Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. S., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Tamulynui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. skundą dėl 2010-08-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 454685 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010-07-18 Kauno apskrities VPK PR įgaliotas pareigūnas E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d. už tai, kad jis, 2010-07-18 17.00 val., vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Druskininkų g. 18, Palangoje, dideliu greičiu įvažiavo į gyvenamųjų namų kvartalą, užvažiavo ant žalios vejos, naudodamas rankinį stabdį, keletą kartų apsisuko, tuo sukeldamas visuomenės pasipiktinimą bei grėsmę sau ir aplinkiniams (b. l. 6, 11). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeisti KET 9 p., 155.5 p. reikalavimai.

Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK 2010-08-12 priėmė nutarimą Nr. F 454685, kuriuo E. S. pagal LR ATPK 124² str. 1 d. paskyrė 800 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. – 100 Lt baudą, pagal LR ATPK 124² str. 2 d. – 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, vadovaudamasis LR ATPK 33 str., galutinai paskyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Sutinka, kad užvažiavo ant žolės ir tai sukėlė gyventojų pasipiktinimą, bet tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad kitaip negalėjo apsisukti, nes važiuojant atgal negalėtų išmanevruoti tarp arti vienas nuo kito kieme stovinčių automobilių.

Teigia, kad jo apsisukimas ant žolės niekam nekliudė, nes tuo metu kieme nieko nebuvo, lijo smarkus lietus. Mano, jog tai, kad vairuotojas niekam nesukėlė grėsmės, įrodo bylos medžiaga, kurioje nėra jokio pėsčiojo ar automobilio vairuotojo pareiškimo, kurie betarpiškai būtų dalyvavę incidente ir dėl E. S. veiksmų būtų buvę priversti staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Teigia, kad liudytojai nepatvirtino, jog ant žalios vejos būtų buvę vaikų ar suaugusių.

Tvirtina, kad jo važiavimo greitis neviršijo 20 km/h., rankinio stabdžio apsisukimui nenaudojo. Neigia, jog ant vejos apsisukinėjo keletą kartų. Paaiškino, kad byloje esančios nuotraukos tokį teiginį paneigia.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas teismo posėdyje skundą palaikė. E. S. neneigė, kad automobiliu užvažiavo ant vejos, tačiau nesutiko su kitais jam inkriminuojamais pažeidimais (b. l. 99–100).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

E. S. nubaustas už tai, kad 2010-07-18 17.00 val. Palangoje, Druskininkų g., prie namo Nr. 18, vairuodamas automobilį dideliu greičiu įvažiavo į gyvenamųjų namų kvartalą, užvažiavo ant žalios vejos ir ja pavažiavęs, apsisuko prie pėsčiųjų tako, tuo sukėlė pavojingą situaciją bei chuliganiškai vairavo, dėl chuliganiškų paskatų padarė KET pažeidimą, keliantį pavojų eismo saugumui, tuo pažeidė KET 9 p., 155.5 p. reikalavimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nurodoma tai, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodyta tai, kad per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo skirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d. pažeidimo

LR ATPK 124¹ str. 2 d. numato, kad stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą E. S. skirta 100 Lt bauda, t. y. normos sankcijoje numatytos baudos maksimumas. E. S. veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 155.5 punktą, numatantį, kad draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

E. S. nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 6, 8, 11), nei nagrinėjant bylą teisme (b. l. 49, 99–100) neginčijo, kad buvo užvažiavęs ant vejos ir ja važiavo.

Be to, šis pažeidimas įrodytas remiantis byloje esančiais įrodymais: ATP protokolu (b. l. 6, 8, 11), pareigūnų V. V. ir A. A. tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 14), fotonuotraukomis (b. l. 15–17), liudytojų paaiškinimais (b. l. 19, 20) bei jų parodymais teisme (b. l. 37–38, 57).

Taigi, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimas yra įrodytas ir nutarimo dalis dėl šio pažeidimo yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl LR ATPK 124² str. 2 d. pažeidimo

LR ATPK 124² str. 2 d. numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Ginčijamame nutarime nurodoma, kad E. S. pažeidė KET 9 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas tik tada, kai yra nustatoma: 1) chuliganiškos paskatos; 2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Palangos miesto apylinkės teisme 2010-10-04 apklaustas kaip liudytojas B. L. parodė (b. l. 37–38), kad jis gyvena Druskininkų g. 18-20, Palangoje, matė įvykį per buto langą iš ketvirto aukšto. Liudytojas teigė, jog išgirdo automobilio variklio garsą ir cypiančias padangas. Per langą pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį BMW. Apie tai, kad šio automobilio važiavimo greitis buvo didelis, sprendžia iš jo variklio garso ir cypiančių padangų. Pervažiavęs kiemą, kuris buvo pilnas stovinčių automobilių, sustojo kiemo gale, ties Druskininkų gatvės namo Nr. 18 įėjimu. Liudytojas girdėjo žmonių šūksnius, balsus, reiškiamą nepasitenkinimą. Šūksniai sklido per namų Nr. 18 ir Nr. 20 Druskininkų gatvėje butų langus. Automobilio vairuotojas, per šaligatvio bortelį užvažiavęs ant vejos, susukęs vairą, padarė saulės formos žymes aplink savo automobilį, tokiu būdu sugadindamas veją. Tai darė pavojingai, nes skersai vejos yra plytelėmis grįstas pėsčiųjų takas, kuriuo vaikšto žmonės, bėgioja vaikai. Iki tako atstumas nuo pavojingai manevravusio automobilio buvo apie du metrus. Liudytojas teigė negalintis patvirtinti, ar tuo metu šalia buvo žmonių, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į pavojingai važiuojantį automobilį. Jis tvirtino, kad vairuotojo manevrai buvo įžūlūs, keliantys grėsmę aplinkiniams.

