Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-03-15 nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2013-12-27 nutartimi E. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-10 nutartimi buvo pakeista į sustiprinto stebėjimo sąlygas. To paties teismo 2017-03-01 nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-09-06 nutartimi pratęsta ir taikoma iki šiol.

2. 2019-03-05 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-03-15 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies: atmestas prašymas E. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsiant stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad E. R. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui.

5. Suvokia, kad padarė labai negerus dalykus, tačiau negali paaiškinti kodėl tai padarė. Tuo metu nebuvo daktarų priežiūroje, nebuvo nustatyta liga ir paskirti vaistai. Dabar žino, kad yra ligonis, kuriam būtina vartoti vaistus ir juos vartos. Alkoholio nevartojo ir nevartos – jo padarytos veikos nesusiję su alkoholio vartojimu. Gydymo ambulatorinėmis sąlygomis metu rūpintųsi abu tėvai, gyventų pas tėvą vienkiemyje, toli nuo kaimynų. Nors teismas padarė išvadą, kad grįžtų į tą pačią aplinką, bet atkreipia dėmesį, kad ji jau pasikeitusi, daugelis kaimynų išvyko dirbti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl E. R. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje keitimo į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į nusikaltimo sunkumą, padarymo pobūdį, vidutinę pakartotinio smurto riziką. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių E. R. negalėtų būti taikomas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Iš 2019-02-26 komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvados Nr. 97 (toliau – Išvada) matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi E. R. medicininę apžiūrą konstatavo, jog jo psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi. Skyriuje agresijos ir destruktyvaus elgesio nestebėta, lankė užimtumo veiklas. Pokalbio metu kontaktą palaiko, atsako į užduotus klausimus, pats aktyviai pasakoti nepajėgia. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, mano, kad tuo laiku sirgo, negali paaiškinti ir sau, kodėl taip pasielgė. Mąstymas daugiau konkretus, stokojantis logikos. Nuotaika nebloga. Emocijos menkai diferencijuotos. Kritika savo būsenai ir ligai formali. Rūpinasi tėvai. Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą ir pratęsti.

10. Apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkino iš dalies: pratęsė priverstinį gydymą, tačiau atsisakė švelninti jo režimą, t. t. nesutiko, kad E. R. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis būtų pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad E. R. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad E. R. veiksmai buvo itin brutalūs bei žiaurūs ir baudžiamasis įstatymas juos psichiškai sveikam žmogui kvalifikuoja kaip labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Tačiau vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Didelę reikšmę turi ir artimųjų priežiūra ir palaikymas.

12. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2013-12-27 nutarties matyti, kad E. R. iki nusikaltimo padarymo kaimynų ir artimųjų apibūdinamas kaip ramaus būdo, agresyvus elgesys jam nebuvo būdingas, taigi ir į psichiatrus jis taip pat niekada nėra kreipęsis. Nei jis, nei jį supantys žmonės nesitikėjo tokio poelgio. Alkoholiu taip pat nepiktnaudžiavo, veikos padarymo metu buvo blaivus. Neadekvačiai žiaurų elgesį sąlygojo tik vienas veiksnys - staiga prasidėjusi psichinė liga – ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, kliedesinis sutrikimas. Tačiau E. R. yra gydomas nuo 2013-06-11, t.y. jau virš penkerių metų. Per šį laikotarpį jo psichinė sveikata gerėjo ir gydymo režimas švelnėjo: griežto stebėjimo sąlygos 2016-02-10 teismo nutartimi buvo pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas ir 2017-03-01 teismo nutartimi sustiprinto stebėjimo sąlygos pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas. Šiuo metu gydytojų komisija, įvertinusi E. R. elgesį gydymosi metu, sveikatos būklę, vidutinę smurto riziką ir tamprius santykius su tėvais, rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Teikimo prašymą švelninti E. R. taikomą gydymo režimą teisme palaikė ir VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė E. R.. Ji teismui paaiškino, kad E. R. sveikatos būklė jau yra pagerėjusi senokai. Tai patvirtina duomenys, esantys teismų informacinėje sistemoje LITEKO, pagal kuriuos gydytojų komisija nuo 2018-03-19 siūlo jau trečią kartą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tuo paneigiamas skundžiamos nutarties argumentas, kad sveikatos pagerėjimas tęsiasi tik daugiau nei pusmetį. Iš smurto rizikos įvertinimo matyti, kad smurtinio elgesio pasikartojimo riziką didina kritikos stoka savo psichikos sutrikimui ir medikamentų vartojimui, tačiau teismo posėdžio metu E. R. žadėjo vartoti vaistus, o pajutęs galimą sveikatos pablogėjimą, informuoti tėvus. Kaip žinia, prieš pat nusikalstamų veiksmų padarymą, E. R. juto sveikatos pablogėjimą ir dėl to jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau nesuprasdamas kas su juo vyksta, jo žodžiais tariant „į ligoninę nevažiavau ir padariau tą veiką“. Apeliacinės instancijos teismas tiki tinkamu gydymu ambulatorinėmis sąlygomis ne vien tik dėl E. R. suvokto jo ligos pavojingumo ir ketinimo tęsti gydymą, bet ir dėl artimųjų rodomo dėmesio ir ryžto jam padėti. Į teismo posėdį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių atvyko visa E. R. šeima, kuri apsiėmė juo rūpintis ir kontroliuoti, kad būtų geriami vaistai. Nors motina R. R. gyvena ten, kur buvo padarytas nusikaltimas, tačiau tėvas Z. R. turi kitą namą vienkiemyje ir ketina sūnų pasiimti pas save, saugoti jį, vieno nepalikti. Nurodė, kad šalia vienkiemio yra darbas pas ūkininką, kurį galėtų sūnus dirbti. M. R. R. teismo posėdžio metu taip pat tikino, kad rūpinsis sūnumi, jį prižiūrės. Jos namas nėra toli nuo Z. R. namo, o vasarą jiedu abu gyvena vienkiemyje. Švelninti gydymo režimą prašė ir sesuo L. R.. Tokia šeimos narių materialinė parama ir emocinis palaikymas, anot smurto rizikos įvertinimo (b.l. 17), yra smurtinio elgesio pasikartojimą mažinantis veiksnys. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad E. R. sveikata stabilizavosi ir nekinta jau virš metų, pacientas suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, atsakomybę už tinkamą gydymą ambulatorinėmis sąlygomis prisiima visa jo šeima, todėl laikyti jauną žmogų izoliuotą nuo visuomenės tik dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio nėra teisinio pagrindo. Kaip žinia, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus E. R. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad E. R. pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių tikslui pasiekti. Teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimą visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryšius. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. R. skundą tenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2019-03-15 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: E. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.