Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui V. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 16057693166 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, paskiriant piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad savo kaltės neginčija. Jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes dirba su transportu, turi mažą vaiką, reikia išlaikyti šeimą. Paskutinį kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 2012 metais. Prašo skundą patenkinti.

Institucijos atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Vaizdo įraše yra užfiksuotas tikrai grubus pažeidimas.

Atsiliepime nurodoma, kad 2016-07-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba L. M. nutarimu administracinėje teisės pažeidimo byloje už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242str. 2 d., paskyrė 289 Eur baudą su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyba nubaudė jį už tai, kad 2016-04-29 apie 08:48 val. vairuodamas transporto priemonę - automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, ir įvažiuodamas į Šiaurės ir Ašigalio gatvių žiedinę sankryžą, neįsitikino, kad tai nesukliudys žiedine sankryža važiuojančiai kitai transporto priemonei, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, bei sau, įvažiavo į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio, taip priversdamas žiedine sankryža važiuojančią transporto priemonę stabdyti vengiant susidūrimo. Toliau važiuodamas žiedine sankryža be jokios priežasties staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę 2 kartus, kai tai nebuvo reikalinga eismo saugumui, tokiais veiksmais VW Passat vairuotojas privertė paskui važiuojančią transporto priemonę taip pat staigiai stabdyti, vėliau sustojo žiedinėje sankryžoje ir atidarė vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles ir išlipo, taip sukeldamas ypatingai pavojingą situaciją sau bei jį apvažiuojančiai transporto priemonei. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais VW Passat vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, sukėlė realią grėsmę net tik sau bet ir kitam eismo dalyviui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 1 pr. 2 sk. Nr. 203, 9, 135.4, 148, 150.8, 154 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus (LR ATPK 27 str. ) ir yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Savo elgesiu kelyje L. M. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitam eismo dalyviui. Įvertinant tai, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, tikslu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusiu teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010). Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti pažeidimo subjektyvųjį požymį - pažeidimo padarymo motyvą - suvoktas vidines paskatas, nulėmusias asmens pasiryžimą padaryti pažeidimą. Motyvas - chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Lietuvos Respublikos ATPK 30" str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas Įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30' str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., LVAT 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr.N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. N'-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr.N444-3 096/2010). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs sekančių aplinkybių išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 30' straipsnio 1 dalies taikymui: asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (pvz., administracinės bylos Nr. N16- 536/2006, Nl6-597/2006, N16-949/2006; nuoširdžiai gailisi (pvz., administracinė byla Nr. N3- 020/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (pvz., administracinė byla Nr. Nl6-595/2006); būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio (pvz. administracinės bylos N0)-l 524/07, N-34/07, Nr. N(1) -413/07). Dėl to, kad L. M. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms vykdyti ir vežti mažametį sūnų į vaikų darželį, nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir neskirti papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, L. M. turi dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. L. M. inkriminuotas jo padarytas teisės pažeidimas bei paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant įgyvendinti LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, L. M. asmenybę ir į nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, mano, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas, kurį priėmė policijos pareigūnas, yra teisėtas ir pagrįstas, minimali nuobauda paskirta pagal įstatymą. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant L. M. atžvilgiu ATPK 1242 str. 2 d. sankcijose numatytą piniginę baudą ir papildomą administracinę nuobaudą, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nekyla ginčas dėl faktinių teisės pažeidimo padarymo aplinkybių. Kyla ginčas dėl bausmės individualizavimo. Teismas konstatuoja, kad sutinka su institucijos atsiliepime pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais dėl ATPK 30 ¹ straipsnio netaikymo L. M. atžvilgiu, todėl jų nedetalizuoja. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą (b.l. 5-10), nenustatė ypatingų, išimtinų faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje ).

Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, L. M. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis L. M. atžvilgiu netaikytinas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2016-07-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto nutarimą Nr.20P-65950675-16 palikti nepakeistą, pareiškėjo L. M. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.