- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eI3-3041-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01190-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 29.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Š. 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2021 m. gegužės 17 d. patikslinęs, prašo teismo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. ADP-79 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų siūlymų, atlikus kasmetinį veiklos vertinimą, įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 2) įpareigoti Departamentą organizuoti ir atlikti jo tarnybinės veiklos 2020 metais vertinimo procedūrą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Teismui nesutinkant tenkinti 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, pareiškėjas reiškia šiuos alternatyvius reikalavimus: panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. ADP-79 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų siūlymų, atlikus kasmetinį veiklos vertinimą, įgyvendinimo“ dalį, kuria jam buvo sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis nuo 8,3 iki 7,8. Taip pat prašo priteisti jam iš Departamento nesumokėtą atlyginimo dalį už laikotarpį nuo Įsakymo priėmimo dienos iki ginčo teisme išsprendimo dienos, kuri buvo apskaičiuota vietoj 8,3 dydžio pareiginės algos koeficiento taikant 7,8 dydžio pareiginės algos koeficientą.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d. jis ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas. Po metinio valstybės tarnautojo vertinimo jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Tiesioginis vadovas pasiūlė perkelti jį į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje. 2021 m. vasario 26 d. Departamentas priėmė Įsakymą, apie kurį jis buvo informuotas ir kuris jam susipažinti buvo atsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. kovo 1 d. Įsakymu iš Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigų jis buvo perkeltas į vyriausiojo specialisto pareigas. Tačiau, negana to, papildomai jam buvo ir sumažintas pareiginės algos koeficientas (iš 8,3 į 7,8), nesant tam teisinio pagrindo, ir tokiu būdu pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, užkirto jam galimybę kreiptis į nuolatinę valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją dėl jo veiklos įvertinimo, pasinaudoti jam teisės aktų suteikta teise nesutinkant su nepagrįstu įvertinimu kreiptis dėl tokio įvertinimo peržiūrėjimo.
Paaiškina, kad tiesioginio vadovo vertinimas buvo atliktas 2021 m. vasario 22 d. Su šiuo vertinimu ir tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu susipažino tą pačią dieną. Vadovaujantis Aprašo 42 punktu jis turėjo teisę per 5 darbo dienas (t. y. iki 2021 m. kovo 1 d.) kreiptis su prašymu į vertinimo komisiją dėl jo tarnybinės veiklos įvertinimo. Tai reiškia, jog šiuo laikotarpiu (2021 m. vasario 22 d. - 2021 m. kovo 1 d.) atsakovas neturėjo teisės priimti jokių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu, kurie būtų grindžiami vien tik tiesioginio vadovo įvertinimu, nesuteikus galimybės jam kreiptis dėl tokio vertinimo peržiūrėjimo. Tačiau Departamentas Įsakymą priėmė 2021 m. vasario 26 d., t. y. likus dar trims dienoms jam kreiptis dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo perdavimo vertinimo komisijai. Įsakymas įsigaliojo jo priėmimo dieną, o tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui (perkėlimą į žemesnes pareigas ir atlyginimo sumažinimą) sukėlė 2021 m. kovo 1 d. - dar nesuėjus terminui kreiptis į vertinimo komisiją. Tokiu būdu jis prarado bet kokią galimybę ginčyti neteisėtą ir nepagrįstą vertinimą kreipiantis į vertinimo komisiją. Tiesioginio vadovo vertinimo ginčijimas vertinimo komisijoje po Įsakymo priėmimo neteko teisinės reikšmės, kadangi tokio vertinimo peržiūrėjimas ir jo rezultatas nebūtų galėjęs turėti realios įtakos materialiosioms pareiškėjo teisėms ir pareigoms - Įsakymas jau buvo įsigaliojęs, ir galimas vertinimo pakeitimas nebūtų pakeitęs paties Įsakymo.