Liudytojas R. Š. parodė (b. l. 50), kad jie su E. S. yra draugai. Teigia, kad visą situaciją matė iš ketvirto aukšto pro nuomojamo buto langus. Tuo metu smarkiai lijo lietus. Kieme buvo daug automobilių, todėl E. S. apsisuko ant vejos. „Saulių“ jis nepiešė, tik susuko vairą, paspaudė akseleratoriaus pedalą, todėl automobilio ratai prasisuko, pastatė automobilį ir atėjo pas liudytoją į butą. Kieme žmonių nebuvo. Automobilio greitis nedidelis, bet duslintuvas garsus, todėl žmonės pagalvojo, kad asmuo važiavo greitai.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. J. parodė (b. l. 67), kad tuo metu atostogavo. Jis per langą balkone matė, kaip į kieme stovėjusį automobilį – penktos klasės BMW – įsėdo vaikinas, išvažiavo iš kiemo, apsisuko ir dideliu greičiu pervažiavo kiemą, vos nekliudydamas kitų automobilių, nuvažiavo iki žolyno, pristabdė, įvažiavo į jį. Žolyne apsisuko 3–4 kartus, grįžo atgal ir automobilį pastatė. Viskas įvyko maždaug vieno metro atstumu nuo pėsčiųjų tako. Prieš įvykį kieme žaidė vaikai, buvo žmonių. Žolyne žaidė vaikai, bet žolynas yra toliau nuo įvykio vietos.

Liudytojas V. V., 2010-10-20 apklaustas Kauno miesto apylinkės teisme, parodė (b. l. 57), kad jis 2010-07-19 dirbo Palangoje. Įvykio dieną jis gavo pranešimą iš apylinkės inspektoriaus, kad miestelio žmonės yra sulaikę pažeidėją dėl KET pažeidimo. Kai atvyko į įvykio vietą, pažeidėją sulaikę asmenys pateikė padarytas foto nuotraukas. Poilsiautojai buvo pasipiktinę pažeidėjo elgesiu. Teigė, kad pats įvykio nematė, surašydamas protokolą rėmėsi įvykio vietoje buvusių ir įvykį mačiusių liudytojų parodymais, pateiktomis fotonuotraukomis.

2010-07-18 paaiškinime (b. l. 19) B. L. teigė, kad 2010-07-18 apie 17.00 val. per langą pamatė, kaip į namo kiemą dideliu greičiu įvažiavo juodos spalvos BMW markės automobilis. Automobilio vairuotojas pavojingai manevruodamas po kiemą dideliu greičiu pervažiavo kiemą, vos nekliudė kitų kieme stovėjusių automobilių, po to iš chuliganiškų paskatų bei pavojingai vairuodamas užvažiavo ant žolyno ir stipriai buksuodamas apsisuko („išpiešė saulę“). Paaiškino, kad žolynas yra prie pėsčiųjų takelio, kuriuo dažnai vaikšo daug žmonių, žaidžia vaikai. Apsisukęs automobilio vairuotojas grįžo atgal į kiemą ir pastatęs automobilį nuėjo į Druskininkų g. 18 namą. Teigė, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pavojingai bei chuliganiškai važiuodamas kėlė grėsmę eismo saugumui bei kieme buvusiems žmonėms ir automobiliams.

2010-07-18 paaiškinime L. J. nurodė (b. l. 20), kad 2010-07-18 apie 17.00 val. per langą pamatė ir pagal garsą suprato, kad dideliu greičiu įvažiavo į kiemą BMV automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Teigė, kad automobilio vairuotojas dideliu greičiu bei pavojingai vairuodamas (vos nekliudė kitų kieme stovėjusių automobilių) pervažiavo per kiemą, įvažiavo į žolyną ir spausdamas akseleratoriaus pedalą apsisuko, išdraskydamas žolyną. Po to įvažiavo į kiemą ir pavojingai manevruodamas pastatė aikštelėje savo automobilį. Vairuotojo elgesiu labai pasipiktino, nes jis pavojingai manevruodamas galėjo sukelti eismo įvykį, nes kieme stovėjo labai daug automobilių bei ant žolyno žaidė vaikai.

