- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- A15.-260-419/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00018-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pažeidėjas
- J. K.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. K., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2017-12-20 apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,49 promilės) girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbulai atsitrenkė į daugiabučio namo kieme stovėjusį R. S. automobilį Peugeot 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovui nedalyvaujant (ANK 580 straipsnis).
J. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusižengimų nepripažino ir parodė, kad 2017-12-19 vakare motinos automobiliu iš Vilniaus atvažiavo į (duomenys neskelbtini), užvažiavo pas vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Mašiną paliko kieme prie namo, kur gyvena vaikai. Susitiko draugą, su juo išgėrė, pas jį pernakvojo. 2017-12-20 apie 11.00 val. paskambino seseriai, kad pasiimtų jį ir automobilį, nes jautėsi dar neblaivus. Sesuo pasiėmė mašiną, o pats liko pas draugą. Matė kaip ji išvažiavo, nes tuo metu kartu su draugu stovėjo lauke. Apie 15.30 val. išėjus iš draugo automobilio kieme dar nebuvo, tad nuėjo pas vaikus. Po to maždaug po 5-10 minučių mašina jau buvo, stovėjo toje pačioje vietoje, bet sesers nebuvo. Automobilis buvo užrakintas, viduje buvo šuo, žaidė su juo per langą. Išbėgo kaimynas, kurį matė pirmą kartą, apibėgo mašiną, apžiūrėjo, paklausė, ar jo mašina. Apkaltino jį, kad įvažiavo į jo automobilį ir jį apibraižė. Įbrėžimai ant paties mašinos buvo nuo pirkimo. Paaiškino kaimynui, kad automobilio nevairavo. Atvažiavo policininkai. Aiškino jiems, kad automobilio nevairavo, automobilių įbrėžimai neatitiko vieni kitų. Neužilgo atėjo sesuo N. K., kuri paaiškino policijai, kad pati turėjo raktelius nuo automobilio, brolis negalėjo vairuoti. Automobilį atrakino sesuo, pasiėmė iš vidaus dokumentus. Tuo metu lauke buvo šviesu, bet temo, sniego nebuvo. Motina ir sesuo N. K. gyvena (duomenys neskelbtini), seserį iki (duomenys neskelbtini) atvežė kita sesuo K.
Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad anksčiau jokių santykių su J. K. neturėjo. Įvykio dieną grįžo namo iš Vilniaus. Išvažiuojant iš namų apie 12-13 val. to automobilio nebuvo. Kai grįžo, ta mašina jau stovėjo aikštelėje, vairuotojo viduje nebuvo. Namie atsisėdo virtuvėje prie lango ir matė, kad Audi važiavo atbula, privažiavo labai arti, sustojo. Pačio mašina sujudėjo, po to Audi pavažiavo į priekį. Dešiniu galiniu mašinos kampu kliudė jo mašiną. Buvo apibrozdintos vairuotojo durelės per vidurį. Butas pirmame aukšte, atstumas iki automobilio apie 10 metrų. Iš karto išbėgo į lauką. Išėjus į lauką, tas automobilis buvo šiek tiek pavarytas į priekį. Pastukseno per Audi variklio dangtį, kad sustotų. Automobilis sustojo, iš jo išlipo J. K.. Kitų žmonių automobilyje nebuvo. Viduje buvo tik šuo. Šalia automobilio žmonių taip pat nebuvo. J. K. nesutiko, kad padarė avariją, todėl pats paskambino policijai. Tai pamatęs, J. K. atsisėdo už vairo, pavarė mašiną į priekį, išlipo ir ją užrakino. Greitai atvažiavo policija. Jie paaiškino, kad jau ieškojo Audi vairuotojo, nes buvo pranešta, kad jis važinėja neblaivus. Po kurio laiko atvažiavo dvi moterys, kaip suprato jo seserys. Jokių abejonių kas vairavo automobilį nebuvo. Pastebėjo, kad vairuotojas buvo išgėręs. Kokiu būdu užrakino automobilį, nepastebėjo. Draudimas nustatė 153,00 Eur žalos, tai pranešė telefonu. Automobilio dar neremontavo.
