Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, sekretoriaujant E. D., dalyvaujant protokolą surašiusiam asmeniui – LR Valstybinės darbo inspekcijos atstovei A. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., jo atstovui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. leido dirbti N. L. UAB „(duomenys neskelbtini)" ekskavatorininko pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini) " statybos objekte- „Kabelinių tranšėjų kasimas, ties gyvenamu namu Respublikos 26, Rokiškis" kasti kabeliams tranšėjas laikotarpyje nuo 2010-04-20 iki 2010-04-23, nesudarius rašytinės darbo sutarties, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą N. L. dirbti.

Be to, 2010-05-24 LR Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektorius D. P. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. G. leido dirbti A. G.,t.y. prižiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini) " statybos objekte- „Kabelinių tranšėjų kasimas, ties gyvenamu namu Respublikos 26, Rokiškis" dirbančius darbininkus, bei UAB „(duomenys neskelbtini) " buveinėje ((duomenys neskelbtini)) vadovauti darbuotojams, duoti privalomus vykdyti nurodymus laikotarpyje nuo 2010-04-20 iki 2010-04-30, nesudarius rašytinės darbo sutarties, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą A.. Protokole nurodoma, kad šiais veiksmais S. G. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. G. teismo posėdyje nurodė, kad negalėjo suvaldyti situacijos. Nurodė, jog turi ekskovatorininką, kuris priimtas su negalia, dirbantis 0,5 etato. Ieškojo ekskovatorininko kitai dienos pusei, nes Respublikos gatvėje reikėjo tiesti tinklus. Kreipėsi į jį N. L.. Norėjo pažiūrėti ar sugebės dirbti. S. G. reikėjo skubiai išvykti į užsienį, leido jam pabandyti dirbti, norėjo pažiūrėti ar sugebės. Pabandė dirbti, o jis kitą dieną išvyko, liko neišspręstas klausimas, nepriimtas į darbą, o į darbą jis atėjo ir dirbo. Taipogi parodė, kad A. G. yra jo tėtis. Jis paprašė tėčio, kad kartas nuo karto prižiūrėtų dirbančiuosius, pažiūrėtų ar darbuotojai dirba su šalmais, ar vyksta darbai, ar apsitveria, kad neįvyktų nelaimė. Kodėl tėvas prisistatė įmonės direktoriumi atvykus darbo inspekcijos pareigūnams paaiškinti negali. Dėl pažeidimo gailisi.

2010-04-23 raštu duotame paaiškinime N. L. nurodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskovatorininku buvo sutarta dėl 20 Lt valandinio darbo užmokesčio ir 8 val. trukmės darbo dienos. Teismo posėdyje parodė, kad balandžio 18 d. laikraštyje rado skelbimą, kad S. G. siūlo ekskovatorininko darbą. Susitiko ir sutarė, kad ateis pasimokyti, pažiūrėti kaip seksis dirbti, nes su ekskovatoriumi dirbti sudėtinga. Žinojo, kad nuo birželio 1 d. bus atleistas iš darbo, kuriame dirbo. Nuo balandžio 20 d. iki balandžio 23 d. po kelias valandas mokėsi. Penktadienį, tas buvo balandžio 23 d.,mokėsi kasti, kai pamatė, kad atėję du vyriškiai fotografuoja. Vienas jų paaiškino, kaip rašyti pareiškimą. Tai buvo vyr. darbo inspektorius P. P.. Iš jo pusės jautė spaudimą. Darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad išvykdamas į užsienį sūnus paprašė kartas nuo karto nuvažiuoti į Respublikos gatvę ir patikrinti ar jo darbuotojai randasi darbo vietoje, ar laikosi saugumo taisyklių reikalavimų. Sūnus į užsienį išvyko balandžio 22 d., tiksliai nepamena dienos. Retkarčiais nuvažiuodavo pasižiūrėti, darbuotojams nevadovavo. Su darbo inspekcija susidūrė balandžio 23 d. Važiuodamas pastebėjo, kad prie darbuotojų stovi policijos automobilis. Sustojo norėdamas išsiaiškinti kas įvyko. Priėjęs prie mašinos, pamatė du nepažįstamus vyriškius. Jo paklausė kas jis toks. P. S. G.. Paklausė, kas atsitiko. Stovėję asmenys prisistatė VDI inspektoriais ir paprašė važiuoti į įmonės buveinę. Įsėdo į mašiną ir nuvažiavo į buveinę. Kadangi jis yra S. G. tėvas ir po streso, norėdamas padėti sūnui, pateikė įmonės dokumentaciją, nors tokios teisės neturėjo, nes jis nėra įmonės direktorius.

