- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- 1-820-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03649-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2016 m. gruodžio 21 d. apie 01.25 val. vežamas tarnybiniu policijos automobiliu „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), Kaune, į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia spardydamas kojomis duris, sulaužė automobilio galinių durų kairės ir dešinės pusės apdailas, 122,90 eurų vertės, taip padarė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 122,90 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog 2016 m. gruodžio 20 d. vakare, tiksliai valandos nepamena, Kauno Senamiestyje esančiuose įvairiuose baruose gėrė alkoholinius gėrimus, prisimena, kad gėrė alkoholinį gėrimą „Starka“. Kiek išgėrė alkoholio neprisimena, bet turbūt išgėrė jo daug, kadangi jautėsi labai girtas. Daugelio to vakaro aplinkybių neprisimena, todėl negali paaiškinti, ką jis veikė Kaune, (duomenys neskelbtini), prie 149 namo. Prisimena, kad kai buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliai laiko neprisimena, iš šio rajono buvo vežamas policijos automobiliu. Kodėl buvo vežamas policijos automobiliu nežino, kadangi buvo labai girtas. Jis neprisimena kaip elgėsi policijos automobilyje, tačiau neneigia, kad spardė kojomis automobilio dureles ir sulaužė šių durelių apdailą. Kodėl taip padarė nežino, turbūt todėl, kad buvo girtas (b.l.49,50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo gautas UAB „Baltieva“ defektinis aktas dėl automobilio Nissan NV 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, padaryta 122,90 eurų žala (b.l.6).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. P. 2016-12-21 tarnybinio parnešimo matyti, kad 2016-12-21 patruliuojant radijo šaukiniu 456 kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž. apie 01.25 val. gavo iš Kauno apskrities OVS budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apsvaigę asmenys daužo laiptinės duris, stabdo automobilius. Nuvykus nurodytu adresu, jokių asmenų nerado, tačiau namo gyventoja nurodė, kad asmuo, apsirengęs raudonos spalvos striuke, mėtė akmenis į laiptinės duris, garsiai rėkavo, nuėjo link (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, rado asmenį, kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nesuprantamai, nenurodė savo duomenų. Važiuojant į policijos įstaigą asmuo nuolat kojomis spardė tarnybinio automobilio duris, į jų perspėjimus nereagavo. Asmuo buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS BP, kur buvo nustatyta, kad šis asmuo yra D. B. (b.l.11).
Iš automobilio Nissan NV 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)apžiūros protokolo matyti, kad sulaužyta galinių durelių vidinė apdaila (b.l.12-15).
UAB „Baltieva“ defektinis aktas patvirtina, kad padaryta turtinė žala automobiliui sudaro 122,90 eurų (b.l.18, 25).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-03-07 raštas patvirtina, kad D. B. turtinę žalą atlygino, todėl ieškovas ieškinio atsisako (b.l.32).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2016-12-21 02.09 val. D. B. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b.l. 34).
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad D. B. 2016 m. gruodžio 21 d. apie 01.25 val. vežamas tarnybiniu policijos automobiliu „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), Kaune, į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia spardydamas kojomis duris, sulaužė automobilio galinių durų kairės ir dešinės pusės apdailas, 122,90 eurų vertės, taip padarė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 122,90 eurų turtinę žalą.
Kaip nustatyta iš paties kaltinamojo parodymų, jis neneigė, kad spardė kojomis policijos automobilį, ko pasėkoje sulaužė durelių apdailą. Iš to matyti, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingą ir nusikalstamą pobūdį, kas reiškia, kad numatė, jog tokiais veiksmais gali padaryti turtinę žalą. Nustatytas veikos pobūdis neginčytinai įrodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtu pripažįstamas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. B. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes sugadinto turto vertė (122,90 eurų) viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. B. pripažinti kaltu padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.
D. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.55-56, 57-58).
Atsižvelgiant į tai, ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, gailisi jį padaręs, gera valia atlygino padarytą žalą. Jis administracine tvarka baustas, tačiau ankščiau neteistas, duomenų apie psichiatrinio gydymo įskaitą, priklausomybės ligų gydymo įskaitą nėra. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą pagrįstai prašoma skirti BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis, esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatytinas mažesnis nei bausmės dydžio vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 7 d. rašto matyti, kad D. B. turtinę žalą atlygino (b.l.32).
BPK 107 straipsnyje numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Kadangi nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta, konstatuotina, kad yra nustatytas pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.52, 53), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė (b.l.15), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Procesą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.