Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) buvusiam direktoriui G. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą G. L. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, laiku neinicijavo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-01-09 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 120242,35Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui paaiškinimus, kuriais nesutinka su VMI pareiškimu, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nemoki ir turėjo realią galimybę atsiskaityti. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai neviršijo UAB (duomenys neskelbtini) turimo turto realios rinkos vertės, todėl nebuvo jokio pagrindo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui teikti pareiškimą teismui dėl nemokumo proceso inicijavimo. Atitinkamai, negali būti laikoma, kad buvo įvykdytas kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.). Prašo VMI pareiškimo netenkinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui G. L. už tai, jog jis laiku neinicijavo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020 ir joje cituojama praktika).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020 ir joje cituojama praktika).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3228/2011 ir kt.).

Bendrijos vadovas G. L. žinodamas, kad Bendrija nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, turėjo susipažinti su valdomos Bendrijos finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrija iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrijos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrija pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditorių interesų pažeidimui Bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.

G. L. kaltę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į bylą pateikta rašytinė medžiaga: mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-01-06 duomenys, atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, antstolių informacinės sistemos duomenys, Šiaulių apygardos teismo 2023-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-463-1042/2023, kuria iškelta nemokumo (bankroto) byla uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2024-01-03). Bendrovės vadovu G. L. buvo nuo 2019-11-14.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANI) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-12-29 Bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu t. y. nuo 2022-01-12 iki 2023-04-13 buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

1. Bendrija nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko;

2. VĮ „Registrų centras“ duomenimis visas Bendrovės turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolio. Pažymėtina, kad jeigu Bendrovė turi turto, tačiau jis yra nelikvidus arba jo realizuojamas rinkoje yra suvaržytas ar apsunkintas, taip pat gali būti konstatuojamas nemokumas. Bendrovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti;

3. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo išieškojimą 7 vykdomosiose bylose.

Teismas sprendžia, kad G. L. apie Bendrijos nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma VMI prie FM 2022-01-12 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir nuo tada kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Bendrijos vadovas G. L., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrijos sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2022 metų sausio mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrijos vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus - VMI prie FM - teises.

Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrijos vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs (2023-11-10 VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo).

G. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, į jo atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. L. skiriant už nusižengimo ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį, kuris lygus straipsnio sankcijoje minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-8-767/2024 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.