Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A., jo atstovei advokatei E. T., nukentėjusiojo M. A. atstovei pagal įstatymą L. A., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., išnagrinėjusi M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio, neteisto, nebausto administracinėmis nuobaudomis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. A. 2014-09-06 apie 10.30 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė tėvų pareigos rūpintis savo mažamečiu sūnumi M. A., gim. (duomenys neskelbtini), tinkamai jį prižiūrėti, nesudarė vaikui sveikos, saugios aplinkos, o būtent girdint ir matant mažamečiui sūnui konfliktavo su žmona L. A., dėl ko sūnus išsigando ir pradėjo verkti. Tokiais veiksmais M. A. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., 6 str. 1 d., 8 str. 1 d. 1 p., 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

M. A. kaltės nepripažino, parodė, kad būtent žmona pradėjo provokuoti pokalbį. Buvo negražiai padėtas laiškas. Namuose yra spinta, kur turi būti dedami laiškai, o žmona tą laišką įmetė į šiukšles. Jis į tai sureagavo labai ramiai. Po to, žmona pradėjo visokiais klausimais provokuoti pokalbį, nuolat priekaištavo, buvo paminėta nutraukti bylą pagal sutuoktinio kaltę. Sūnus M. ramiai pusryčiavo, gėrė arbatą, o žmona vaikščiodama po virtuvę, jam priekaištavo. Nebuvo nei durų trankymo, nei šaukimo. Žmona jam priekaištavo, kad jis iš vaikų atima paskutinį kąsnį, tačiau taip nėra, todėl jis pasakė kažką grubiau ir paklausė vaiko, ar tikrai jis atima paskutinį kąsnį, tačiau sūnus neverkė.

Liudytoja L. A. parodė, kad vyras iš darbo grįžo išgėręs, ji padarė vaikui pusryčius, išnešė šiukšles ir pamatė padėtus du vokus. Voką ji padėjo ant krašto lovos. Vyras atėjęs klausė kas padėjo voką ir pradėjo priekaištauti. Ji su vaiku pusryčiavo ir vyrui pasakė, kad jis atima vaikų paskutinį kąsnį, dėl ko vyras pradėjo agresyviai šūkauti. Vaikas pradėjo verkšlenti. Pripažino, kad tarp jos ir vyro vyko konfliktas, kurio metu jos balso tonas buvo taip pat pakeltas. Sūnus įrašė pokalbį. Jis ne pirmą kartą įrašinėja, nes bijo. Šeimoje santykiai pašliję. Po šio įvykio vaikas jautėsi blogai.

Nukentėjusysis mažametis M. A. parodė, kad tą dieną ryte su mama atsikėlė, mama padarė arbatos. Paskui tėtė išėjo. Buvo atnešti kažkokie laiškai ir mama, nenorėdama prikelti tėtės, nuėjo į jo kambarį, padėjo laišką ant jo lovos. Tėtė dėl to ant mamos užpyko ir pradėjo visaip kaltinti, visaip šnekėti. Pokalbis vyko virtuvėje. Per tą pokalbį jis verkė, nes jam buvo baisu. Kilo mintis įrašyti pokalbį, todėl jis paėmė telefoną ir įrašė. Po kiek laiko su mama norėjo išvažiuoti parašyti pareiškimą kaip viskas buvo ir tada tėtė neišleido jų iš namų, persekiojo mamą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams – užtraukia įspėjimą tėvams. 1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, konfliktai šeimoje, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu nurodė, kad su žmona aiškinosi asmeninius santykius, pokalbį sūnus girdėjo, kadangi buvo namuose ir pusryčiavo, o žmonai pasakius, jog jis iš vaikų atima paskutinį kąsnį, jis pakeltu tonu paklausė sūnaus ar tikrai jis atima paskutinį kąsnį, bet sūnus neverkė. Tokie M. A. parodymai prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, pažymint, kad 2014-09-10 pirminės apklausos metu jis pripažino, kad konfliktą matęs ir girdėjęs sūnus pravirko. Prie administracinės bylos pridėtas įvykio garso įrašas patvirtina, kad tarp M. A. ir jo sutuoktinės vyko konfliktas, kurio metu abi konflikto šalys mažamečio sūnaus akivaizdoje emocingai aiškinosi asmeninius santykius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad M. A. būtų stengęsis išvengti arba kilusį konfliktą išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsaugoti mažamečio interesus. Teismo posėdžio metu apklaustas mažametis nurodė, kad vykusio konflikto metu jis išsigando ir pradėjo verkti, kas patvirtina, kad šeimyninis konfliktas sukėlė žalą mažamečio psichikai. M. A. nurodyta aplinkybė, jog sutuoktinė konfliktą provokavo, jis necenzūrinių žodžių nevartojo, nepaneigia jo kaltės dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. Ištyrus administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visumą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. A. protokolą-pareiškimą, 2014-09-06 L. A. paaiškinimą, 2014-09-10 M. A. paaiškinimą, 2014-09-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir teismui pateiktą garso įrašą, teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, daryti išvada, kad M. A. yra kaltas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., ir yra baustinas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. A. girdint ir matant mažamečiam sūnui garsiai šaukė, trankė durimis, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl šių veiksmų nepripažino, duomenų, kurie paneigtų jo paaiškinimus ir patvirtintų nurodytus neteisėtus veiksmus, nėra, todėl M. A. pareikšti kaltinimai dėl garsaus šaukimo ir durų trankymo, pašalintini iš kaltinimo (ATPK 284 str. 2 d.). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, pasekmes, kitas aplinkybes. M. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp sutuoktinių M. A. ir L. A. vykusio konflikto metu abu sutuoktiniai buvo aktyvūs, konflikto metu abi pusės santykius aiškinosi nepilnamečio vaiko akivaizdoje ir nesistengė konflikto baigti taikiai, ar jo išvengti, todėl daryti išvada, kad L. A. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. požymiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priima nutartį dėl administracinės teisenos L. A. atžvilgiu pradėjimo pagal ATPK 181 str. 1 d. (ATPK 262 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. A. pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.