- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-330-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00565-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Kreditorius
- UAB „Ratuva“
- Skolininkas
- UAB „Vaibutas“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaibutas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022 pagal kreditorės UAB „Ratuva“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolininkės UAB „Vaibutas“ neįvykdytos taikos sutarties, patvirtintos Utenos apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL‑4334‑277/2022 patvirtinta kreditorės UAB „Ratuva“, atstovaujamos direktoriaus A. G., (toliau – ir kreditorė) ir skolininkės UAB „Vaibutas“, atstovaujamos direktoriaus V. Ž., (toliau – ir skolininkė, ir apeliantė) sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), pagal kurios pirmą punktą šalys sutarė, kad sudarydamos šią taikos sutartį, šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, nagrinėjamą Utenos apylinkės teisme Ignalinos rūmų, civilinėje byloje Nr. eL2‑4332-277/2022 ir susitaria, kad skolininkė sumokės 174240,00 Eur skolą ieškovei per 12 mėnesių mokėdama po 14520 Eur per mėnesį. Pirmoji įmoka mokama per 10 dienų nuo nutarties patvirtinančios taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, o kitos įmokos mokamos nuo vėliau einančio mėnesio iki bus sumokėta visa skolos suma. Įmokos turi būti mokamos iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
Šalies argumentai
2. Kreditorė UAB „Ratuva“ pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad UAB „Vaibutas“ nevykdo Taikos sutarties 1 punkto įsipareigojimo, neatliko nei vieno šiame punkte numatyto mokėjimo, pagal patvirtintą grafiką.
Atsiliepimas
3. Skolininkė UAB „Vaibutas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tarp šalių sulygti ir Taikos sutartyje įtvirtinti terminai buvo pakeisti šalių atstovų (vadovų) sutarimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Ratuva“ prašymą tenkino – išdavė kreditorei UAB „Ratuva“ vykdomąjį raštą pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022 patvirtintos taikos sutarties dalį, kuria UAB „Ratuva“ ir skolininkė UAB „Vaibutas“ susitarė, jog skolininkė UAB „Vaibutas“ sumokės kreditorei UAB „Ratuva“ 174240,00 Eur skolą ir 9 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo taikos sutarties pasirašymo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkė pripažino, jog po šalių 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo kreditorei neįmokėjo nei vienos įmokos, tai yra nevykdė prisiimtų ir Taikos sutarties 1 ir 2 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų, skolininkė nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių taikos sutarties nevykdymą, be to, 2023 m. kovo 1 d. teismui pateiktame paaiškinime UAB „Ratuva“ direktorius paneigė skolininkės teiginį, jog tarp šalių atstovų (kreditorės UAB „Ratuva“ direktoriaus ir skolininkės UAB „Vaibutas“ atstovo) buvo sutarta dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.
6. Įvertinęs kreditorės prašyme nurodytas aplinkybes, kad skolininkė, po šalių taikos sutarties patvirtinimo, neatliko nei vieno mokėjimo, taip pat skolininkės paaiškinimus, kuriais skolininkė minėtų aplinkybių neginčijo ir nurodė, kad neturi galimybių mokėti, įvertinęs 2022 m. spalio 24 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi (civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022) patvirtintos tarp šalių sulygtos taikos sutarties sąlygų 1, 2, 6 punktų nuostatas, kreditorės (išieškotojos) UAB „Ratuva“ prašymą laikė pagrįstu ir tenkintinu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartį ir grąžinti šio klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui.
7.1. Apeliantė pažymi, kad atsakovės atstovas atsakydamas į klausimą dėl skolos mokėjimo ateityje paaiškino kada sutartis bus pradėta vykdyti, tačiau teismas atsisakė apklausti atsakovės nurodytus asmenis, kurie bendraudavo ir derindavo skolos mokėjimo grafikus, atidėjimus, o tiesiogiai neapklausus asmenų, kurie dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo aptarinėjamos taikos sutarties vykdymo sąlygos ir šalių sutarimu buvo pakeistos, nebuvo išsamiai ištirti visi reikšmingi įrodymai sprendžiant nagrinėjamą klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
7.2. Pasak apeliantės, kreditorei buvo žinoma, jog dėl jos inicijuotų teisminių procesų ir paskleistos informacijos apie apeliantę, ji buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Kreditorei taip pat buvo žinoma, jog skolininkės turtui buvo taikomas valstybinės mokesčių inspekcijos areštas dėl ženklios mokestinės nepriemokos. Teigia, kad skolininkė dėjo visas pastangas sumokėti mokestinę nepriemoką ir panaikinti areštus. Teikiami įrodymai patvirtina, jog 2023 m. sausio mėnesį atsakovė turėjo daugiau nei 200 000 Eur mokestinę nepriemoką, o 2023 m. vasario 27 d. likusi mokėti suma – tik 7000 Eur.
