Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos 2015-06-30 nutarimo Nr. G-2230(3.66) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja 2015-06-12 J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 41P-32263911-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 188 straipsnį dėl to, kad J. S. 2015-03-01 15.00 val. Šiaulių rajone, Kužių mstl., Vilties g. 14 savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę neįsileisti į gyvenamojo namo vidų savo sutuoktinio R. S. į jam nuosavybės teise priklausančius namus, pakeitė laukinių durų spyną ir atsisakė duoti raktą sutuoktiniui. Ji tokiais savo veiksmais nepadarė esminės žalos R. S. teisėms ar teisėtiems interesams. Tuo J. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Šiaulių apylinkės teisme 2015-07-30 gautas R. S. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su nutarimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, nubaudžiant J. S. pagal LR ATPK 188 str. Skunde nurodoma, kad institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, išimtinai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais, netirdama kitų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Liudytojas G. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas, dėl spynos keitimo. Tuo metu negyveno Kužiuose. Paskambino mama, paprašė pakeisti spyną, nes sunkiai rakinėjosi. Nupirko spyną ir įdėjo. Nepamena tiksliai kada, gal 2015 m. vasaros pabaigoje. Iš pradžių įdėjo seną spyną, bet irgi blogai rakinosi. Tuomet įdėjo naują spyną. Naudotos spynos raktas buvo vienas, todėl padarė dar tris raktus. Raktą turėjo mama, jis, sesuo ir vienas buvo atsarginis. Naudota spyna buvo gal dvi savaites. Mama gyveno viena, nežino, kiek dažnai atvažiuodavo tėvas. Nežino, apie problemas dėl tėvo patekimo į namus. Kažkada tėtis skambino telefonu dėl spynos, pasakė, kad raktai yra pas jį, bet sakė, kad nevežtų. Buvo galimybė patekti į namus, nes vienas raktas būdavo padėtas sutartoje vietoje. Nežino, ar tėvas žinojo, kad raktas po kilimėliu, jam nenurodė. Papildomų raktų padaryti neprašė. Nauja spyna turėjo 3 raktus, tai vieną padėjo kaip atsarginį, nes sesuo neėmė. Nežino, ar buvo problemų patekti į vidų, jam skambino vieną kartą. Pirmame aukšte gyvena seneliai. Atsarginį raktą visada kur nors palikdavo, močiutė apie tai žinojo. Spyna buvo seniai sugedusi, strigdavo, sunkiai rakinosi, po to mama paprašė sutvarkyti. Jei antrame aukšte nieko nebūdavo, durys būdavo užrakintos. Rūbai būdavo sudėti laiptinės spintoje, ant batų dėžės, geresni rūbai sudėti pas močiutę. Gal dėl skyrybų viskas, nežino, nesikiša. Apie spynos meistrą nieko nežino, niekas durų netvarkė, nors gal ir tvarkė. Du kartus keitė spyną, dėvėta irgi neveikė, todėl pakeitė į naują. Naudotos spynos raktai buvo daryti. Tėvas rakto negavo, tik buvo padėtas vienas atsarginis. Iki to laiko niekas nematė reikalo keisti spynos. Sunkiai rakinosi, bet nežino, ar buvo koks gedimas, gal mama neužrakindavo. Kai visi gyveno, gal išeidavo užrakinti. Dėl rūbų mama nieko nepasakojo, nesikišo, gal jai skaudu buvo, gal iš pykčio. Santykiai su tėvais dabar kitokie, tiek su tėvu, tiek su mama. Nekonfliktuoja, bet šilumos nebėra. Anksčiau, sezono metu, rūbai irgi buvo nešami pas močiutę. Laiptinėje yra jų spinta, nematė, kaip mama nešė rūbus, tik girdėjo apie tai kalbant. Laiptinėje buvo paliekami darbiniai rūbai.

Liudytoja G. S. S. teisme parodė, kad J. S. išsikraustė ir atidavė raktus. R. S. ir J. S. gyveno kartu gal iki vasario mėn. R. S. išsikraustė, name liko gyventi S. S.. Ji gyveno viena. R. S. atvykdavo kartą per savaitę jiems padėti. Antrame aukšte lankydavosi, kol galėjo įeiti. Po to J. S. išnešė jo rūbus pas ją į spintą, sūnus rakto nebeturėjo, įeiti nebegalėjo. Nežino, kodėl keitė spyną. Atsarginis raktas būdavo padėtas ant lango. Po spynos pakeitimo rakto nebebuvo. Nežino, ar R. S. kada nors ieškojo rakto. Kilo problemų, nes tai jo namai, o įeiti negali. Vaikai pasidarė raktus, o daugiau nieko nežino. Po spynos pakeitimo, sūnus niekada nepateko į antrą aukštą. Nepamena tų dienų, gal buvo gegužės mėn. Durys neužsirakindavo, nes jas reikėdavo pakelti. Nematė, kad antrame aukšte meistras būtų apžiūrėjęs duris.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

ATPK 188 str. nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarime byloje N62-887/2010 pabrėžė, jog ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali būti įvykdytas tik veikimu - aktyviais pažeidėjo veiksmais. Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad „veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu“ (žr. J. N., Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. 2 knyga, 96 psl., Vilnius, Eugrimas, 2001 m.).

Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. S. nesilaikė LR CK 4.37 str. 1 d. reikalavimų. Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Nagrinėjant bylą teisme, R. S. ir J. S. parodė, kad nuo 2015 metų sausio mėnesio jie nebegyvena kartu, R. S. išsikėlė iš jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio Vilties g. 14, Kužiuose, Šiaulių r., o J. S. pasiliko gyventi namo antrame aukšte. Kaip teisme parodė pats pareiškėjas, jam raktų nuolat nereikėdavo, jis tik norėjo pasiimti daiktus, iki kovo mėnesio namuose buvo du kartus, kovo mėnesio 4 d. apie 14 val. neįėjo į namus, parašė J. S. žinutę, ji pasakė, kad raktas pas ją, tada jam paskambino sūnus ir pasakė, kad gali grįžti ir atrakinti, tačiau jis sūnui pasakė, kad atvažiuos kitą dieną ir sūnaus nelaukė. J. S. taip pat teismui patvirtino, jog kovo 4 d. jai darbo metu R. S. pranešė, kad negali įeiti į namus, tada ji iš karto paskambino sūnui, kuris buvo paėmęs antrą raktą, kad padaryti kopijų ir paprašė paskambinti tėvui. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisme liudytoju apklaustas G. S. patvirtino tokias aplinkybes ir nurodė, kad su tėčiu kalbėjo telefonu dėl spynos, pasakė, kad raktai yra pas jį, bet tėvas sakė, kad nebevežtų.

Spręsdamas klausimą, ar J. S. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kokiu tikslu buvo keičiama spyna, iš namų išsikrausčius R. S.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui nurodė, kad spyną keitė todėl, kad ji buvo sugedusi, buvo sulūžusi spynos širdelė, sunkiai rakinosi, todėl paprašė sūnaus sutvarkyti. Teisme apklaustas G. S. taip pat patvirtino, jog jam paskambino mama ir paprašė pakeisti spyną, nes sunkiai rakinėjosi. Liudytojas taip pat teigė, kad spyna buvo seniai sugedusi ir strigdavo, mamai būdavo sunku ją užrakinti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas R. S. taip pat teismui pripažino, jog durys sunkiai rakindavosi, nors teigė, kad spynos širdelė sulūžusi nebuvo. Liudytoja G. S. S. teisme taip pat parodė, kad durys neužsirakindavo, nes jas reikėdavo pakelti. Esant tokių aplinkybių visumai, spręstina, kad J. S. turėjo pagrindą pakeisti durų spyną, tačiau šiuo atveju taip pat labai svarbu išsiaiškinti, ar durų spynos pakeitimas nepažeidė R. S. nuosavybės teisės, teisės naudotis jam priklausančiu turtu. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsarginis raktas visada būdavo namuose po gėlės vazonu. Tokią aplinkybę patvirtino ne tik J. S., G. S., G. S. S., bet ir pats R. S.. Tačiau pastarasis teigė, kad įvykio dieną (kovo 4 d.) atsarginio rakto nerado. Teisme aiškinantis tokią aplinkybę, J. S. teigė, kad tuo metu gėlė su vazonu galėjo būti išnešta į lauką, todėl raktas tada turėjo būti po kilimėliu, todėl nežino, kaip R. S. jo nerado. G. S. taip pat patvirtino, jog buvo galimybė patekti į namus, nes vienas raktas būdavo padėtas sutartoje vietoje, atsarginį raktą visada kur nors palikdavo. G. S. taip pat patvirtino, jog net ir tada, kai buvo pakeista spyna, nauja spyna turėjo 3 raktus, tai vieną padėjo kaip atsarginį, nes sesuo rakto neėmė.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. S. pakeitus spyną, R. S. šiuose namuose negyveno, todėl, kaip ji pati nurodė, šio rakto jam ir nepasiūlė, be to, R. S. rakto niekada ir neprašė. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir pats R. S., pripažindamas, kad namuose negyveno, o rakto J. S. neprašė. Teismas pažymi, kad kovo 4 d. R. S. negalint patekti į namus, J. S. iš karto ėmėsi priemonių, kad R. S. į namus įeitų, skambino sūnui ir prašė įleisti tėvą, nes pačiai buvo darbo metas, kas rodo, kad J. S. aktyviais veiksmais stengėsi įleisti sutuoktinį į namus, tačiau pats R. S. sūnui nurodė neatvykti.

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad J. S. neturėjo tikslo neįleisti vyro į namus, o tai, kad ji, išeidama į darbą, užrakino antro namo aukšto, kuriame ji viena gyveno duris, negali būti vertinama kaip trukdymas naudotis nuosavybės teise, o sugedusios spynos pakeitimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl J. S. kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl R. S. skundas atmetamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Institucija tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. G-2230(3.66), paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teisėja

nutarė:

R. S. skundo netenkinti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. G-2230(3.66) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.