Pažymi, jog atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad neteiks prašymo komisijai. Atsakovas nenurodė, kokio pokalbio ir su kuo, kokiu laiku tariamai buvo pateikta ši informacija. Jam nėra žinoma, apie kokią informaciją atsakovas šioje vietoje apskritai teikia savo pasvarstymus, kurie yra melagingi ir neatitinkantys realybės. Priešingai, nei bando įteigti atsakovas, teigia, jis siekė kreiptis į vertinimo komisiją, tačiau sužinojus apie priimtą Įsakymą, jam teko imtis teisinių veiksmų apginti savo teises jau ne kreipiantis į vertinimo komisiją, bet ginčijant patį Įsakymą teisme, kadangi Įsakymas įsigaliojo jo priėmimo dieną ir sukėlė teisines pasekmes nuo 2021 m. kovo 1 d.
Atsiliepimas
Nurodo, kad atsakovas pateikė teismui melagingą ir galimai suklastotą informaciją apie jo susipažinimą su Įsakymu VDVIS sistemoje. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas susipažino su Įsakymu VDVIS sistemoje, šiam teiginiui pagrįsti pateikiant ekrano nuotrauką. Pirma, iš pateiktos ekrano nuotraukos matyti, jog joje yra pateikta informacija ne apie susipažinimą su Įsakymu, bet apie susipažinimą su vertinimu. Pateiktoje ekrano nuotraukoje nėra absoliučiai jokios informacijos apie patį Įsakymą, jo datą, numerį, turinį ir pan. Antra, jis niekada VDVIS sistemoje nesusipažino su atsakovo nurodoma informacija - nei su Įsakymu, nei su vertinimu. Iš atsakovo pateiktos ekrano nuotraukos matyti, jog šį veiksmą už pareiškėją atliko G. C., kuris jam nežinomu ir galimai neteisėtu būdu gavo prieigą prie pareiškėjo paskyros, bei už jį, be jo žinios, sutikimo ir/ar pavedimo atliko šį techninį susipažinimo su informacija veiksmą, tokiu būdu suklastojant faktą, jog neva tai pats pareiškėjas VDVIS susipažino su šiuo vertinimu. Galiausiai, jis iki pat šiol VDVIS sistemoje negali susipažinti su Įsakymu, jam tokia galimybė nėra sudaryta, kas yra savaiminis pagrindas panaikinti Įsakymą dėl procedūrinių taisyklių nesilaikymo. Apie Įsakymą jam buvo pranešta tik elektroniniu paštu 2021 m. kovo 1 d.
Nurodo, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo atliktas vertinimas ir pateiktas motyvuotas siūlymas yra akivaizdžiai nepagrįsti, paremti išimtinai selektyviu aplinkybių vertinimu, neproporcingai didelę reikšmę suteikiant visiškai nereikšmingoms aplinkybėms ir akivaizdžiai sumenkinant esmines su pareiškėjo veikla susijusias aplinkybes ir jo atliktus darbus. Šis vertinimas buvo atliktas ne siekiant objektyviai įvertinti jo tarnybinę veiklą, bet siekiant tikslingai, tendencingai ir neteisėtu būdu sukurti teisines prielaidas jo pažeminimui pareigose. Šios priežastys papildomai patvirtina būtinybę atkurti galimybę tarnybinę veiklą įvertinti vertinimo komisijoje. Kaip matyti iš pareiškėjo vertinimo pareiškėjui 2020 metams buvo suformuluotos 5 užduotys. Iš jų jis vieną užduotį (2 užduotis) įvykdė 173% apimtimi, vieną užduotį (5 užduotis) įvykdė 160% apimtimi, vieną užduotį (4 užduotis) įvykdė 100% apimtimi, ir dvi užduotis (1 ir 3 užduotys) įvykdė 95% apimtimi. Taigi, dviejų užduočių įvykdymo tikslus viršijo beveik dvigubai, vieną užduotį įgyvendino pilnai, ir dvi užduotis įvykdė su visiškai nereikšmingo dydžio (5 proc.) nuokrypiu nuo tikslo. Negana to, net ir šis nuokrypis buvo nulemtas kitų objektyvių, nuo jo, kaip inspekcijos viršininko, valios nepriklausiusių aplinkybių, už kurias jis negalėjo būti laikomas atsakingu vertinant jo tarnybinę veiklą. Pavyzdžiui, 3 užduotis buvo įgyvendinta 95% dėl darbuotojų ligų nulemtų sumažėjusių pajėgumų ir įvestų karantino ribojimų. Akivaizdu, jog pareiškėjo valioje negalėjo būti šių aplinkybių sukontroliavimas, dėl ko jam jokiu būdu negali kilti tarnybinė atsakomybė vertinimo metu. Tačiau, tiesioginis vadovas į šias aplinkybes niekaip neatsižvelgė ir šiuos absoliučiai nereikšmingus, minimalius ir objektyviai pateisinamus nuokrypius nuo iškeltų tikslų visiškai be jokio pagrindo laikė esminiais, ignoruojant visą pareiškėjo tarnybinės veiklos turinį ir