Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

(duomenys neskelbtini) gimė jos bei atsakovo duktė E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašas apie tai įrašytas 2010 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai, pranešė atsakovui, tačiau jis atsisakė pripažinti dukters tėvystę (LR CK 3.142 str. 1 d.), todėl gimimo įraše bei gimimo įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime nenurodyti duomenys apie dukters tėvą. Pastaruoju metu vėl su atsakovu susitinka, nes jis dirba lopšelyje - darželyje (duomenys neskelbtini), ūkvedžiu, nes į šį darželį ji veda savo vaikus, tačiau atsakovas ir toliau vengia pripažinti tėvystę, teikti dukrai išlaikymą ir dėl to tarp šalių yra kilęs ginčas. Esant ginčui tarp tėvų, tėvystės nustatymo bylą nagrinėja teismas (LR CPK 387 str. 1 d.).

Nustatytina tėvystė, kad E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvės, tėvas yra atsakovas G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) o E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. N. duktė (LR CK 3.146 str. 1 d.).

Šiai aplinkybei patvirtinti skirtina genominė ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti (LR CK 3.148 str. 1 d.). Be to, E. A. ir atsakovo G. N. giminystės ryšį (tėvystę) įrodo tai, kad ieškovė ir atsakovas G. N. nuo 2008 m. artimai bendravo, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šias aplinkybes ieškovė įrodinės savo paaiškinimu bei liudytojų, kuriuos pati atsives į teismo posėdį parodymais.

Dukters E. tėvas - atsakovas G. N. nevykdė ir nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukterį, todėl priteistinas iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 350 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės (LR CK 3.200 str.). Išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant tik į minimalių dukters poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimą. LR CK 3.192 str. yra suformuluotos išlaikymo teikimo ir jo dydžio nustatymo taisyklės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui būtinas 700 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ieškovės dalis išlaikymo prievolėje būtų 350 Lt, dukters tėvo taip pat 350 Lt. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, neturi santaupų, gyvena tik iš gaunamos socialinės išmokos bei išmokos vaikui.

Kadangi atsakovas išlaikymo visiškai neteikė nepilnametei dukrai E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010 m. gruodžio 2 d., Šiaulių m., o tokia pareiga jam atsirado nuo vaiko gimimo, todėl vadovaujantis LR CK 3.200 str. priteistinas iš atsakovo G. N. nepilnametei dukrai E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010 m. gruodžio 2 d., Šiaulių m, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo (2010 m. gruodžio 2 d.) iki ieškinio pareiškimo (2012 m. rugpjūčio 21 d.), skaičiuojant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300 Lt per mėn., t. y., už 20 mėn. ir 19 d. po 300 Lt, iš viso 6 190,00 Lt (šeši tūkstančiai šimtas devyniasdešimt litų).

Vadovaudamasi LR CPK 135 str. 1 d. 6 p. ieškovė pranešė, kad byla bus vedama per advokatą. Ieškove atstovaus advokatas Zigmas Burba, dirbantis Dvaro g. 123A-11, Šiaulių m., kuris 2012 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-3003-(7.2469) paskirtas ją atstovauti šioje byloje.

Ieškinio dalyko ribose, ieškovė sutiktų su taikos sutarties su atsakovu sudarymu.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Remiantis išdėstytu, bei vadovaujantis LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3.146 - 3.148 str., 3.153 str., 3.161 str., 3.192 str., 3.194 str., 3. 196 str., 3.200 str., LR CPK 5 str., 42 str., 135 str., 375 str., 376 str., 378 str., 387-388 str., ieškovė teismo prašė:

1. Skirti genominę ekspertizę.

2. Pripažinti, kad E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvės, tėvas yra atsakovas G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) o E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. N. duktė.

3. Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 350 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės.

4. Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo (2012 m. rugpjūčio 21 d.), skaičiuojant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 300 Lt per mėn., t. y., 20 mėn. ir 19 d. po 300 Lt, iš viso 6 190,00 Lt (šeši tūkstančiai šimtas devyniasdešimt litų).

5. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad su visais pareikštais reikalavimais sutinka.

Nurodė, jog pripažįsta, kad jis yra E. A. tėvas, todėl neprieštarauja, kad vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas jis. Sutinka, kad nepilnametės dukters E. A. išlaikymui būtų priteista ieškovės nurodyto dydžio periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta R. A. Taip pat sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš jo įsiskolinimą nuo nepilnamečio vaiko gimimo momento iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skiriant dukters išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Atsakovas papildomai nurodė, jog stengsis pastoviai teikti dukrai išlaikymą, nors šiuo metu neturi pajamų iš darbo santykių. Pripažino, kad yra ir kitų dviejų nepilnamečių vaikų tėvas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažino su ieškovės R. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui G. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bei visais pridedamais dokumentais.

Vaiko išlaikymo bei jo dydžio klausimus tikslinga spręsti teismo proceso metu išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus. Vadovaujantis CPK 252 str., skyrius galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Ieškovės tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. A. 2010-12-02 susilaukė dukters E., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas G. N., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (5 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. N. duodamas paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje pripažino, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas. Taip pat sutinka, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – G. N. (5 b.l.). Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas G. N. yra nepilnametės E. A. tėvas, o ji jo dukra (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytų ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Nors atsakovas pripažino ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. yra G. N. ir R. A. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (7 b.l.). R. A. šiuo metu nedirba ir gauna tik išmokas iš valstybės už vaikus (8 b.l.). Atsakovei ir jos vaikams, tame tarpe ir dukrai E. A., atsižvelgiant į šeimos pajamas yra mokoma socialinė pašalpa ir išmokos vaikams (b.l.12). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo nedideles pajamas susijusias su darbo santykiais (8 b.l.). Šiuo metu atsakovui dėl neįgalumo yra mokoma šalpos pensija. Taip pat atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį yra mokoma socialinė pašalpa. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo, tačiau dabar dar neturi pakankamai pajamų reikalingų vaiko išlaikymui. Teigė, kad planuoja gauti pajamų išvykęs dirbti į užsienį. Tačiau R. A. teigimu ji norėtų, kad tėvas nuolat teiktų dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo dukra, nors dabar jai dar padeda ir jos motina. Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukrai reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai dukrai reikalingo išlaikymo beveik neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukters išlaikymui teikti jai reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama dukrai bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukrai reikalingų išlaidų maistui įsigyti (10 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukros ugdymui reikalingų išlaidų (10 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių dukros išlaikymo sumą (10 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Nors ieškovė su vaikais kol kas gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau ir šiuo atveju ji patiria aukščiau nurodytas išlaidas. Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.