- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2-978-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00775-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Babilonas LT“
- Trečiasis asmuo
- F. K., akcine bendrove Šiaulių banku
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant atsakovo atstovui adv. S. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Babilonas LT“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ su trečiaisiais asmenimis F. K. ir akcine bendrove Šiaulių banku dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo: 1) pripažinti UAB „Babilonas LT“ atliktą vienarūšių priepriešinių reikalavimų įskaitymą (t. y. pripažinti AB „Ūkio bankas“ mokėtiną 269 000 eurų sumą pagal 2011 m. gruodžio 4 d. tarp AB Ūkio banko ir F. K. sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021(duomenys neskelbtini) įskaitytą į UAB „Babilonas“ mokėtinas sumas pagal 2010-10-29 tarp UAB „Babilonas LT“ ir AB Ūkio banko sudarytą paskolos sutartį Nr. KR17(duomenys neskelbtini)) ir pripažinti UAB „Babilonas LT“ prievoles pagal tarp UAB „Babilonas LT“ ir AB Ūkio banko sudarytą paskolos sutartį Nr. KR17(duomenys neskelbtini) užbaigtomis; 2) įpareigoti AB Ūkio banką panaikinti hipoteką pagal 2012 m. liepos 31 d. sutartinį įkeitimą Nr. 4985 ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartinį įkeitimą Nr. 5552.
Nurodė, kad 2010 m. spalio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. KR17-(duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis). 2013 m. balandžio 3 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens F. K. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo (pirkimo-pardavimo) sutartis (toliau – reikalavimo teisių perleidimo sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei savo turimas reikalavimo teises į atsakovę, sudarančias 269 000 eurų sumą pagal 2011 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021(duomenys neskelbtini) (toliau – indėlio sutartis). 2013 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė atsakovei rašytinį pranešimą Nr. 80-04/R, kuriuo informavo apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešė, kad įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus pagal indėlio ir paskolos sutartis bei paprašė nedelsiant panaikinti hipoteką pagal sutartinį įkeitimą 2012 m. liepos 31 d. Nr. 4985 ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 5552 (b. l. 40). 2013 m. balandžio 5 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame nurodyta, jog atsakovei 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankas paskelbė moratoriumą, todėl ieškovės pareiškimas dėl įskaitymo neturi teisinės galios (b. l. 41). Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija, reiškia šį ieškinį ir prašo teismo pripažinti ieškovės atliktą įskaitymą. Nurodo, kad yra visos CK 6.130 straipsnyje numatytos sąlygos prievolei pasibaigti įskaitymu bei buvo laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.). Nesutinka su atsakovės pozicija, kad negalima atlikti įskaitymo esant paskelbtam banko moratoriumui, nes CK 6.140 straipsnis leidžia nemokumo atveju, iki bankroto bylos iškėlimo, atlikti įskaitymą (b. l. 4-10).
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 straipsniu, paskelbė atsakovės laikiną dalinį veiklos apribojimą (toliau - moratoriumą). 2013 m. vasario 18 d. Lietuvos bankas atsakovę pripažino nemokia ir visam laikui atšaukė jos veiklos licenciją. 2013 m. vasario 23 d. atsakovė, AB Šiaulių bankas ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirašė atsakovės turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo sutartį, kurios pagrindu dalis atsakovės turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų buvo perduota AB Šiaulių bankui. 2013 m. kovo 12 d. trečiasis asmuo F. K. pateikė atsakovui pranešimą apie savo indėlių sutarčių nutraukimą. Tą pačią dieną į trečiojo asmens sąskaitą AB Šiaulių banke buvo pervesta draudžiamo indėlio suma (100 000 EUR), kuri jam buvo išmokėta (išskyrus palūkanas). Pas atsakovę liko įsipareigojimas sumokėti trečiajam asmeniui 521,52 EUR indėlių palūkanų ir 1 079 599,88 Lt (perskaičiuota ekvivalentas litais). 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei (įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d.). Nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. trečiajam asmeniui likusi neišmokėta indėlio suma pas atsakovę apskaitoma kaip: 1) 928 803,18 Lt ieškovės kreditorinis reikalavimas atsakovei (pagal reikalavimo perleidimo sutartį), 2) likusi dalis trečiojo asmens F. K. kreditorinis reikalavimas atsakovei. Ieškovė nepagrįstai prašo pripažinti jos 2013 m. balandžio 3 d. atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą teisėtu, nes 2013 m. vasario 12 d. paskelbus atsakovei moratoriumą jokie įskaitymai tarp atsakovės ir jos klientų yra negalimi (Banko įstatymo 76 str. 7 d. 4 p.), dėl ko toks įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis. Civilinio kodekso ir Įmonių bankroto įstatymo atžvilgiu Bankų įstatymo normos yra specialios normos, todėl būtent šios normos turi būti taikytinos (b. l. 79-83).
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydamas iš esmės tuos pačius kaip ir atsakovė motyvus (b. l. 86-89).
Trečiasis asmuo F. K. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 straipsniu, paskelbė atsakovės laikiną dalinį veiklos apribojimą (moratoriumą). 2013 m. kovo 12 d. trečiajam asmeniui F. K. buvo išmokėta jo pas atsakovę laikytų terminuotų (kaupiamųjų) indėlių dalis (apdraustų indėlių sumos ribose – iki 100 000 EUR), kita indėlių dalis liko pas atsakovę. 2013 m. balandžio 3 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens F. K. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei savo turimas reikalavimo teises į atsakovę, sudarančias 269 000 EUR sumą pagal 2011 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021(duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė atsakovei rašytinį pranešimą Nr. 80-04/R, kuriuo informavo apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešė, kad įskaito priešpriešines vienarūšes prievoles: atsakovės mokėtiną 269 000 EUR sumą įskaito į ieškovės prievolę grąžinti paskolą pagal paskolos sutartį Nr. KR17(duomenys neskelbtini).
Byloje kilo, ar ginčas ieškovės 2013 m. balandžio 3 d. pranešimu atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis.
Iš pranešimo apie įskaitymą matyti, kad ieškovė įskaitymą atliko vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.130 straipsnio - 6.140 straipsnio normomis (CK IX skyrius II skirsnis). CK 6.134 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kokius reikalavimus yra draudžiama įskaityti, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes šio dalies 7 punkte numatyta, kad draudžiama įskaityti įstatymo numatytus kitokius reikalavimus. Taigi, įskaitymo draudimas gali būti numatytas ir kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos <...> draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus. Ieškovė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atliko 2013 m. balandžio 3 d., t. y. kai atsakovei (bankui) buvo jau paskelbtas moratoriumas (paskelbtas 2013 m. vasario 12 d.) ir paskirtas laikinasis administratorius, todėl toks įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu ir galiojančiu (sukeliančiu tam tikras teisines pasekmes). Pažymėtina, kad ieškovė, grįsdama savo ieškinį, nepagrįstai remiasi CK 6.140 straipsnio nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju įskaitymo draudimą numato imperatyvios Bankų įstatymo nuostatos (76 str. 7 d. 4 p.), kurių taikymą, atliekant įskaitymą, numato Civilinio kodekso normos, ir kurios neprieštarauja Civilinio kodekso normoms (6.134 str., 6.140 str.) bei su jomis nekonkuruoja.
Taigi, nustačius, kad ieškovės atliktas įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu ir galiojančiu, atmestini ir išvestiniai reikalavimai (pripažinti prievoles užbaigtomis; įpareigoti panaikinti hipoteką).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Babilonas LT“, į. k. (duomenys neskelbtini) 39 Lt (trisdešimt devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.