- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1105-939/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00022-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A.U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. D., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. (toliau - ir ieškovė) prašo: nustatyti, kad atsakovas R. D. yra nepilnamečio vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusios R. K., tėvas, o R. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. D. dukra; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu susipažino 2012 m. rudenį per jų bendrus pažįstamus, pradėjo bendrauti, susitikinėti, o po pusmečio draugystės apsigyveno kartu jos mamos namuose, vedė bendrą ūkį, planavo ateitį. 2013 m. pavasarį pastojo, kai sužinojo kad laukiasi, atsakovas buvo išvykęs dirbti pas ūkininką į Rokiškio rajoną. Kai jam pranešė, kad jie taps tėvais, jis į šią žinią sureagavo neigiamai, iš karto pareiškė, kad laukiasi ne nuo jo, ir kad jis niekada nepripažins tėvystės. Po šio telefoninio pokalbio atsakovas daugiau pas ją gyventi negrįžo. Pagimdžiusi dukrą pranešė atsakovui apie tai, tačiau jis jai palinkėjo dukrą augintis vienai. Daugiau su atsakovu nebendravo, jų tarpusavio santykiai nutrūko, kai tik jam tapo žinoma, kad ji laukiasi.
Ieškovės atstovė advokatė Rasa Malinauskienė prašė ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, taip pat patvirtino, kad šalys dėl kitų ieškinyje buvusių reikalavimų susitarė ir sudarė taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. atsiliepime nurodė, kad gautoje DNR Tėvystės ataskaitoje nustatyta, kad jis yra R. K. tėvas, todėl jis sutinka, kad būtų nustatyta, kad jis yra R. K. tėvas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl, nepilnamečio vaiko interesais, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 388 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokato padėjėja S. V. nurodė, kad atsakovas gavęs ieškinį suabejojo tėvyste, pasidarė DNR tyrimą, ir įsitikinęs, kad yra R. K. tėvas, tėvystę pripažino ir dalyje reikalavimų sudarė sutartį.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė su sugyventiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais bei motina gyvena šiai priklausančiame dviejų kambarių bute ir virtuvės name. Nepilnametė R. K. sveika, lanko (duomenys neskelbtini), prailgintą grupę, dalyvauja popamokinėje veikloje. Vaikas turi teisę žinoto savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė teismo posėdžio metu (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas) išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl tėvystės nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Prienų r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, ieškovė yra R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo liudijime nenurodyti, t. y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Dukros R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo metu jos motina R. K. nebuvo susituokusi, t. y. vaikas gimė ne santuokoje.
Atsakovo iniciatyva buvo atliktas DNR tėvystės tyrimas ir jo pateikta DNR Tėvystės ataskaita, patvirtina kad testuojant vaiką R. K. ir tariamą tėvą R. D., nustatyta su 99,9999993 procentų tėvystės tikimybė (DOK -23957).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, ją gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos priemonės. Moksliniai įrodymai - ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Taigi, tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Kaip minėta, DNR Tėvystės ataskaita, patvirtina, kad R. D. yra vaiko R. K. biologinis tėvas su 99,9999993 procentų tikimybe. Šis įrodymas patikimai patvirtina, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko R. K. tėvas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukros R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas R. D. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis). Ieškovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ieškiniu be tėvystės nustatymo taip pat buvo pareiškusi reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko R. K. gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. K.; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 271,00 Eur per mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystė, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną R. K.; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko R. K. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), skaičiuojant už vieną mėnesį po 250,00 Eur, viso priteisti 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Šalys iki teismo posėdžio pradžios susitarė dėl šių reikalavimų ir sudarė taikos sutartį. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl nepilnamečio vaiko R. K. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nutraukė. Taikos sutartimi, šalys sutarė, kad R. D. nepilnamečio vaiko R. K. išlaikymui mokės po 230,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Valstybė byloje patyrė 328,29 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Spręstinas klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo. Be to, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, iš atsakovo R. D. valstybei turėtų būti priteista 25 procentai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, t. y. 48,20 Eur (110,00 Eur + (230,00 Eur x 12 mėnesių) x 3 procentai)) x 25 procentai) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistina 48,20 Eur mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. K. po 271,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taikos sutartimi susitarus dėl 230,00 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 85 procentų (2760,00 Eur / 3252,00 Eur), reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas 100 procentų, todėl ieškinio reikalavimai patenkinti 95 procentų. Atsižvelgiant į paminėtą, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 312,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, šalys bendradarbiavo, pasirengimo nagrinėti bylą laikotarpiu pasirašė taikos sutartį, dėl to byla dalyje buvo nutraukta. Atsakovo iniciatyva buvo atliktas biologinis tyrimas ir gavus tyrimo rezultatus atsakovas pripažino tėvystę, kuri nustatyta šiuo teismo sprendimu. Todėl spręstina, kad procesinis šalių elgesys buvo tinkamas. Šalims sudarius taikos sutartį, dėl kitų ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į tai, jog procesinis šalių elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsakovui tenkanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų dalis valstybei iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo, nes iš esmės ieškovės reikalavimai yra patenkinti.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametė R. K. yra R. D. dukra.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 48,20 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 20 et) žyminio mokesčio bei 13,28 Eur (trylika eurų, 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.