė motyvuotą, teisingą ir pagrįstą išvadą dėl R. M. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, kas akivaizdžiai matosi iš pačios baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai tyrė visas, tiek nuteistąjį kaltinančias, tiek jį teisinančias šios sudėtingos bylos aplinkybes. Tuo tarpu nuteistojo R. M. nekaltumą apeliantė grindžia iš esmės vien tik paties nuteistojo parodymais, kurie nėra visiškai nuoseklūs, be to, paneigti kitais, objektyviais, nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau neatliko jų analizės, yra paneigtas pačiu nuosprendžiu, kuriame surašyti motyvai pagrindžia nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai nuosekliai patvirtina nuteistojo kaltę. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų J. Š., P. S. parodymais, parvirtinančiais nuteistojo kaltę dėl autoįvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalotas M. K., nes jie neprieštarauja, o kaip tik papildo tiek specialisto, tiek ekspertizės akto išvadas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginį, kad M. K. būtų daręs lenkimą ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Vien tik kairiojo posūkio signalo rodymas, važiuojant savo eismo juosta, automobilių susidūrimui jokios įtakos neturėjo. Visi ištirti byloje esantys įrodymai nenuginčijamai patvirtino, kad ne kas nors kitas, o būtent nuteistasis R. M. pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko autoavarija, kurios metu ir buvo mirtinai sužalotas M. K.. Kolegijos nuomone, nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai nėra abejotini. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, iš esmės nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir objektyvų nuosprendį.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. M., atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama, ji nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas nuteistajam trejus (3) metus vairuoti kelių transporto priemones yra nuosprendyje aptarta, motyvuota ir pagrįsta, todėl, kolegijos nuomone, nenaikintina. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į M. K. padarytus KET pažeidimus ir priteisė visą žalą neatitinka tikrovės, nes nukentėjusiosios pareikštą 108861 lito civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas, objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai tenkino tik iš dalies, priteista 35800 litų suma neprieštarauja nei teismų praktikai, nei protingumo ir teisingumo principams, todėl apeliantės prašymas nuteistąjį iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinį skundą atmesti.