- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-936-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40614-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- UAB „Grūdų pirkliai“
- Kreditorius
- V. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Grūdų pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. K. pareiškimą skolininkui UAB „Grūdų pirkliai“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 173 387 Lt skolos, 18 668,79 Lt palūkanų, 9 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 1 442 Lt bylinėjimosi išlaidų skolininkui UAB „Grūdų pirkliai“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 įsakymu kreditoriaus reikalavimai patenkinti. Taip pat kreditoriaus prašymu reikalavimui užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 nutartimi skolininko turto atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kreditoriui per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus antstoliui nutarties vykdyti, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikas pasibaigė.
Skolininkas UAB „Grūdų pirkliai“ pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutarties, kuriuo prašė pakeisti teismo nutartį ir leisti skolininkui vykdyti atsiskaitymus su VMI, SODRA, mokėti UAB „Grūdų pirkliai“ darbuotojams atlyginimą, atsiskaityti su AB TEO LT, UAB „Omnitel“, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ už telekomunikacijos paslaugas, su AB LESTO už tiekiamą elektros energiją, su UAB „VSA Vilnius“ už šiukšlių išvežimą, už šilumą su UAB „Vilniaus energija“, už tiekiamą vandenį su UAB „Vilniaus vandenys“, su apsaugos paslaugas teikiančia UAB „Apsaugos komanda“, lifto aptarnavimą su UAB „Schindler-liftas“, už šilumos punkto aptarnavimą su UAB „Liuandra“, su kreditoriumi V. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2013-12-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo CPK 147 str. 6 d. pagrindu, 2014-01-15 nutartimi skolininko UAB „Grūdų pirkliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorius V. K. pakartotinai pateikė teismui prašymą išieškojimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui UAB „Grūdų pirkliai“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankuose, reikalavimo teises reikalavimo sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-16 nutartimi kreditoriaus V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininko UAB „Grūdų pirkliai“ kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankuose, reikalavimo teises bendrai 192 055,79 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant skolininkui vykdyti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, skolininko darbuotojais, kreditoriumi V. K.. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo ir jo priedų matyti, jog skolos suma yra ženkli ir padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėjo, kad skolininkas iki šiol nepateikė prieštaravimų, nors teikė kitus procesinius dokumentus – dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas teismo leisti skolininkui vykdyti atsiskaitymus su VMI, SODRA, mokėti UAB „Grūdų pirkliai“ darbuotojams atlyginimą, atsiskaityti su AB TEO LT, UAB „Omnitel“, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ už telekomunikacijos paslaugas, su AB LESTO už tiekiamą elektros energiją, su UAB „VSA Vilnius“ už šiukšlių išvežimą, už šilumą su UAB „Vilniaus energija“, už tiekiamą vandenį su UAB „Vilniaus vandenys“, su apsaugos paslaugas teikiančia UAB „Apsaugos komanda“, lifto aptarnavimą su UAB „Schindler-liftas“, už šilumos punkto aptarnavimą su UAB „Liuandra“, su kreditoriumi. Teismo vertinimu, šis skolininko prašymas leidžia abejoti jo finansiniu stabilumu, patvirtina aplinkybę, kad jeigu skolininkui kyla grėsmė neatsiskaityti su AB TEO LT, UAB „Omnitel“ ir kitomis paslaugas jam teikiančiomis įmonėmis, tai yra ir rizika, jog teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkas UAB „Grūdų pirkliai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-16 nutartį, rezoliucinę dalį išdėstant taip – areštuoti skolininko UAB „Grūdų pirkliai“ kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankuose, reikalavimo teises bendrai 192 055,79 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant skolininkui UAB „Grūdų pirkliai“ vykdyti atsiskaitymus su VMI, SODRA, mokėti UAB „Grūdų pirkliai“ darbuotojams atlyginimą, atsiskaityti su AB TEO LT, UAB „Omnitel“, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ už telekomunikacijos paslaugas, su AB LESTO už tiekiamą elektros energiją, su UAB „VSA Vilnius“ už šiukšlių išvežimą, už šilumą su UAB „Vilniaus energija“, už tiekiamą vandenį su UAB „Vilniaus vandenys“, su apsaugos paslaugas teikiančia UAB „Apsaugos komanda“, lifto aptarnavimą su UAB „Schindler-liftas“, už šilumos punkto aptarnavimą su UAB „Liuandra“, su kreditoriumi V. K.. Nurodo, kad