pasiekimus, kurie vienareikšmiškai paneigia galimybę jo veiklą vertinti „nepatenkinamai“. Atitinkamai selektyviai, be jokių paaiškinimų ir pagrindimo buvo atliktas ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas. Tiesioginis vadovas neatlikdamas realaus pareiškėjo kompetencijų vertinimo visus jo gebėjimų parametrus įvertino žemiausiu galimu būdu, realiai nepagrįsdamas savo vertinimo jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą griežčiausiam įmanomam vertinimui, ir tik deklaratyviai ir lakoniškai nurodydamas tam tikras priežastis, kurios jokiu būdu savaime nepagrindžia tokio vertinimo.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas skubėjo kuo greičiau šio nepagrįsto vertinimo pagrindu priimti Įsakymą, kuriuo jis būtų pažemintas pareigose, tokiu būdu užkertant galimybę jam kreiptis dėl šio vertinimo peržiūrėjimo vertinimo komisijoje, kurios sprendimas galėjo lemti kitokį veiklos vertinimą ir nebūtų sudaręs prielaidų tokio Įsakymo priėmimui.
Nurodo ir tai, kad Departamentas neturėjo teisės po jo tarnybinės veiklos įvertinimo nepatenkinamai skirti dviejų savarankiškų ir tik atskirai galimų pritaikyti priemonių - perkėlimo į žemesnes pareigas ir pareiginės algos koeficiento sumažinimo. Departamentas turėjo teisę skirti tik vieną iš šių priemonių. Departamentas šias tik alternatyviai galimas taikyti priemones pritaikydamas kartu, pažeidė imperatyvias VTĮ 27 ir 29 straipsnių nuostatas. Kadangi nagrinėjamu atveju jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, sprendžiant iš to kylančių teisinių pasekmių taikymo klausimą Departamentas turėjo vadovautis VTĮ 27 straipsnio 9 dalimi. Nurodyta nuostata vienareikšmiškai įtvirtina, jog valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai jam gali būti pritaikoma tik viena iš kelių VTĮ 27 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų alternatyvių priemonių, t. y. arba pareiginės algos koeficiento sumažinimas, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, arba perkėlimas į žemesnes pareigas. Ši nuostata draudžia šias dvi savarankiškas priemones taikyti kartu, vienu metu, tam pačiam asmeniui, po to paties tarnybinio veiklos vertinimo. Valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, kuris atlieka metinį vertinimą, motyvuotame siūlyme privalo nurodyti tik vieną iš šių priemonių. Atitinkamai, sprendimą dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, priimantis asmuo taip pat gali pritaikyti tik vieną iš šių priemonių, tačiau jokiu būdu neturi teisės pritaikyti jų abiejų vienu metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad jo iki perkėlimo iš viršininko pareigų per ilgus darbo valstybės tarnyboje įgytas ir turėtas pareiginės algos koeficientas (8,5) yra bet kuriuo atveju mažesnis, nei žemesnių pareigų, į kurias jis buvo perkeltas (vyriausiojo specialisto), įstatyme įtvirtinta viršutinė pareiginės algos koeficiento riba. Kitaip tariant, jo, kaip viršininko, turėtas pareiginės algos 8,3 koeficientas neviršija vyriausiojo specialisto pagal įstatymą galimo turėti algos koeficiento dydžio. Dėl to, perkėlimas į žemesnes pareigas negalėjo savaime nulemti pareiginės algos koeficiento sumažinimo, jį priderinant prie maksimalaus pareiginės algos koeficiento, kurį pagal įstatymą gali turėti tokiose pareigose dirbantys asmenys. Apibendrinant išdėstytą, pareiškėjas daro išvadą, jog Departamento direktorius neturėjo teisės po jo tarnybinės veiklos įvertinimo nepatenkinamai ne tik perkelti jį į žemesnes pareigas, bet kartu ir sumažinti pareiginės algos koeficientą. Toks Departamento veiksmas yra perteklinis, neteisėtas ir pažeidžiantis imperatyvias VTĮ 27 straipsnio 9 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies 5 punkto, bei Aprašo 11.7 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą nurodo, kad Departamento Šiaulių valdybos viršininkas A. G. 2021 m. vasario 22 d. atliko Šiaulių Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko R. Š. tarnybinės veiklos