L. V. B. teismo posėdyje parodė, kad girdėjo kalbas, kad jo kolega rastas dirbantis nelegaliai ekskovatorininku. Ar A. G. prisistatė S. G., negirdėjo.Antrą kartą buvo tada, kai rado A. G. tranšėjoje.Į tranšėją nuėjo inspektoriai, jis liko viršuje. Ką kalbėjo ar ką darė – nežino.

LR Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovė A. G. prašė nubausti S. G. už du nelegaliai dirbančius darbuotojus: N. L. ir A. G.. Nurodė, kad pats A. G. neneigė, kad prižiūrėjo kaip vyksta darbas, pateikė dokumentus, juos tvirtino. Dėjo parašą S. G. vardu. Prašo skirti baudą įstatymo nustyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Taigi, nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad N. L. nelegalaus darbo faktas įrodytas aukščiau išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip matyti, darbo inspektorių atliekamo patikrinimo metu jis dirbo ekskovatoriumi, inspektorių apklaustas nurodė kasąs tranšėjas. Raštu duotame paaiškinime, rašytame paties N. L., nurodė, kad dirba UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, sutartas 20Lt valandinis atlygis, kuris dar nebuvo mokėtas. Byloje nekyla ginčo, kad N. L. mokėsi dirbti ekskovatoriumi, tačiau kaip matyti už šį darbą jis sulygo atlygį, sutarė darbo laiką, vietą, t.y. sutarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, kas laikytina nelegaliu darbu.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje S. G. pareikštas kaltinimas dėl A. G. nelegalaus darbo.

Kaip minėta darbas laikytinas nelegaliu, kai asmuo pradėjo realiai dirbti, darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis), darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Tai, kad A. G. darbo inspektoriams prisistatė S. G. vardu ir jo vardu parašė paaiškinimą, prižiūrėjo sūnaus įmonės darbus, tačiau atlyginimo už tai negavo ir nebuvo dėl jo sutaręs, nesudaro teisinės prielaidos laikyti, kad jis veikė kaip įmonės darbuotojas, nes tokių įrodymų byloje nepakanka. Tiek S. G., tiek A. G. paaiškino, kad A. G., kaip S. G. tėvas buvo paprašytas kartkarčiais prižiūrėti įmonės darbuotojus, kad darbai vyktų sklandžiai. Atvykimas į objektą pažiūrėti ar dirba įmonės, kuriai vadovauja sūnus, darbuotojai, negali būti laikytinas nelegaliu darbu. Be to apklausti liudytojai R. K., V. L., V. B. nepatvirtino, kad A. G. prisistatė įmonės direktoriumi, R. K. nurodė, kad girdėjęs, kaip A. G. sakęs, kad tai jo žmonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje šalintinas kaltinimas S. G. dėl A. G. nelegalaus darbo neįrodžius nelegalaus darbo fakto.

Todėl laikytina, kad S. G., būdamas UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido dirbti N. L. UAB „(duomenys neskelbtini) " ekskavatorininko pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini) " statybos objekte- „Kabelinių tranšėjų kasimas, ties gyvenamu namu Respublikos 26, Rokiškis" kasti kabeliams tranšėjas laikotarpyje nuo 2010-04-20 iki 2010-04-23, nesudarius rašytinės darbo sutarties, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimo, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą N. L. dirbti. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad buvo pažeisti 2002-06-04 LR Darbo kodekso 99 str. 2 , 3 d. reikalavimai ir toks N. L. atliktas darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai laikytinas nelegaliu (LR DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p.) K. S. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir yra darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, todėl tokia S. G. veika atitinka LR ATPK 41³ str. 1 d. požymius.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad G. G. atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, gailisis dėl padaryto pažeidimo, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ATPK 35 str. 1 d., 30 str., 30² str., 224 str., 250 str. 7 p., 284 str., 286 str., 287str. 1d. 1, 2 p., 3 d., 292 str. 2d., 293 str., teismas

nutaria:

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. padarymą (N. L. nelegalus darbas) nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

Byloje pareikštą kaltinimą dėl nelegalaus darbo A. G. pašalinti nesant A. G. veikoje nelegalaus darbo požymių.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui.