Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A, L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas 40 parų arešto bausme, tačiau dar nesuimtas, nuo 2007 m. gegužės 4 d. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. vengė atlikti paskirtą arešto bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad jis nesislapstė ir nevengė atlikti jam paskirtos bausmės, pats buvo ne kartą nuvykęs į policiją dėl bausmės atlikimo, tačiau jam liepdavo laukti namuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir A. L. veiką teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str.

Lietuvos Respublikos BK 242 str. numatytos dviejų nusikalstamų veikų sudėtys – asmens, nuteisto arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimto, vengimas atlikti paskirtą bausmę, ir asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimas nustatytu laiku be svarbios priežasties. Veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Pats vengimo terminas nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.

Iš byloje esančio pagreitinto proceso protokolo matyti, kad 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendis, kuriuo A. L. paskirtas areštas, nuteistajam buvo paskelbtas ir jis nuosprendį suprato (b. l. 23-24). To neginčija ir pats apeliantas, kuris tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis vengė atlikti jam paskirtą bausmę.

Apelianto teiginį, jog jis nesislapstė ir nevengė atlikti paskirtos bausmės, paneigia faktiniai bylos duomenys.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į paties apelianto parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, kai jis paaiškino, jog pareigūnams gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau ten būdavo retai, o visą vasarą gyveno palapinėje miške (b. l. 109-110, 146). Kad A. L. negyveno pareigūnams nurodytu adresu, patvirtina liudytojo apelianto brolio Ž. A. parodymai (b. l. 94-95).

Taigi yra akivaizdu, kad A. L. nenorėjo būti surastas, pareigūnams nebuvo galimybės nustatyti jo buvimo ar gyvenamosios vietos ir dėl to buvo paskelbta jo paieška (b. l. 8-9, 33-38 ). Toks nuteistojo veikimas nepateisina jo elgesio ir tik patvirtina tai, kad jis vengė bausmės atlikimo.

Be to ir anksčiau A. L. ne kartą buvo paieškomas kaip vengiantis administracinės atsakomybės (b. l. 60).

Aptartos aplinkybės rodo, kad A. L. veika visiškai atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos BK 242 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių, o būtent, kad jis nuo 2007 m. gegužės 4 d. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. vengė atlikti 2007 m. balandžio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę A. L., atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad A. L., teistumui neišnykus, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 str.), o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.). Be to, A. L. daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 88-92). Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, padarytas nusikalstamas veikas vertina neadekvačiai, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo ir toliau pažeidinėja įstatymus.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 242 str. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – terminuotą laisvės atėmimą, kurio terminas yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytos tokios bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Tokia bausmė, kolegijos nuomone, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Todėl tenkinti nuteistojo A. L. prašymą ir sumažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.