Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto 1 – ojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos miesto 1 – ojo PK) pareigūnas 2007 m. gegužės 18 d. R. B. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ( toliau – ir Protokolas) už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Protokole nurodyta, kad R. B. 2007 m. gegužės 18 d., apie 21.00 val., Klaipėdos mieste, Paryžiaus Komunos g. 18 – ojo namo kieme, necenzūriniais žodžiais išplūdo D. J. (toliau – ir nukentėjusysis; apeliantas) ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, taip pažeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą (b.l.3-4).

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. birželio 4 d. nutarime (toliau – ir Nutarimas) konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta Protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga: nukentėjusiojo pareiškimu (b. l. 5), Klaipėdos miesto 1 – ojo PK pareigūno V. M. pranešimu (b. l. 6), Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) pareigūno A. P. pranešimu (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas Nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gailisi dėl pažeidimų padarymo, žada daugiau nebenusižengti, anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka buvo baustas keletą kartų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta ta aplinkybė, kad R. B. nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nutarė skirti R. B. administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai artimi ATPK 174 straipsnio ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytiems minimaliems dydžiams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 1 dalimi, už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, paskyrė 150 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 150 Lt baudą ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, – galutinę nuobaudą -150 Lt baudą (b. l. 16).

III.

1. Pirmosios instancijos teismas nutarime nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės – neblaivumo.

2. R. B. yra keletą kartų baustas administracine tvarka, o tai, anot apelianto, turėtų būti traktuojama kaip pakartotinis nusižengimas, jeigu R. B. buvo baustas už panašaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą. Vadinasi, tai yra dar viena R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

3. Nuoširdus gailėjimasis padarius pažeidimą yra abejotinas.

4. R. B. bandė papirkti Klaipėdos miesto 1 – ojo PK pareigūnus jo (apelianto) akivaizdoje, tačiau šis faktas nėra užfiksuotas jo (apelianto) pareiškime.

5. R. B. ne tik išplūdo jį (apeliantą) necenzūriniais žodžiais, bet ir kėsinosi į jo sveikatą (gyvybę), kadangi apmėtė akmenimis, smogė į galvą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimu R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2007 m. gegužės 18 d., apie 21.00 val., Klaipėdos mieste, Paryžiaus Komunos g. 18 – ojo namo kieme, necenzūriniais žodžiais išplūdo D. J. ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (ATPK 174 str.) ; įžeidinėjo policijos pareigūnus, nepakluso teisėtiems jų reikalavimams, taip pažeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą (ATPK 187 straipsnio 2 dalis). Teismas 2007 m. birželio 4 d. nutarimu pripažindamas R. B. kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų, rėmėsi Protokolu, nukentėjusiojo D. J. pareiškimu, Klaipėdos miesto 1 – ojo PK pareigūno V. M. ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūno A. P. pranešimais (b.l. 3-7). Šie teisės pažeidimai byloje yra įrodyti minėta bylos medžiaga. Atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą (b. l. 25) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad jis padarytų administracinių teisės pažeidimų neneigia, labai gailisi ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo buvo nubaustas teisingai.

Nukentėjusysis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimą skundžia tuo aspektu, kad R. B. nebuvo nubaustas už tai, jog kėsinosi į jo sveikatą ar net gyvybę (mėtė į jį akmenis, smogė galva į nosį).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradedama administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu. Protokole (ATPK 260 straipsnis) dėl galimai padarytų teisės pažeidimų asmeniui suformuluojamas kaltinimas, t.y. nurodoma kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kokie norminių aktų reikalavimai buvo pažeisti. Taigi, Protokolu yra apibrėžiamos kaltinimo ribos, į kurias turi būti atsižvelgiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo Protokolu apibrėžto kaltinimo ribose, nepažeidžiant ATPK reikalavimų.

Nukentėjusiojo D. J. apeliaciniame skunde aprašytos veikos – galimas kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę negali būti kvalifikuojamos pagal ATPK straipsnius. Taigi, minėtos veikos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šių veikų nukentėjusysis gali pasinaudoti asmens teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir BK 407 straipsnyje ir siekti, kad šias veikas galimai padariusiam subjektui būtų pritaikytos Baudžiamojo kodekso normos. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie R. B. galimą bandymą papirkti policijos pareigūną taip pat ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apie šias veikas nukentėjusysis gali pranešti kompetentingoms jas tirti institucijoms (policijai, prokuratūrai).

