Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. S., jo atstovui, advokatui G. G., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui S. L.,

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK KPP patrulis D. V. 2010-05-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 133897, kuriame nurodė, kad R. S. 2010 m. gegužės 17 d., apie 21.05 val., Žemaitijos gatvėje, ties namu Nr. 44, Mažeikių mieste, vairuodamas automobilį, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. J., nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą Nr. 621 ir 201. Nesustojęs, apie eismo įvykį nepranešęs policijai eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 9; 231.1; 234; 133 punktų reikalavimus. Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn traukiamas R. S. paaiškino, jog 2010-05-17 apie 21 val. važiavo su draugo M. J. automobiliu į „IKI“ prekybos centro bankomatą. Kartu su juo važiavo automobilio savininkas M. J.. Važiuodamas namo, užsižiūrėjo į kairę, užvažiavo ant bordiūro ir kliudė ženklą. Pavažiavęs apie 10 m. sustojo. Pažiūrėjo, pamatė, kad nuo automobilio buvo nukritęs bamperis. Bamperį pasiėmė. Sustojęs galvojo, ką daryti, ar reikia pranešti draudimo kompanijai. Telefonu paskambino savo tėvui, kuris atėjo, apžiūrėjo mašiną, pažiūrėjo kliudytą ženklą bei pasakė, kad reikės tik automobilį susitvarkyti. Tada jie grįžo į kiemą ir netrukus atvažiavo policija. Policijos pareigūnai pasiteiravo, kas vairavo automobilį. Jis iš karto prisipažinau, kad vairavo. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis pabėgo iš įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiškino, kad 2010-05-17 dirbo su D. V. ir gavo iš budėtojo pranešimą, kad Pavasario- Žemaitijos sankryžoje yra autoįvykis ir vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Automobilis buvo apgadinęs kelio ženklą. Nuvykus į nurodytą vietą, rado apgadintą kelio ženklą. Autobusų stotelėje stovėję asmenys pasakė, kad kelio ženklą apgadino VW markės automobilis, kuris nuvažiavo į Pavasario gatvę. Važiuodami Pavasario gatve, jie pastebėjo automobilį, prie kurio buvo du jaunuoliai. Pamatė, kad automobilio bamperis buvo nuplėštas. Jie sustojo ir paklausė, kas atsitiko. Tada vienas vaikinas prisipažino, kad vairavo automobilį, apgadino kelio ženklą, išsigando ir nuvažiavo. Jie nusibraižė įvykio vietos schema, apsiklausė vairuotoją ir surašė protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. paaiškino, kad 2010 m., nepamena nei mėnesio, nei dienos, dirbo drauge su J. D. ir gavo pranešimą iš budėtojo, nuvažiavo į įvykio vietą. Ten matėsi eismo įvykio pėdsakai, bet automobilio, kuris tai galėjo padaryti, eismo įvykio vietoje nebuvo. Praeiviai parodė, kur nuvažiavo automobilis, kuris padarė eismo įvykį. Važiavo Pavasario gatve, viename iš kiemų pastebėjo apgadintą automobilį. Prie automobilio buvo du jaunuoliai, kurie bandė nuo automobilio nuimti bamperį. Jie priėjo prie vaikinų ir pradėjo bendrauti. Vienas vaikinas prisipažino, kad vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Po to, jie įformino įvykį.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. paaiškino, kad 2010 m. vasarą gal birželio mėnesį važiavo prie parduotuvės IKI. Automobilį vairavo draugas. Važiuodamas draugas kliudė bordiūrą ir stulpelius. Pavažiavo iki „Žalio centro“ ir ten sustojo. Tada apžiūrėjo. R. pasikvietė savo tėvą, kuris atėjęs apžiūrėjo automobilį, jie pasiėmė bamperį ir Roberto tėtis pasakė, kad nieko nėra. Jie parvažiavo į kiemą. Jie stovėjo ir galvojo, ką daryti, ar skambinti į draudimą, nes tai buvo pirmas toks atvejis. Tuo metu privažiavo pareigūnai.

Tesimo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad jis yra R. S. tėvas. Kad 2010 m., jau praėjo 2 metai, kai buvo toks įvykis, kad jo sūnus su draugo automobiliu užvažiavo ant bordiūro ir kliudė kelio ženklą. Tada sūnus jam paskambino ir pakvietė ateiti į įvykio vietą. Jis nuėjo apžiūrėjo R. draugo automobilį, kurį vairavo jo sūnus R. ir apžiūrėjo kelio ženklą, kurį kliudė. Kelio ženklas nebuvo apgadintas, nes ant jo matėsi tik įbrėžimai. Viską įvertinęs patarė sūnui važiuoti į kiemą, kadangi buvo apgadintas tik automobilis, dėl kurio apgadinimo pretenzijų nereiškė R. draugas, o daugiau niekas nebuvo apgadinta.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o atsakomybė pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. S. vairavo M. J. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtino atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio bortelio ir apgadino M. J. priklausantį automobilį.

Byloje nustatyta, jog įvykio metu, vairuojamame automobilyje buvo ir automobilio savininkas M. J.. Be to, iš teismui pateiktos bylos medžiagos, t.y. įvykio vietos schemos (b.l. 11) matyti, jog Žemaitijos g., ties namu Nr. 44, automobilis, rikiuojantis į dešinę pusę, užvažiavo ant dešinėje pusėje esančio šaligatvio bortelio, šalia kurio stovėjo kelio ženklai Nr. 621 ir 201. Įvykio metu buvo sulankstytas ir nukritęs automobilio galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys bei abu dešinės pusės ratai (b.l. 12). Iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 13, 18-19), matyti, jog minėti kelio ženklai Nr. 621 ir 201 stovi toje pačioje vietoje, yra sveiki, nesulankstyti, nenuversti. Iš byloje esančio Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2011-10-27 rašto Nr. SD-1159 nustatyta, jog kelio ženklas Nr. 621 „Pavasario gatvė“ stovintis Žemaitijos gatvėje prie sankryžos Žemaitijos – Pavasario gatvė, nesugadintas, žala nepadaryta ir remonto nereikia (b.l. 61). Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas M. J. dėl savo automobilio apgadinimo pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b.l. 20). Todėl konstatuotina, jog kelio ženklams Nr. 621 ir 201, žala nepadaryta. Eismo įvykio metu apgadinta tik transporto priemonė, dėl kurios automobilio savininkas eismo įvykį sukėlusiam asmeniui pretenzijų nereiškia. Todėl eismo taisyklėse įtvirtinta pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje minėtu aspektu R. S. nekilo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje byloje R. S. veiksmuose nėra sudėties administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

LR ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127, 130, 224, 250 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-205-853/2012 teiseną R. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.