- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- e2-26106-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19537-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- N. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei N. R. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės jos naudai 21,66 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovei buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sąskaitos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl turi sumokėti už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovė privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kadangi asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2016 m. birželio 6 d. atsakovei N. R. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 21,66 Eur suma. Atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu buvo drausta iki 2016 m. gegužės 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už 2016 metų birželio mėnesį nesumokėta.
LR Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 5 dalis numato, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Įstatymo 17 str. 1-9 dalimis nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kanų sąrašo patvirtinimo“, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupės sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainomis nustatyti tvirtinimo“.
Taigi, atsakovė nevykdydama pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai 2016 m. birželio 6 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei neturinčiai apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 21,66 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 21,66 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies iš atsakovės priteistina ieškovei ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,66 Eur (dvidešimt vieną Eur 66 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (21,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai.
Priteisti iš atsakovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.