- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-89-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62859-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- N. Ž.
- Nukentėjusysis
- E. J. Ž.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. Ž. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., įsidarbinti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba registruotis užimtumo tarnyboje;
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL bauda, t.y., 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, taikyta N. Ž. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas išieškant iš N. Ž. konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą 563 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis N. Ž. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., įsidarbinti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba registruotis užimtumo tarnyboje ir 50 MGL, t. y., 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda. Taikytos N. Ž. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas išieškant iš N. Ž. konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 563 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus).
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-05-25 iki 2018-05-27 ir laikytina, kad N. Ž. yra sumokėjęs 4 MGL, t. y. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Ž. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2017 metų gruodžio 1 d. apie 18.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), darbo kambaryje, kilus žodiniam konfliktui su motina E. J. Ž., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. J. Ž. į galvos sritį, jai pargriuvus į sofą-lovą, suėmęs už kojų ištempė ją ant grindų ir išsitraukęs lytinį organą apšlapino.
Taip pat N. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 25 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal 2018-05-31 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija buvo 2,14 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Ž. prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį, pripažinti jį nekaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Skunde nurodo, kad su šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausme sutinka iš dalies. Teigia, jog teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neteisingai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias turėjo vertinti kaip esmines, o tai sąlygojo neteisingą, nepagrįstą ir prielaidomis grindžiamą nuosprendį.
Skunde apeliantas nurodo, jog 2018 m. gegužės 25 d. 14 val., skolintu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko pas savo draugą V. T.. Automobilį buvo pasiskolinęs iš savo draugo M. K., kuriam jį suteikė naudotis savininkas G. K.. Kapinėse nupjovę tują. Po to, jis ir V. T. parduotuvėje nusipirko degtinės ir apie 15.00 – 15.20 val. atvyko pas M. K., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pas M. K. gėrė atsineštą alkoholį, o M. K. atsisakė. V. T. vieną ar du kartus ėjo į parduotuvę nupirkti dar išgerti. Vartodami alkoholį ne kartą ėjo į lauką parūkyti. Apie 16.00 – 16.30 val. grįžo M. K. kaimynė Ž. Ž. su vaiku. Apie 17.00 val. pas M. K. atėjo jo kaimynas R. D., kurio buto langai yra į automobilių stovėjimo aikštelės pusę, ir pranešė, kad apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaikštinėja policijos pareigūnai ir jį apžiūrinėja. Pareigūnai pasakė, kad gautas pranešimas, jog automobilį vairuoja neblaivus asmuo ir patikrino jo blaivumą. Palietę automobilio variklio dangtį pareigūnai pažymėjo, kad jis šaltas, o tai reiškia, kad nevažiuota jau ilgą laiką. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, gydymo įstaigą. Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad mažiausia alkoholio koncentracija jo kraujyje yra 2,14 promilių. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pažymi, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė pranešimo garso įraše užfiksuotomis liudytojos Ž. Ž. balso intonacijomis, tačiau nepastebėjo akivaizdžių nurodytų laikų neatitikimo, neobjektyviai vertino policijos pareigūnų pasisakymus, rėmėsi vien prieštaringais ir tikrovės neatitinkančiais Ž. Ž. parodymais ir visiškai ignoravo liudytojų G. K., V. T., M. K. paaiškinimus.
Teigia, kad esminė aplinkybė, kuria remiantis teismas nusprendė, kad būtent jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, yra 10 minučių laiko tarpas nuo skambučio pradžios bendrajame pagalbos telefone 2018-05-25 17.10 val. iki jo girtumo nustatymo alkotesteriu 17.17 val. Pasak apelianto, tikslus atvykimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą laikas yra itin svarbus nustatant tos dienos įvykių eigą, vertinant liudytojų parodymų patikimumą, pirmos instancijos teismo išvadas ir priimto nuosprendžio teisingumą. Pažymi, jog siekdamas įrodyti, kad pas M. K. atvažiavo apie 15.00 val., jis kreipėsi į J. M. parduotuvę, kurioje grįžus iš kapinių V. T. pirko degtinės butelį. Jam buvo pateikta kasos aparato kvito kopija, kurioje nurodyta alkoholio pardavimo data ir laikas (2018-05-25, 14.47 val.) ir parduotuvės adresas ((duomenys neskelbtini)).
Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo yra viso labo 550 metrų, o važiuoti užtrunka ne daugiau 5-10 minučių. Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina jo, G. K., V. T. ir M. K. parodymus, kad pas M. K. atvyko būtent 15.00–15.20 val. Apelianto teigimu, automobilio vairavimo momentu jo blaivumas nebuvo patikrintas ir užfiksuotas, o nustatytas 2018 m. gegužės 25 d. 17.17 val., jau jam nebevairuojant ir praėjus po to 2 valandom. Sutinka, kad pas M. K. namuose išgertas alkoholis lėmė 2,14 promilių alkoholio koncentracija jo kraujyje, tačiau akivaizdu ir tai, kad policijos pareigūnai ir teismas visiškai nepagrįstai ir nelogiškai nusprendė, kad toks jo girtumas buvo vairuojant automobilį. Teigia, kad teismo posėdžio metu liudytoja Ž. Ž. negalėjo pasakyti tikslios datos, melagingai tvirtino, kad į daugiabučio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemą atvažiavo 16.00–16.30 val. ir ji matė jį (N. Ž.) vairuojant automobilį, ir iš savo automobilio paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pažymi, jog sugretinus liudytojos nurodytą laiką su bendrajame pagalbos centre užfiksuotu laiku, išryškėja akivaizdus 37 minučių skirtumas, kuris visiškai prieštarauja pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms. Liudytoja taip pat nurodė, kad iš išlipusio vairuotojo svirduliavimo ir apsiblaususio veido suprato, kad jis neblaivus ir paskambino bendrosios pagalbos telefonu pranešdama apie galimai neblaivų vairuotoją. Tuo pat metu, prieštaraudama savo pačios parodymams, liudytoja teigia, jog išlipdamas iš automobilio ir žvalgydamasis, vairuotojas atrodė kaip nemokantis pastatyti automobilio (t. y. neatrodo išgėręs). Pasak apelianto, šie prieštaringi pasisakymai akivaizdžiai patvirtina, kad liudytoja Ž. Ž. sako netiesą ir painiojasi savo parodymuose. Apelianto nuomone, šie neatitikimai ir prieštaringi parodymai patvirtina jo ir V. T. teisme išsakytą poziciją, kad liudytoja Ž. Ž. į bendrąjį pagalbos centrą paskambino gerokai vėliau, įsižeidusi dėl jų pašmaikštavimų jos adresu, galbūt keliamo triukšmo ir taip nusprendusi atkeršyti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad siekdamas įsidarbinti transporto įmonėje vilkiko vairuotoju, jis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, išklausė 64 valandas teorijos paskaitų, atliko 45 valandas praktinio vairavimo. Supranta, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, jog galėtų normaliai uždirbti. Teigia, kad jis negalėjo taip neatsakingai pasielgti ir neblaivus vairuoti automobilį. Apelianto teigimu, dviems metams nepagrįstai atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės dirbti ekspeditoriumi, negaus darbo užmokesčio, o šiuo metu gaunamo atlyginimo jam neužtenka pragyvenimui.
Teismo posėdyje nuteistasis N. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad N. Ž. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija buvo 2,14 promilės etilo alkoholio ir tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikęs nuteistasis, prašydamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažinti nekaltu. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms prielaidoms, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, jog nebuvo surinkta N. Ž. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė N. Ž. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo N. Ž., liudytojų V. T., M. K. parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojos Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, bendrojo pagalbos centro gauta informacija, apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl nesaugaus vairavimo užfiksuotomis aplinkybėmis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytais duomenimis bei kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais ir dėl to teisingai konstatavo, kad N. Ž. 2018 m. gegužės 25 d. apie 17.00 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Apelianto teigimu, automobilį jis vairavo blaivus, jog grįžtat iš kapinių, jis ir V. T. parduotuvėje nusipirko degtinės ir apie 15.00–15.20 val. atvyko pas M. K., gėrė atsineštą alkoholį, o girtumas jam nustatytas po dviejų valandų, kai jis vairavo automobilį. Tokius teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šie nuteistojo teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Skunde nuteistasis kelia abejones dėl liudytojos Ž. Ž. parodymų objektyvumo ir patikimumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti. Liudytojos Ž. Ž. nurodytos įvykio aplinkybės, išdėstytos nuosekliai, detaliai, šios liudytojos parodymai viso proceso metu nekito. Liudytoja atpažino N. Ž., kaip automobilio vairuotoją, nurodė automobilio numerį. Liudytojos Ž. Ž. suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti N. Ž. nenustatytas.
Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad atvykus į kiemą matė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelis kartus sustojo važiuojamoje dalyje, išlipęs svirduliavo, dairėsi, todėl jai susidarė įspūdis, kad vairuotojas dėl girtumo nesugeba pastatyti automobilio ir ji, dar tebesėdėdama savo automobilyje, apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui. Šiuos liudytojos parodymus iš esmės patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Ž. Ž. 2018-05-25 17.07 val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, jos pranešimas įregistruotas 17.10 val., policijos pajėgos išsiųstos 17.11 val. N. Ž. girtumas nustatytas 17.17 val. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir 2018-05-25 tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent iš pranešėjos balso, kalbėjimo tono galima buvo suprasti, kad liudytoja skambina dar būdama savo automobilyje ir N. Ž. tik pastačius automobilį. Taigi šių aptartų įrodymų visuma paneigia apelianto keliamą versiją, kad automobilį jis vairavo apie 15.00–15.20 val., o neblaivumas jam nustatytas tik po dviejų valandų bei liudytojų V. T. ir M. K. parodymus, kad N. Ž. automobilį vairavo blaivas ir išgėręs niekur nevažiavo. Teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojo G. K. parodymais, kadangi liudytojas reikšmingų įvykio aplinkybių nenurodė, o tik patvirtino, kad gegužės 25 d. buvo atėjęs pas M. K., išeinant tarpduryje susitiko N. Ž. ir V. T..
Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog N. Ž. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. N. Ž. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnis 7 dalį. Taigi naikinti skundžiamo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria N. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam N. Ž. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
Kaip matyti iš nuteistojo N. Ž. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes siekdamas įsidarbinti transporto įmonėje vilkiko vairuotoju, jis mokėsi (duomenys neskelbtini) centre, išklausė 64 valandas teorijos paskaitų, atliko 45 valandas praktinio vairavimo, o netekęs šios teisės negalės dirbti ekspeditoriumi, negaus darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismas uždraudė apeliantui dvejus metus vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas nustatė 2 metų šios teisės atėmimo terminą, kuris, kolegijos vertinimu, yra pagrįstas ir teisingas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis negalės dirbti ekspeditoriumi ir negaus darbo užmokesčio, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atsisakyti skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų N. Ž. nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui N. Ž. paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas neabejotinai turės taisomąjį poveikį jam, nes padės pastarajam suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.
Pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas kaltininkui pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreipiamas dėmesys, kad apie dėl padaryto nusikaltimo kilsiančias pasekmes pirmiausia turėjo pagalvoti pats N. Ž. prieš neblaivus sėsdamas už vairo. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl jos taikytos pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo N. Ž. apeliacinį skundą.