- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-2610-351/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01000-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė duktė L. P. faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo tėvai S. B., A. B., susituokė (duomenys neskelbtini). Jie 2004-12-10 nusipirko 6604/17801 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo visiškai be remonto, baldų. Nei remontui, nei baldams jie pinigų neturėjo, todėl pareiškėja juos įleido gyventi į savo namą, adresu (duomenys neskelbtini), o pati su savo sutuoktiniu tėvų name iš savo lėšų pasidarė remontą, susipirko naujus baldus ir persikėlė ten gyventi. Šiame tėvams priklausančiame name gyvena iki šiol. Kadangi tėvai gyveno jos įrengtame ir apstatytame name, pareiškėja jais visada rūpinosi, už juos mokėjo komunalinius mokesčius, pirko jiems malkas, maistą ir t.t., be to tėvui buvo nustatytas neveiksnumas, jį slaugė gulintį lovoje apie 8 metus iki mirties, nes buvo paskirta jo globėja, todėl mama visad teigė, kad 6604/17801 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), po jos mirties atiteks pareiškėjai, dėl ko pareiškėjos brolis A. B., kuris įtrauktas į suinteresuotų asmenų sąrašą, matydamas, kiek rūpinosi tėvais, tam niekada neprieštaravo. Kadangi šio nekilnojamojo turto įsigijimo metu pareiškėjos tėtis buvo neveiksnus, todėl jis savo valios išreikšti negalėjo.
2008-03-25 mirė pareiškėjos tėtis S. B., kuris dėl savo neveiksnumo neturėjo galimybės parašyti testamento. Po jo mirties pareiškėja toliau liko gyventi jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., dalyje, ja rūpinosi ir rūpinasi bei moka mokesčius iki šiol.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos seniūnas išdavė pažymą, kurioje patvirtino, kad pareiškėja su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) iki S. B. mirties ir po jo mirties gyvena ik šiol.
2019-03-21 mirė pareiškėjos mama A. B., ji prieš mirtį ruošėsi nuvykti pas notarą ir padovanoti visą jai priklausantį turtą pareiškėjai, tačiau dėl savo vesto gyvenimo būdo to nespėjo padaryti, dėl ko pareiškėja jos palikimą priėmė kaip įstatyminė įpėdinė, o brolis A. B., teigė nesikreipsiantis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Daugiau vaikų tėvai neturėjo.
Taigi, po savo tėvo S. B. mirties į notaro biurą dėl jo palikimo priėmimo pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė nesikreipė, tačiau kaip įstatyminė įpėdinė jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo – P.), tėvai yra S. B. ir A. B.. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 6604/17801 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso A. B.. Pareiškėjos tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėja į bylą pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos seniūno 2019-04-25 pažymą Nr. Sve_V2-130, kurioje nurodyta, kad pareiškėja su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) iki S. B. mirties ir po jo mirties gyvena ik šiol. Į bylą pateikti mokėjimai už paslaugas, teikiamas būstui adresu (duomenys neskelbtini), už kurias apmokėjo pareiškėja.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po S. B. mirties- (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo dukra L. P. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė duktė L. P., faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė dukra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.