įvertinimą už 2020 metus ir pateikė valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo anketą Nr. (14)-(duomenys neskelbtini) (motyvuotą siūlymą) - valstybės tarnautoją perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, t. y. perkelti į Inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjas susipažino su motyvuotu siūlymu VATIS sistemoje ir telefoninio pokalbio metu paklaustas, ar jis teiks prašymą dėl Vertinimo komisijos, atsakė, kad prašymo nerašys. Departamento direktorė 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. ADP1-79 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų siūlymų, atlikus kasmetinį veiklos vertinimą, įgyvendinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 60 punktu ir atsižvelgdama į 2020 metų valstybės tarnautojų vertinimo išvadoje Nr. (14)-ADP4-426 pateiktą tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą perkėlė Departamento Šiaulių valdybos Inspekcijos viršininką R. Š. (pareiginės algos koeficientas 8,3) į tos pačios Inspekcijos vyriausiojo specialisto (pareiginės algos koeficientas 7.8) pareigas. Pareiškėjas Valstybės tarnautojų registre (VATARAS) Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS) susipažino su kasmetinės veiklos vertinimu ir siūlymu perkelti į žemesnes pareigas. Be abejo, suprato, kad perkėlimas į žemesnes pareigas bus susijęs ir su mažesniu atlyginimu. Juk akivaizdu, kad pareiškėjo, kaip Inspekcijos vadovo, veiklos sritis bei atsakomybė buvo gerokai platesnė ir atsakomybės ribos didesnės nei vyriausiojo specialisto, todėl atlyginimo dydžio palikimas perkeliant į žemesnes pareigas būtų teisiškai neteisingas ir prieštarautų įstatymui. Su šiuo Departamento sprendimu pareiškėjas susipažino Vieningos duomenų valdymo informacinės sistemos (VDVIS) registre.
Pažymi, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl pritaikytų dviejų kartu poveikio priemonių yra nepagrįsti. Tai paneigia tiek Įstatymo teisinis reguliavimas, tiek Įsakymas, kuriame nurodytas perkėlimo pagrindas pagal Įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą, kuriuo nustatyta, kad „valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“. Kaip matyti iš Įsakymo preambulės Departamento direktorė pasirinko vieną iš būdų numatytų Įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje, t. y. perkėlimas į žemesnes pareigas (2 punktas). Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. balandžio 23 d. el. laišku atsakydamas į paklausimą patvirtino, kad perkėlus į žemesnes pareigas, negalėjo būti paliekamas iki perkėlimo turėtas koeficientas. Taip pat patvirtino, kad Departamentas po tarnybinės veiklos vertinimo nepritaikė dviejų poveikio priemonių, o priimtas sprendimas neprieštarauja VTĮ nuostatomis.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo patikslintame skunde pateiktu melagingu teiginiu, kad pareiškėjui nebuvo skambinta ir klausta, ar jis teiks prašymą Vertinimo komisijai. Departamento Administravimo departamento Personalo skyriaus vyresniajai specialistei R. P. paskambinus šiuo klausimu gautas vienareikšmiškas ir neabejojantis atsakymas, „kad prašymo nerašys, nes vis tiek baigsis taip pat“. Inter alia, pareiškėjui tuo metu einant Departamento Šiaulių valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, taip pat buvo privaloma vertinti jam pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą ir Departamento Vadovybės nurodymu įkelti motyvuotus siūlymus į Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (VATIS) iki 2021 m. vasario 17 d., tačiau net ir po eilės telefoninių Personalo skyriaus darbuotojos skambučių apie priminimą dėl pavaldinių vertinimo, o vėliau į juos jau nebeatsiliepiant, savo pareigą atliko pavėluotai. Pareiškėjas atlikdamas savo pareigas turėjo vadovautis Valstybės tarnautojų tarnybinės etikos principu - sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.). Tai, be kita ko, įrodo, netinkamą požiūrį į savo tiesioginių pareigų bei nurodymų savalaikį įvykdymą.