Liudytoja N. K. paaiškino, kad apie 11 val. susiskambino su broliu, susitarė, kad pasiims mašiną. Maždaug po 15 minučių atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Ją pavežė sesuo. Kadangi turėjo reikalų Vilniuje, ketino ten važiuoti, siūlė broliui važiuoti kartu, tačiau jis nusprendė pasilikti pas draugą. Iš brolio paėmė mašiną po 11.00 val. mašina stovėjo kaip užfiksuota nuotraukoje. Grįžo iš Vilniaus tarp 15 ir 16 val., susiskambino su broliu, pasakė, kad dar nueis į parduotuvę. Kai grįžo, paliko automobilį toje pačioje vietoje, jį užrakino. Nematė, ar kitas automobilis stovėjo šalia. Nespėjus nueiti iki parduotuvės, paskambino brolis, pasakė greitai grįžti prie automobilio. Į įvykio vietą privažiavo kartu su seserimi, jos automobiliu. Atvažiavus prie automobilio, ten jau buvo policininkai. Klausė pareigūnų kas atsitiko. Jie pasakė, kad atsitiko įvykis. Nesuprato, nes raktai nuo mašinos buvo pas ją. Šioje mašinoje tik vieni raktai. Jai parodė kur užkabinta mašina. Apgadinimai nesutampa. Brolio dokumentai buvo mašinoje. Prie policininkų paprašė atidaryti automobilį. Kai grįžo iš Vilniaus važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestelį. Galėjo iš skirtingų pusių privažiuoti. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Brolis su juo irgi jokių santykių neturėjo. Telefono numeris, kurio paskutiniai skaičiai 291 priklauso jai. Automobilis užsirakina pultu.
Liudytoja Snieguolė Jankevič paaiškino, kad patruliuojant Jašiūnuose gavo pranešimą, kad juodos spalvos Audi automobiliu, valstybinių numerių tiksliai neatsimena, buvo nurodyti ar tik skaičiai, ar tik raidės, (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus asmuo. Iki (duomenys neskelbtini) nuvažiavo maždaug per 15 minučių, bet to automobilio nerado. Būnant (duomenys neskelbtini) gavo antrą pranešimą, kad padarytas eismo įvykis. Atvažiavus į vietą, ten stovėjo du automobiliai: Audi ir Peugeot. Jie stovėjo taip, kaip užfiksuota schemoje ir nuotraukose. Šalia stovėjo J. K. ir R. S.. Neatsimena, ar kas nors dar buvo. Iš pradžių bendravo su pranešėju R. S.. Ką jis paaiškino nurodyta tarnybiniame pranešime. Kai priėjo prie J. K., raktai buvo jo kišenėje. Matė kaip atėjusi N. K. pasiėmė raktus iš jo kišenės. N. K. sakė, kad ji jo sesuo, kad automobilis priklauso jai. Ji atvažiavo maždaug po 5-10 minučių, dar nebuvo surašę jokių dokumentų. Ji privažiavo automobiliu, su kita moterimi, kuri neprisistatė. Pareikalavo pateikti raktus, nes jie nepateikė jokių automobilio dokumentų. N. K. raktų neatidavė, buvo įspėta, bet vis tiek raktų nedavė, todėl N. K. buvo surašytas protokolas, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Buvo iškviestas evakuatorius, kad automobilis būtų apsaugotas nuo pakeitimų. Automobilio nenuvežė, nes ten, N. K. teigimu, buvo automatinė pavarų dėžė, be to, nebuvo perduoti užvedimo rakteliai, viduje buvo šuo. J. K. atsisakė duoti parodymus. Apžiūrėjus automobilius, apgadinimus išmatavo liniuote, užfiksavo nuotraukose. Įbrėžimai buvo ant vieno ir ant kito automobilio. Patikėjo, kad viskas taip ir buvo kaip paaiškino nukentėjusysis. J. K. sakė, kad raktų neturi. Pokalbis su juo nutrūko, nes privažiavo jo sesuo ir prie jo pribėgo. Iš karto jis atsisakė pūsti, bet pasiūlius dar kartą jis sutiko. Prieš pučiant, ar jis pateikė dokumentus, neatsimena. Neatsimena, ar jis pats atnešė dokumentus. Pūtimu į alkotesterį užsiiminėjo kolega. Pati bendravo su nukentėjusiuoju. Tiksliai neprisimena, ar atvažiavus jie buvo kartu, ar nukentėjusysis atėjo iš namų. Apžiūrėjo automobilio išorę. Buvo kalba, kad apgadinimai nevienodame aukštyje. Tai teigė J. K. ir N. K.. Viską išmatavo liniuote, ar sutapo, neatsimena. Tuomet temo. Nematė iš kur J. K. pasiėmė savo tapatybės kortelę. Nukentėjusysis kitų liudytojų nenurodė. Kai atvyko, Audi stovėjo aikštelėje, niekam netrukdė. Fotografavo tarnybiniu telefonu. Audi galinėje dešinėje dalyje užfiksuoti apgadinimai 60 cm atstumu nuo žemės iki 70 cm. Peugeot apgadinimai – nuo 60 iki 70 cm.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. pripažino, kad įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau tvirtino automobilio išvis nevairavęs. Automobilį su rakteliais buvo perdavęs seseriai N. K.. Pastaroji patvirtino brolio parodymus. Tačiau teismas vertina J. K. parodymus kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojos N. K. paaiškinimus laiko nepatikimais, kadangi pastaroji yra artima J. K. giminaitė ir yra suinteresuota bylos baigtimi.
Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad betarpiškai matė, kad automobilį Audi vairavo ne kas kitas, o atsakomybėn traukiamas J. K.. Pamatęs pro buto langą, kad automobilis Audi važiuoja atbulai ir pernelyg priartėja prie šalia stovinčio jo automobilio Peugeot, nukentėjusysis akimirksniu išbėgo į lauką ir pamatė Audi atsitraukiant nuo jo automobilio į priekį, t. y. į pradinę Audi stovėjimo padėtį. Ant vairuotojo pusės priekinių durelių liko įbrėžimai, kurių iki tol nebuvo. Automobiliu prieš pat įvykį R. S. buvo grįžęs iš Vilniaus ir vairuotojo durelės nebuvo apgadintos. Nukentėjusiojo teigimu, jam pastuksenus per Audi variklio dangtį, automobilis sustojo, iš jo išlipo J. K., kitų žmonių nei automobilyje, nei šalia jo nebuvo, tad abejonių, kad automobilį galėjo vairuoti kas nors kitas jam nekilo. Nukentėjusysis paaiškino, kad J. K. anksčiau nepažinojo, jokių santykių su juo neturėjo. Tą patį paaiškino ir J. K. bei jo sesuo N. K.. Atsižvelgiant į tai, teismas nemato priežasčių nukentėjusiajam apkalbėti J. K..
Motyvuojamoji dalis
J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, patvirtina ir nuotraukose užfiksuoti įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai. Atidžiai apžiūrėjus byloje esančias nuotraukas matyti, kad nukentėjusiojo R. S. automobilio apgadinimai padaryti ant priekinių vairuotojo pusės durelių 60 – 70 cm aukštyje matuojant nuo žemės. Audi automobilio apgadinimai užfiksuoti galinėje dešinėje pusėje taip pat tarp 60 ir 70 cm aukštyje matuojant nuo žemės. Stovėjimo aikštelėje automobilis Audi nukentėjusiajam priklausančio Peugeot atžvilgiu stovėjo kairiau ir priekyje. Todėl Audi važiuojant atbula eiga galėjo atsitrenkti dešiniu automobilio kampu į Peugeot priekines kairės pusės dureles ir palikti žymes, kurios užfiksuotos policijos pareigūnams apžiūrėjus abu automobilius. Taigi visiškai nepagrįstas J. K. ir N. K. teiginys, kad abiejų automobilių apgadinimai yra skirtingose vietose ir pagal aukštį neatitinka vieni kitų.
Be to, J. K. išsakyta versija, kad jis automobilio nevairavo ir negalėjo vairuoti, kadangi automobilis buvo užrakintas, o raktus nuo automobilio jis buvo atidavęs seseriai N. K. paneigta liudytojos Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnės Snieguolės Jankevič parodymais, kuri teismui patvirtino, kad matė kaip į įvykio vietą atvykusi N. K. iš J. K. kišenės ištraukė automobilio raktus. Ši aplinkybė nurodyta ir įvykio dieną surašytame pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 2). Vadinasi įvykio metu J. K. turėjo automobilio raktus ir galėjo jį vairuoti. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, be to, liudytoja yra pareigūnė, įvykio dieną vykdžiusi savo tiesiogines pareigas, J. K. anksčiau nepažinojo, tad apkalbėti jį neturi pagrindo.
Apibendrinant išdėstytus argumentus teismas prieina išvados, jog yra visiškai įrodyta, kad J. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, pažeidė Kelių eismo taisykles, kas lėmė kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio dalyje. Administracinio nusižengimo protokole J. K. padarytas nusižengimas kvalifikuojamas pagal du ANK straipsnius: pagal 422 straipsnio 5 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numato neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenų atsakomybę už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis apima ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, todėl J. K. padaryto nusižengimo kvalifikavimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra perteklinis. Atsižvelgiant į tai, J. K. padarytas nusižengimas kvalifikuotinas tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Skiriant J. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindas skirti jam ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17076113285.