Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., gynėjai advokatei L. B., nukentėjusiajam S. J., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, laikinai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas : 1) 2008 m. rugsėjo 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 m. laisvės apribojimo, 2019 m. vasario 17 d. to paties teismo nutartimi bausmė pakeista į 30 parų areštą; 2) 2011 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2013 m. birželio 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 11 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m., 4) 2016 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnį - 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m. (bausmes atlikęs, teistumai pagal pirmuosius du nuosprendžius neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. J. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 23.16 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus buitinio pobūdžio ginčui dėl elgesio su jo telefonu, tyčia sudavė kumščiu į kairės rankos petį šeimos nariui broliui S. J., sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis E. J. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį savo brolį, šis jam atleidęs, jie susitaikę, nuo įvykio vakaro nebesipyksta. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dienos vakarą kartu su broliu dalyvavo išgertuvėse pas bendrą draugą, sėdėdamas kieme jis ant žemės numetė savo mobilųjį telefoną, o brolis be jo sutikimo jį pakėlė, jam tai nepatiko, broliui liepė numesti atgal, šis nepaklausė, jiedu smarkiai susiginčiję ir jis sudavęs kumščiu broliui į kairįjį petį, smūgis nebuvo labai stiprus, jis nenukrito, tačiau sutinkantis, kad jam galėjo skaudėti. Jis nežinantis kas, tačiau iškvietė policiją, jis buvo sulaikytas ir išgabentas į policijos įstaigą, tie patys pareigūnai broliui jo prašymu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę. Prieš tai pareigūnai jam alkotesteriu nustatė 2,10 prom. girtumą, o broliui – dar didesnį. Visiškai pripažįstantis ligonių kasos civilinį ieškinį su reikalavimu atlyginti sveikatos draudimo fondui padarytus nuostolius dėl išlaidų apmokant už broliui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto kilimo priežastis, tiek kaltinamojo, tiek paties nukentėjusiojo girtumą, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo vietą, smūgių skaičių, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinęs ir nukentėjusysis S. J. (b. l. 16), kurio po nusikaltimo įvykio atliktos apklausos metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.

4. 2019 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikalstama veika įvykdyta sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, namų valda neaptverta, kiemo danga žvyras, aplink jį išsidėstę pastatai, aplinka labai netvarkinga (b. l.11-13).

5. 2019 m. rugpjūčio 18 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš nukentėjusiojo S. J. informaciją (pranešimą) apie jo sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, brolis E. J. (kaltinamasis) jam, S. J., kumščiu sudavęs į kairės rankos petį, dėl ko jis jautęs fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo rastas labai susijaudinęs ir akivaizdžiai neblaivus, skundėsi skausmu kairės rankos petyje (b. l. 7-10).

6. 2019 m. rugpjūčio 17 d., 23 val. 36 min. laiku atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota nukentėjusiajam S. J. 2,43 prom. girtumas, o kaltinamajam E. J. – taip pat artimesnis sunkiam 2,10 prom. girtumas (b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

7. Kaltinamojo E. J. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

8. Nukentėjusiojo S. J. liudijimas bylos procese buvo nuoseklus, jo byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa, atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant nukentėjusiojo emocinę būklę (didelį susijaudinimą) bei nusiskundimus skausmais sumuštoje vietoje, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jo nurodymams dėl elgesio su jo telefonu nepaklususį nukentėjusįjį brolį ir, suduodamas jam kumščiu į kairiosios rankos petį, sukėlė jam fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. J. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgį kumščiu į petį) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, smūgis kumščiu, sukėlęs nukentėjusiajam ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, - dėl to jam buvo teikiama skubios pagalbos paslauga sveikatos priežiūros įstaigoje, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, tiek jų bendra biologinė kilmė, tiek ir faktiniai jų santykiai nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (brolių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pats nukentėjusysis, negana to, dar iki nusikaltimo įvykio pasielgęs rizikingai ir tam tikru mastu provokuojančiai, nepaklusdamas vyresniojo brolio, kaip savininko, nurodymams dėl elgesio su jo, kaltinamojo, turtu (mobiliuoju telefonu).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamu pripažįstamu veiksmu kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (smūgio sudavimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina patenkinamai : nors kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas jau penktąjį kartą (b. l. 33-38), tačiau teistumai pagal paskutiniuosius du nuosprendžius yra išnykę, pasibaigus vykdytų probacijų terminams (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nuo paskutiniosios nusikalstamos veikos padarymo, už kurią galioja teistumas pagal 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį, yra praėję beveik 9 metai, vėliau sekę dvi probacijos, teismams atidėjus skirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymą, iš esmės buvo sėkmingos – kaltinamasis per probavimų laiką naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, kita vertus, paskutiniuosius metus laiko kaltinamasis nebuvo baudžiamas ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 32), nuo 2015 m. vasario 1 d. periodiškai dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų, kad alkoholiu piktnaudžiautų, byloje nėra.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusiojo atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas, b) kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir tam tikra dalimi provokavęs paties nukentėjusio elgesys su kaltinamojo turtu (mobiliuoju telefonu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio ir jau artimesnio sunkiam girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti, bei b) kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių taip pat buvo smurtinis, pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. ir 2011 m. spalio 18 d. teismų nuosprendžius (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai, 97 straipsnio 8 dalis).

14. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus dar iš esmės patenkinamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti nesusijusią su laisvės jam atėmimu švelniausios rūšies pagal baudžiamojo įstatymo sankciją viešųjų darbų bausmę, tačiau savo dydžiu kiek didesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar labai artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 12 ir 13), buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), didesnė (griežtesnė) nei vidurkis viešųjų darbų bausmė bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos viešųjų darbų bausmės trukmė nustatytina 6 mėn. po 30 val., viso – 180 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Nors tiek prokuroras, tiek gynėja siūlė/prašė teismą kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui nepaskyrus ir kaltinamajam realiai neatlikus jokios kriminalinės bausmės, visgi nebus pasiektas prevencinis šio baudžiamojo proceso tikslas – kad naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padaręs penktą kartą teisiamas ir dar recidyvistu tebebūdamas asmuo nebedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 4 mėn. viešų darbų po 30 val., viso – 120 val.

15. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 valandas skiriamų viešų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam E. J. byloje paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 56-57) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra. Kauno teritorinės ligonių kasos byloje nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką (deliktą) padariusiam kaltinamajam, kaip civiliniam atsakovui, pareikštas civilinis ieškinys dėl 55,42 Eur ieškovo administruojamam sveikatos draudimo fondui netiesiogiai padarytų nuostolių, apmokant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nukentėjusiajam, atlyginimo pripažįstamas pareikštu teisėtai ir pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl patenkintinas visiškai, be to, jį visiškai pripažino ir pats už šiuos netiesioginius nuostolius atsakingas kaltinamasis, kadangi jis tai padarė laisva valia, teismas neturi pagrindo tokio ieškinio visiško pripažinimo iš atsakovo nepriimti (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 180 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę E. J. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 120 (devyniasdešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo E. J. penkiasdešimt penkis eurus 42 ct. (55,42 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį regresinį reikalavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.