Atsakovas nurodo, kadangi buvo gautas telefoninis patvirtinimas, jog nesikreips dėl tarnybinės veiklos vertinimo į Departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, todėl nebuvo reikalo toliau atidėlioti įsakymo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas priėmimo (įsakymas parengtas 2021 m. vasario 26 d., t. y. ne vėliau kaip numatyta Aprašo 60 punkte). Be to, pats pareiškėjas patvirtina, kad apie įsakymą buvo informuotas 2021 m. kovo 1 d. Taigi, nesutikdamas su tarnybinės veiklos vertinimu turėjo realią galimybę pateikti prašymą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo Departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, tačiau nepasinaudojo tokia teise, kuri numatyta Aprašo 42 punkte.
Sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pateiktoje ekrano nuotraukoje yra pateikta informacija apie susipažinimą su vertinimu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad su VDVIS pateikta informacija susipažino G. C. paaiškina: VDVIS registro ADP4-426 ekrano nuotrauka daryta 2021 m. balandžio 23 d. VDVIS programa formuoja ataskaitas einamuoju momentu. Tuo metu A. G. pavadavo V. G., o R. C. jau ėjo Šiaulių Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas. Susipažinti su 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. ADP1-79 2021 m. kovo 1 d. el. paštu siuntė Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Supažindinimas per VDVIS nevykdomas.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintame skunde pateiktais argumentais, kad tiesioginio vadovo atliktas vertinimas ir pateiktas motyvuotas siūlymas yra nepagrįsti, paremti išimtinai selektyviu aplinkybių vertinimu, sumenkinant su jo veikla susijusias aplinkybes ir atliktus darbus. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tinkamo asmens ir laikantis aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju byloje yra reiškiami alternatyvaus pobūdžio reikalavimai: t. y. pareiškėjas prašo arba panaikinti Įsakymą ir įpareigoti atsakovą organizuoti ir atlikti jo tarnybinės veiklos už 2020 metus vertinimo procedūrą vertinimo komisijoje, arba panaikinti Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas nuo 8,3 iki 7,8 bei priteisti neišmokėtą atlyginimo dalį, susidariusią per ginčo laikotarpį dėl sumažinto koeficiento.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 26 d. užėmė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas.
Departamento Šiaulių valdybos viršininkas A. G. 2021 m. vasario 22 d. atliko Šiaulių Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko R. Š. tarnybinės veiklos įvertinimą už 2020 metus ir pateikė valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo anketą Nr. (14)-(duomenys neskelbtini) (motyvuotą siūlymą) - valstybės tarnautoją perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, t. y. perkelti į Inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas.
Departamento direktorė 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. ADP1-79 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų siūlymų, atlikus kasmetinį veiklos vertinimą, įgyvendinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 60 punktu ir atsižvelgdama į 2020 metų valstybės tarnautojų vertinimo išvadoje Nr. (14)-ADP4-426 pateiktą tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą nuo 2021 m. kovo 1 d. perkėlė Departamento Šiaulių valdybos Inspekcijos viršininką R. Š. (pareiginės algos koeficientas 8,3) į tos pačios Inspekcijos vyriausiojo specialisto (pareiginės algos koeficientas 7.8) pareigas.
