Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškimo argumentų turinį, byloje esančius duomenis, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso metu, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas/patalpa – butas Nr. 1 (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 22 d. išrašo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nuosavybės teisės į šį butą buvo registruotos 1960 m. balandžio 6 d. Akmenės miesto namų valdybos vardu; statybos pabaigos metai 1956 m.; įregistravimo pagrindas 1960 m. balandžio 6 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 105; patikėjimo, daiktinės teisės ar kiti juridiniai faktai, žymos į šį butą nėra registruotos. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2019 m. vasario 4 d. rašto Nr. PŽ1-13 (8.3) matyti, kad duomenų apie statybos leidimą, priėmimo eksploatuoti akto ir buto Stoties g. 32-1, Akmenėje, privatizavimo dokumentus suteikti galimybės nėra. Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 23 d. pažymos Nr. S-157 (1.6) matyti, kad butas adresu: (duomenys neskelbtini), yra tuščias; asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šiuo adresu, nėra. Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės vardu, tačiau prašymas buvo netenkintas, nepateikus dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį (galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 atlikto straipsnio pakeitimo) buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 97 straipsnis). 1990 m. vasario 12 d. Nr. XI-3676 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Byloje nėra duomenų apie 1956 metais pastatyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas). Iš suinteresuoto asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neįtrauktas į Akmenės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto apskaitą, ir, nors butas registruotas Akmenės miesto namų valdybos vardu, tačiau tokio juridinio asmens šiuo metu neegzistuoja, butas Akmenės rajono savivaldybės administracijai perduotas nebuvo, šio turto atžvilgiu Savivaldybė ar Administracija nėra priėmusi jokių sprendimų, įsakymų ir pan., galinčių turėti įtakos teismo sprendimui šioje byloje; Administracija jokio suinteresuotumo pareiškėjos pareiškime nurodyto turto atžvilgiu neturi.

Dėl įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos yra suformulavusios taisykles, kad: 1) įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006); 2) Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog butas, esantis Stoties (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pareiškėja negali kitokia tvarka įregistruoti nuosavybės teisių, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkinamas ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas/patalpa – butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (CPK 444 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas/patalpa – butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.