7.3. Teigia, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog 2022 m. lapkričio mėnesį kreditorė, negavusi pirmos įmokos, nepateikė prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. To kreditorė nepadarė negavusi ir 2022 m. gruodžio mėnesio įmokos. Todėl, pasak apeliantės, akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina buvus tarp šalių susitarimą pakeisti mokėjimo tvarką bei nutarties vykdymo tvarką. Mano, kad faktas, jog ieškovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo iškart atsakovei praleidus pirmos įmokos mokėjimą patvirtina apie tokio susitarimo egzistavimą. Visos šios aplinkybės buvo aptarinėjamos šalių vadovybės lygmeniu ir tik jiems buvo žinomos tikrosios aplinkybės dėl mokėjimo tvarkos nustatytos taikos sutartyje pakeitimo. Todėl tik susitarimuose dalyvavusių asmenų tiesioginė apklausa teismo posėdžio metu būtų leidusi teismui tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei teismo nutartimi, remiantis CPK 284 straipsnio nuostatomis, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Ratuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovė pripažįsta, jog nuo taikos sutarties sudarymo dienos nebuvo atlikusi nei vieno mokėjimo, o atsakovės teiginius, kad, neva, šalys buvo susitarusios pakeisti taikos sutarties sąlygas, kreditorė vertina kaip bandymą vilkinti vykdomojo rašto išdavimą, kadangi UAB „Ratuva“ vadovas niekada nesitarė dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, juo labiau kad šalims atstovauja teisininkai, kurie supranta panašaus pobūdžio susitarimų formos svarbą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantės naujai teikiamuose dokumentuose – 2023 m. sausio 31 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte, 2023 m. vasario 27 d. sugeneruotame Mano VMI dokumente, užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti naujai pateiktus įrodymus, juo labiau kad kartu su atskiruoju skundu nebuvo prašoma šiuos naujus įrodymus priimti, nenurodyti motyvai, kodėl šie įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teismui.
12. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL-4334-277/2022 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą šalys sutarė, kad „Sudarydamos šią Taikos sutartį, Šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, nagrinėjamą Utenos apylinkės teisme Ignalinos rūmų, civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022 ir susitaria, kad skolininkė sumokės 174240,00 Eur (šimtas septyniasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt eurų) skolą ieškovei per 12 mėnesių mokėdama po 14520 Eur per mėnesį. Pirmoji įmoka mokama per 10 dienų nuo nutarties patvirtinančios taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, o kitos įmokos mokamos nuo vėliau einančio mėnesio iki bus sumokėta visa skolos suma. Įmokos turi būti mokamos iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos“. Kreditorė UAB „Ratuva“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 174240 Eur skolos ir 9 % dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos skolos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki visiško skolos išieškojimo, nes skolininkė UAB „Vaibutas“ taikos sutarties nevykdo. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Visų pirma, skolininkės argumentai atsikertant į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog apeliantė pripažįsta aplinkybę, kad taikos sutartimi nustatytų įpareigojimų mokėti skolą jį nevykdė ir nevykdo.
15. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendė žodinio proceso tvarka, suteikdamas skolininkei galimybę pateikti savo atsikirtimus ir įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ar objektyvias priežastis, lėmusias sutarties sąlygų nevykdymą. Nors tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde apeliantė akcentuoja buvusias šalių derybas dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, jokių leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti tokius skolininkės teiginius, nepateikė, priešingai, šie argumentai buvo paneigti kreditorės atstovo paaiškinimais.
16. Nors apeliantė teigia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo vykdomojo rašto išdavimo klausimą, neapklausęs derybose dalyvavusių asmenų, pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), o teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Todėl vien skolininkės žodiniai paaiškinimai apie, galimai, vykusias derybas jau po taikos sutarties sudarymo, kreditorei neigiant šių derybų faktą, byloje nesant jokių kitų leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti skolininkės teiginius, šiuo konkrečiu atveju, nepatvirtina esant objektyvioms aplinkybėms, pateisinančioms šalių sudarytos taikos sutarties nevykdymą (CPK 178 straipsnis). Apeliantės teiginius, kad ta aplinkybė, jog kreditorė iš karto po taikos sutartyje numatyto termino nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, patvirtina tarp šalių vykusias derybas, paneigia kreditorės pirmosios instancijos teisme pateikti paaiškinimai, kad kreditorė tik geranoriškai sutiko iki 2023 m. sausio 31 d. palaukti skolos sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuo 2022 m. spalio 24 d., kai teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, skolininkė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bent iš dalies pradėjo vykdyti taikos sutarties sąlygas, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su kreditorės argumentais, rodo, jog skolininkė šiuo teisminiu procesu iš esmės siekia atitolinti skolos mokėjimą ar išvengti priverstinio skolos išieškojimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nurodyti skolininkės argumentai dėl jos finansinės padėties, dėl kreditorės sutikimo palaukti skolos mokėjimo ir nesikreipti dėl priverstinio skolos išieškojimo, nepaneigia kreditorės teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei skolininkės pareigos vykdyti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, kadangi teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti, todėl yra vykdytina (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkei laiku nesumokėjus taikos sutartyje numatytų sumų, kreditorė įgijo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis skolininkės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.