Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, K. S., L. L., I. S., V. S., J. S., V. S., Č. S., T. M., A. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas bei suinteresuoti asmenys I. S., V. S., J. S., V. S., Č. S., T. M., A. I. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, Valstybės įmonės Turto banko atstovas prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, kiti suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškėjas I. S. prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius su palikimo priėmimu faktiniu valdymu. Pirma, jis prašė nustatyti, kad Č. S. priėmė savo tėvo V. S. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

9. Pažymėtina, kad palikimas po V. S. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

10. Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo I. S. senelis V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis V. S. turėjo šešis vaikus: tai K. S., L. L., S. S. (mirė (duomenys neskelbtini)), Č. S. (mirė (duomenys neskelbtini)), V. I. (mirė (duomenys neskelbtini)), J. S. (mirė (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1990 m. ūkinių knygų duomenimis, V. S. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registre V. S. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti, paveldėjimo byla neužvesta. Č. S. nuo 1969-01-15 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

13. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad Č. S., likdamas gyventi savo tėvui V. S. nuosavybės teise priklausančiame name priėmė visą tėvo palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Niekas kitas V. S. palikimo nepriėmė, tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti V. S. vaikai K. S. ir L. L.. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

14. Antras, su palikimo priėmimu susijęs faktas, kurį prašė nustatyti pareiškėjas, yra tai, kad jis priėmė savo dėdės Č. S. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo I. S. dėdė Č. S. mirė (duomenys neskelbtini). Č. S. turėjo keturis vaikus: tai V. S., J. S., V. S., Č. S.. Gyventojų registro duomenimis Č. S. mirė būdamas našliu. Testamentų registre Č. S. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. I. S. mokėdavo už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas. I. S. laidojo dėdę Č. S..

16. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

17. I. S. yra Č. S. penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą.

18. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Č. S. turėjo keturis vaikus. Teismo posėdyje pareiškėjas I. S. paaiškino, kad vaikai nepalaikė jokių santykių su savo tėvu nuo vaikystės, kartu su juo negyveno, jo neprižiūrėjo ir nelaidojo. Č. S. tėvai ir seneliai jo mirties dieną jau buvo nebegyvi. Suinteresuotais asmenimis teisme apklausti Č. S. brolis K. S. ir sesuo L. L. patvirtino, kad niekas iš Č. S. brolių ar seserų jo palikimo nepriėmė. Taigi pripažintina, kad Č. S. pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė jo palikimo, vadinasi I. S., būdamas penktos eilės įpėdiniu, gali paveldėti Č. S. turtą.

20. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

21. Iš bylos medžiagos, pareiškėjo I. S. ir suinteresuotų asmenų K. S. ir L. L. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas I. S. po savo dėdės Č. S. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti dėdės palikimą. Jis atvykdavo į namą, jį prižiūrėdavo, rūpindavosi namo aplinka, mokėjo komunalinius mokesčius už namui tiekiamą elektros energiją. Niekas kitas palikimo po Č. S. mirties nepriėmė, taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad I. S. priėmė visą dėdės Č. S. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jo turtą kaip savo. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S. priėmė savo dėdės Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo dėdės Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.