Įvertinus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad jie prieštaringi: B. L. teisme paliudijo, kad negali patvirtinti, ar įvykio metu šalia buvo žmonių, L. J. teigė, kad prieš įvykį kieme žaidė vaikai, buvo žmonių, o žolyne žaidė vaikai, bet žolynas yra toliau nuo įvykio vietos. Liudytojas R. Š. parodė, kad kieme žmonių nebuvo. Pareigūnas V. V. pats įvykio nematė, o rėmėsi tik kitų asmenų paaiškinimais. Dėl didelio greičio kieme objektyvių įrodymų nėra, nes liudytojas B. L. sprendė apie didelį greitį iš didelio garso ir cypiančių padangų, o liudytojas L. J. iš garso. Toks greičio vertinimas yra subjektyvus ir nepatvirtina didelio greičio buvimo.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006).

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Pažymėtina, jog pažeidimo, už kurį E. S. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Tačiau šiuo atveju teismas konstatuoja, kad negalima daryti besąlygiškos išvados, jog E. S. elgesys buvo chuliganiškas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo užvažiavęs ant vejos ir ja važiuodamas paspaudė akseleratoriaus pedalą ir jo automobilis pasisuko į tą pusę, į kurią buvo susuktas vairas, neįrodyta, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. N444-1527/2010).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, surinkti įrodymai neleidžia daryti besąlygiškos išvados, kad E. S. kelis kartus, naudodamas rankinį stabdį, apsisuko vejoje, siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei tai darė tyčia – iš chuliganiškų paskatų, t. y. neįrodyta, kad pareiškėjas ant vejos „piešė saules“, naudodamas rankinį stabdį, neįrodyta, kad ant vejos buvo kiti eismo dalyviai ir kad jiems ir sau pareiškėjas kėlė pavojų. Taip pat byloje nėra įrodymų dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui. Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 16, 17) taip pat nepatvirtina liudytojų duotų paaiškinimų, kad E. S. kelis kartus, naudodamas rankinį stabdį, apsisuko vejoje ir darė „saules“. Iš fotonuotraukų matyti, kad ant vejos yra važiavusios transporto priemonės žymės, tačiau nematyti, kad būtų padarytos „saulės“. O užvažiavimas ant vejos, apsisukimas ir automobilio pastatymas, savaime nėra laikytinas chuliganišku vairavimu.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatyta būtino LR ATPK 124² str. 2 d. sudėties elemento – chuliganiškų paskatų. Be to, pažymėtina, kad neįrodytas pavojaus eismo saugumui, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kitų asmenų saugumui, t. y. nėra ir antrojo būtino LR ATPK 124² str. 2 d. sudėties elemento.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ginčijamu nutarimu E. S. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 2 d., taigi 2010-08-12 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK nutarimo Nr. F 454685 dalis dėl minėto pažeidimo naikintina.

Dėl LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo

LR ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Taikant atsakomybę už LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismui konstatavus, kad E. S. nepagrįstai kaltinamas padaręs LR ATPK ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, darytina išvada, kad jis nepadarė kelių KET pažeidimų, kurie keltų grėsmę eismo saugumui, taigi jo veiksmuose nėra pirmosios LR ATPK 124² str. 1 d. numatytos alternatyvos.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad E. S. padarytas pažeidimas (važiavimas veja) nesukėlė pavojingos situacijos, tai yra neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi šiuo atveju taip pat nenustatyta ir antroji LR ATPK 124² str. 1 d. numatyta alternatyva.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad 2010-08-12 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK nutarimo Nr. F 454685 dalis dėl LR ATPK 124² str. 1 pažeidimo taip pat naikintina.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam E. S. už LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirtas sankcijoje numatytos piniginės baudos maksimumas – 100 Lt.

LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (LR ATPK 30² str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad skiriant nuobaudą E. S. įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo skirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad LR ATPK 30² str. numatytos nuobaudų skyrimo taisyklės dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d. pažeidimo nepažeistos, didesnė nei normos sankcijoje numatytos baudos vidurkis bauda skirta įvertinus kaip reikšmingesnę atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. S. inkriminuojami LR ATPK 124² str. 1 d. ir LR ATPK 124² str. 2 d. pažeidimai, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomi įrodytais, o 2010-08-12 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK nutarimo Nr. F 454685 minėtos dalys negali būti laikomos teisėtos ir pagrįstos, todėl nesant pažeidimo sudėties, 2010-08-12 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK nutarimo Nr. F 454685 dalys dėl LR ATPK 124² str. 1 d. ir LR ATPK 124² str. 2 d. pažeidimų naikintinos ir byla E. S. atžvilgiu nutrauktina. 2010-08-12 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK nutarimo Nr. F 454685 dalis dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d. pažeidimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. 2 p., 128–129 str.,

n utarė:

E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2010-08-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimo Nr. F 454685 dalis dėl LR ATPK 124² str. 1 d. ir LR ATPK 124² str. 2 d. pažeidimų ir bylą E. S. atžvilgiu dėl šių dalių nutraukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2010-08-12 nutarimo Nr. F 454685 dalį dėl LR ATPK 124¹ str. 2 d. pažeidimo, kuriuo E. S. paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.