UAB „Grūdų pirkliai“ prieštaravimai buvo pateikti po ginčijamos nutarties priėmimo 2014-01-17, t. y. dar nesuėjus 20 kalendorinių dienų terminui prieštaravimams pateikti. Mano, kad teismo nutartis, nesuteikiant galimybės atsiskaityti su aukščiau skolininko nurodytais kreditoriais, yra neteisėta, kadangi į UAB „Grūdų pirkliai“ atsiskaitomąją sąskaitą patenka trečiųjų asmenų pinigai, skirti ne UAB „Grūdų pirkliai“, o už tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas sumokėti jas suteikusioms bendrovėms, kadangi UAB „Grūdų pirkliai“, be kitų vykdomų veiklų, yra sudariusi sutartis su administracinio namo Kauno g. 1a, Vilniuje, savininkais ir naudotojais dėl šio administracinio namo administravimo. Teismui netenkinus tokio skolininko prašymo, jis negalės įvykdyti sudarytų sutarčių dėl administracinio namo administravimo, todėl tokiu būdu skolininkas bus priverstas įgyti naujų papildomų kreditorių ir bus sutrikdytas trečiųjų asmenų, visiškai nesusijusių su šiuo ginču, kaip Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbas. Be to, skolininkas, be kita ko, turėtų atlyginti ir trečiųjų asmenų patirtus nuostolius. Kitoje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas neginčija.
Atsiliepimas
Kreditorius V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad iš atskirojo skundo matyti, jog skolininkas prašo ne panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o jas pakeisti, leidžiant vykdyti tam tikrus atsiskaitymus su atsakovo kontrahentais, taigi atskirojo skundo dalykas yra ne nutarties apskundimas, o nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimas. Be to, atsakovas prašo teismo leisti atsiskaityti su tokios pačios eilės kreditoriais, kaip ieškovas, o tai pažeistų jo teisėtus interesus, nes nepagrįstai būtų suteikiama pirmenybės teisė tokios pačios eilės kreditoriams, kaip ieškovas. Nurodo, kad atsakovas net neginčija savo pareigos grąžinti skolą, o tik palūkanų dydį, t. y. ieškinį dalyje pripažįsta, tačiau neišreiškė jokių ketinimų skolą grąžinti, nesiūlė taikos sutarties sąlygų, skolos grąžinimo grafiko, priešingai, ginčą spręsti abipusių nuolaidų būdu atsisakė. Tai gali indikuoti atsakovo finansines problemas, todėl tokiu būdu gali būti iššvaistomas įmonės turtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo bei ieškovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad skolininkas UAB „Grūdų pirkliai“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu neginčija, su teismo nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutinka, tačiau atskiruoju skundu prašo jas pakeisti, iš areštuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su jo nurodytais kreditoriais. Atskirajame skunde nurodo, jog teismo nutartis, nesuteikiant galimybės atsiskaityti su aukščiau skolininko nurodytais kreditoriais, yra neteisėta, kadangi į UAB „Grūdų pirkliai“ atsiskaitomąją sąskaitą patenka trečiųjų asmenų pinigai, skirti ne UAB „Grūdų pirkliai“, o už tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas sumokėti jas suteikusioms bendrovėms. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-16 nutartimi buvo sprendžiamas kreditoriaus V. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu pagrįstumas, tuo tarpu skolininko UAB „Grūdų pirkliai“ nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nutartimi, kuria skolininko prašymas atmestas. CPK 148 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Iš bylos medžiagos matyti, kad po skundžiamos 2014-01-16 nutarties, kuria skolininko atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo UAB „Grūdų pirkliai“ nesikreipė į minėtą nutartį priėmusį teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, tačiau pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2014-01-16 nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko atskirojo skundo argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas tik kreditoriaus prašymo skolininko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas, teisėtumo, o UAB „Grūdų pirkliai“ kitoje dalyje jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neginčijant, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti skolininko atskirąjį skundą ir skolininko atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas UAB „Grūdų pirkliai“, siekdamas, jog būtų patenkintas jo nurodytas prašymas leisti atsiskaityti su nurodytais kreditoriais, nagrinėjamu atveju turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita CPK 148 str. 1 d. numatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismui atitinkamo prašymo nepateikus ir tokio prašymo neišsprendus, priešingai, išsprendus tik kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko atžvilgiu taikymo, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumu.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.