Nukentėjusysis D. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimą taip pat skundžia tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis neblaivumo (ATPK 32 straipsnio 8 punktas) ir pakartotinumo (ATPK 32 straipsnio 5 punktas), taip pat nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, inter alia privalo išaiškinti, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo anksčiau teistas, yra keletą kartų baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs administracinius teisės pažeidimus, kas yra laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjanti bylą institucija (pareigūnas), nepripažindamas atitinkamų aplinkybių, kurios pagal ATPK 31 ir 32 straipsnio nuostatas gali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis, turi išdėstyti motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. B., nepasisakė kodėl nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybes, numatytos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte (neblaivumo), nors nukentėjusiojo pareiškime yra nurodyta, kad R. B. teisės pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus, taip pat nemotyvavo kodėl nepripažino, kad pažeidimai padaryti pakartotinai, nors, kaip teisingai pastebi apeliantas, byloje yra duomenų apie tai, jog R. B. iki 2007 m. gegužės 18 d. penkis kartus buvo skirtos administracinės nuobaudos.

Byloje aktualios redakcijos ATPK 270¹ straipsnis nustato, kad jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmenys, sulaikyti už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinama, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės apibrėžia, kad neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą, t.y. 0,4 promilės (Taisyklių 3 p.).

Byloje nustatyta, kad Protokolą surašiusi institucija nepasinaudojo ATPK 270¹ straipsnio ir Taisyklių nuostatomis dėl R. B., įtariamo pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir nepatikrino nustatyta tvarka, ar jis blaivus. Atsižvelgus į tai, kad teisės aktais nustatyta tvarka nebuvo patikrinta ir užfiksuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklė dėl galimo jo neblaivumo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos R. B. nubaustas skundžiamu Nutarimu, jis padarė neblaivus (Taisyklių 3 p.). Tuo remdamasi teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad R. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas gali būti pripažinta tuo atveju, kai asmuo pakartotinai per metus padaro tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tos pačios rūšies pažeidimas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme reiškia kad asmuo padarė teisės pažeidimą , numatytą tame pačiame ATPK ypatingosios dalies skirsnyje, pagal kurį buvo kvalifikuotas anksčiau (per metus) padarytas teisės pažeidimas, už kurį asmuo nubaustas. Pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas gali būti pripažinta tik tuo atveju, jei nustatomos šioje teisės normoje nurodytos sąlygos ir jei nėra pagrindo taikant ATPK 36 straipsnio nuostatas laikyti, kad anksčiau paskirtos administracinės nuo baudos nebegalioja.

Pirmosios instancijos teismas Nutarime užsiminė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo keletą kartą baustas administracine tvarka, tačiau nedetalizavo, kiek kartų, dėl kokių administracinių teisės pažeidimų ir kada, nepasisakė dėl anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų ATPK 36 straipsnio ar ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektais.

Iš Klaipėdos miesto 1 – ojo policijos komisariato pažymos (b. l. 10-11) matyti, kad nuo 2003 m. sausio 5 d. iki 2005 m. gegužės 4 d. R. B. administracine tvarka buvo baustas 5 kartus: už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, nedidelį chuliganizmą, gyvenamosios vietos nedeklaravimą, policijos pareigūno nurodymų nevykdymą ir policijos pareigūno įžeidimą bei smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Paskutinė nuobauda buvo paskirta 2005 m. gegužės 4 d. pagal ATPK 178 straipsnį – įspėjimas. Tris kartus administracinės nuobaudos R. B. buvo paskirtos už tos pačios rūšies pažeidimus kaip ir padarytieji 2007 m. gegužės 18 d., tačiau visos iki 2007 m. gegužės 18 d. paskirtos nuobaudos nebegaliojančios (ATPK 36 straipsnis). Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad R. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą dar kartą patvirtino, kad jis gailisi dėl pažeidimo.

ATPK 30² straipsnyje įtvirtintos baudos skyrimo taisyklės. 1 ir 2 šio straipsnio dalyse nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, o esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad šio administracinio teisės pažeidimo padarymas užtrakia baudą nuo 100 iki 300 Lt, o ATPK 187 straipsnio 2 dalyje – baudą nuo 100 iki 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas ATPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už kiekvieną pažeidimą atskirai paskyrė minėtų ATPK normų sankcijose numatytų baudų vidurkius, po to ATPK straipsnio 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskyrė galutinę nuobaudą – 150 Lt baudą. Taigi, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino aplinkybes, kurios pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatas gali turėti įtakos parenkant baudos dydį, administracinė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant ATPK 30² ir 33 straipsnio reikalavimų, administracinių nuobaudų skyrimo bendrųjų taisyklių ir iš esmės yra teisinga.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Keisti ar naikinti šį nutarimą remiantis nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o nukentėjusiojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.