Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. H. F. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės 138-oji būtų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui S. H. F. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas atsakovo S. H. F. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, bei bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. 2022 m. birželio 6 d. gautas atsakovo S. H. F. patikslintas apeliacinis skundas, tačiau žyminis mokestis už jį nesumokėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) S. H. F. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu buvo visiškai tenkintas ieškovės 138-osios butų savininkų bendrijos ieškinys ir ieškovei iš atsakovo S. H. F. priteista 289,27 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (289,27 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovo priteista 17 Eur žyminis mokestis bei 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

10. 2022 m. gegužės 5 d. teisme gautas atsakovo S. H. F. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir atsakovas įpareigotas pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir sumokėti 17 Eur žyminį mokestį. Nutarties dėl trūkumų apeliaciniam skundui nustatymo atsakovas atskiruoju skundu neskundė, nors tokia galimybė nutartyje atsakovui buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta.

11. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, turėjo teisę skųsti atskiruoju skundu būtent 2022 m. gegužės 5 d. nutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Vis dėl to, vertinant ar pagrįstai teismas apeliacinio apeliacinį skundą laikė nepaduotu, svarbu įvertinti ar pagrįstai jam buvo nustatytas įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį.

12. Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo pareikšti turtiniai reikalavimai - ieškovė pateikė reikalavimus priteisti iš atsakovo skolą už bendro naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir išlaikymą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos, tai yra iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama CPK 80 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

13. CPK 83 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be šioje teisės normoje įvardintų konkrečių atvejų, joje taip pat nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

14. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Apeliantas atskirajame skunde teigia žyminio mokesčio mokėti neprivaląs, kadangi pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nuostatas jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 str. 1 d. 16 p., nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami asmenys, kuriems tokią teisę nustato šis Kodeksas arba kiti įstatymai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiek butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis), tiek ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi jiems suteikiama galimybė tokių bylinėjimosi išlaidų nepatirti. Aukščiau nurodyto įstatymo normų analizė leidžia identifikuoti šiuos asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bendrijos ir jos narių tarpusavio ginčuose kriterijus, t.y.: 1) į teismą kreipiasi fizinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 2) į teismą kreipiasi pati bendrija; 3) teisminis ginčas tarp bendrijos ir jos nario kyla iš bendrijos vykdomos veiklos. Vadinasi, įstatymo leidėjo valia nuostata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netaikoma tik tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendrijos (ar jos nario) ir kitų subjektų, arba kai viena ginčo šalimi yra bendrijos narys juridinis asmuo, arba kai ginčas kyla iš nesusijusių su bendrijos vykdoma veikla teisinių santykių. Visais kitais atvejais tokio pobūdžio ginčų dalyviai žyminio mokesčio nemoka.

15. Taip pat pažymėtina, kad kreipimasis į teismą negali būti aiškinamas tik kaip ieškinio reikalavimo pareiškimas, nes tokios išimties įstatymo 23 str. 3 d. nenustato. Tiek ieškinio, tiek pareiškimo, tiek skundo ar kito procesinio dokumento padavimas, siekiant pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, pagal CPK yra kreipimasis į teismą, asmeniui priklausančių procesinių teisių realizavimas (CPK 5 str., 42 str. 1 d.). Todėl ir tokia aplinkybė, kad dėl ginčo, kylančio iš bendrijos veiklos, kreipiamasi ne su ieškiniu, o su apeliaciniu skundu, pati savaime nesuponuoja šalies, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pareigos sumokėti žyminį mokestį.

16. Vis dėl to nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas (fizinis asmuo) laikotarpiu nuo 1991-04-19 iki 2021-05-06 buvo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Tai reiškia, kad ieškinio padavimo, visos bylos nagrinėjimo metu ir apeliacinio skundo padavimo metu atsakovas nebebuvo buto, dėl kurio eksploatacijos mokesčių sudariusios skolos, savininkas, todėl jam nėra taikytinos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nuostatos, atleidžiančios jį nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį, tad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė apeliantui pareigą sumokėti 17,00 Eur žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą.

17. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

18. CPK 115 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

19. Atsižvelgus į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas per nustatytą terminą nepašalino 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nesumokėjo 17,00 Eur žyminio mokesčio, prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo sumokėjimo atidėjimo atsakovas neteikė, todėl apeliacinis skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kaip tai numato CPK 316 straipsnio 2 dalis.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.