Byloje ginčo tarp šalių dėl aplinkybės, kad su Motyvuotu siūlymu pareiškėjas susipažino 2021 m. vasario 22 d. nėra. Nėra ginčo ir dėl to, kad Įsakymą pareiškėjas gavo 2021 m. kovo 1 d. el. paštu (išsiųsta 16.17 val.).
Pareiškėjas, visų pirma, nesutinka su skundžiamu Įsakymu, nurodydamas, kad Įsakymas buvo priimtas skubotai, jam nebuvo sudaryta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su prašymu jo veiklą vertinti vertinimo komisijoje, pasinaudoti galimybe dėl tokio įvertinimo peržiūrėjimo.
VTĮ 27 straipsnio 13 dalis nustato, kad Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma.
Aprašo 18 punktas nustato, kad Valstybės tarnautojo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ir Motyvuotas siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali institucija, – jos vadovui (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo) pateikiamas iki einamųjų metų vasario 20 d., išskyrus Aprašo 7, 16 ir 42 punktuose nustatytus atvejus.
Aprašo 42 punktas nustato, kad Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu ar Siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija.
Aprašo 60 punktas nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl Motyvuotame siūlyme pateikto siūlymo įgyvendinimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Aprašo 18 punkte nustatytam valstybės tarnautojų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo terminui, išskyrus Aprašo 7 ir 16 punktuose nustatytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui teisės aktai nustato teisę nesutinkant su tarnybinės veiklos vertinimu per 5 darbo dienas kreiptis su prašymu jo veiklą vertinti sudarytoje vertinimo komisijoje. Taigi, pareiškėjas apie vertinimą „nepatenkinamai“ sužinojo 2021 m. vasario 22 d., todėl iki 2021 m. kovo 1 d. imtinai turėjo teisę dėl tarnybinės veiklos už 2020 metus vertinimo peržiūrėjimo vertinimo komisijoje. Tačiau, kaip nustatyta, Įsakymas yra priimtas 2021 m. vasario 26 d., pareiškėjui susipažinti išsiųstas 2021 m. kovo 1 d., 16.17 val. Nors kaip nurodyta VTĮ 27 straipsnio 13 dalyje Vertinimo komisijos išvada nėra privaloma tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia pareiškėjo teisės, kad jo tarnybinė veikla būtų vertinama vertinimo komisijoje. Tokiu būdu atsakovas neturėjo teisės anksčiau, nei numatyta teisės aktuose, priimti skundžiamo Įsakymo, sukeliančio pareiškėjui teisines pasekmes. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo argumentas, jog buvo gautas iš pareiškėjo patvirtinimas telefonu, jog nesikreips dėl tarnybinės veiklos vertinimo į Departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, todėl nebuvo reikalo toliau atidėlioti Įsakymo priėmimo visiškai nepagrįstas, nepaneigiantis išvados, jog yra padarytas procedūrinis pažeidimas. Kaip nustatyta, pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo vertinimo komisijoje. Tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo priešingai teismo išvadai. Pareiškėjas nurodė, kad jo nuomone, tokio prašymo teikimas prarado prasmę, esant priimtam Įsakymui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad Įsakymas buvo priimtas neišlaikius Aprašo 42 punkte numatyto termino, per kurį pareiškėjas turėjo teisę kreiptis su prašymu sudaryti jo veiklai vertinti vertinimo komisiją, teismas sprendžia, jog yra pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą dalyje, susijusioje su pareiškėju, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. esant nustatytam procedūriniam pažeidimui.
Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis su prašymu sudaryti vertinimo komisiją, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą organizuoti ir atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino pirmą pareiškėjo reikalavimą, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl pareikštų alternatyvių skundo reikalavimų. Todėl dėl to nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. ADP-79 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tiesioginių vadovų siūlymų, atlikus kasmetinį veiklos vertinimą, įgyvendinimo“, dalį, susijusią su pareiškėju R. Š..
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.