Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Izoldos Nėnienės, rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-788-274/2011 pagal atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-183-548/2011 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiama 2011 01 07 iš dalies tenkino ieškovės E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. Š., gim. 2003-12-02, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, tai yra nuo 2011-01-06 iki bus išnagrinėta byla. Priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnametės motina E. Š.

Atskirąjį skundą atsakovas motyvuoja tuo, kad taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, t. y. priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki jos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, esančią bylos nagrinėjimo metu, nors tai padaryti turėjo.

Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Šioje byloje teismas turėjo išsiaiškinti, kokias pajamas gauna atsakovas, kokio turto turi, tačiau to nepadarė, dėl ko priteisė iš atsakovo 400 Lt laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, kurio atsakovas šiuo metu neišgali mokėti. Kadangi atsakovas nuo 2011-11-12 yra bedarbis (tai įrodo Kauno teritorinės darbo biržos Kaišiadorių skyriaus pažyma apie bedarbio dalyvavimą aktyviose darbo rinkos programose), nuo 2010-01-01 negauna jokių pajamų (tai įrodo VSDFV Kaišiadorių skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą), neturi nei kilnojamo turto (VĮ „Regitra“ pažymos nuorašas), nei didelės vertės nekilnojamo turto, todėl priteistas iš atsakovo laikinas 400 Lt išlaikymas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jam yra per didelis.

Ieškovės procesinės atstovės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai konstatavo šių priemonių taikymo būtinumą. Iki pareiškiant ieškinį teisme, atsakovas išlaikymo vaikui neteikė; lėšas, skirtas dukters išlaikymui, pervedė tik po nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo. Įrodymų, patvirtinančių faktą, kad iki ieškinio teismui padavimo dienos ieškovas būtų teikęs išlaikymą, prie atskirojo skundo nepridėta.

Dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio ieškovės atstovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Kadangi minimali mėnesinė alga yra 800 litų, teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teismų praktika, pagrįstai priteisė minimalų 400 litų išlaikymą iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Dėl atsakovo galimybių teikti priteistą išlaikymą, ieškovės atstovė nurodo, kad atsakovas yra nesąžiningas tvirtindamas, kad neturi darbo ir pajamų. Ieškovės duomenimis atsakovas periodiškai vyksta dirbti į Danijos Karalystę, kur gauna nemažas pajamas. Tai patvirtina ir faktas, kad iš karto po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, atsakovas iš karto pervedė ieškovei 1554.45 Lt, kas tik patvirtina realias atsakovo galimybes mokėti ne tik 400 Lt, bet ir didesnį išlaikymą.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, atsisako jį tenkinti štai dėl kokių priežasčių.

Atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos nutarties atsakovas teikia iš esmės nesutikdamas su priteisto laikino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, kuris neatitinkantis turtinės atsakovo padėties.

Kolegija su atsakovo argumentais dėl to, kad priteistas laikinas išlaikymas yra nepagrįstai didelis, nesutinka. LAT Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį siūloma laikyti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, jog teikiant išlaikymą sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos pagrindu, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei viena minimali mėnesio alga. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje NR. 3K-3-713/2002, pasisakydamas dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, pagal analogiją taikė LR CK 6.431 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir priteisdamas nepilnametei ieškovės ir atsakovo dukrai V. Š. laikiną išlaikymą iki bus išnagrinėta civilinė byla, nuo šios teismų praktikos nenukrypo. Ieškovė prašė priteisti 600 litų išlaikymo kas mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisiamo išlaikymo sumą sumažindamas iki 400 litų per mėnesį. Kolegijos nuomone, tokia teismo nutartis, visų pirma, atitinka įstatymų nuostatą, kad išlaikant vaiką abu tėvai privalo dalyvauti lygiomis dalimis. Kita vertus, priteista pinigų suma teismas užtikrino tai, kad būtų sudarytas pagrindas tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, užtikrinti tinkamas jo vystimosi ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, laikytina, kad teismas tinkamai įvertino taip pat ir atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisdamas iš jo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, neviršijo minimalaus teismų praktikoje nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio.

Kolegija atmeta ir atsakovo argumentą, jog teismas laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą pritaikė neįsitikinęs tuo, kad esama realios grėsmės, jog geruoju išlaikymo atsakovas neteiks. Kolegijos nuomone, padaryti tokią prielaidą teismą įgalino tai, kad pakankamai ilgą laiką iki bylos iškėlimo teisme atsakovas išlaikymo neteikė. Sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad savo pareigą teikti vaikui išlaikymą atsakovas ėmėsi tik po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, ką patvirtinta atsakovo 2011-01-10 atlikta pašto perlaida.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 151 str. 5 d., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra neskundžiama.