Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajai S. V., jos atstovui advokatui Juozui Gabraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė,

kaltinamasis A. V., 2015 m. vasario 8 d. apie 20 val., Č. Č. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mažamečio sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje sugriebė savo žmoną S. V. už rankų, kurias suspaudė ir trenkė S. V. į balkono duris, o vėliau pastūmė, ko pasėkoje ji parvirto ant žemės, taip padarė S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo namuose. Kadangi namuose tvyrojo įtampa, visą dieną gulėjo ir žiūrėjo televizorių ir su žmona nekalbėjo. Alkoholio nevartojo. Paskambino mamos draugui, kuris jam atvežė jam pavalgyti. Prieš įvykį ant krūtinės buvo pasiguldęs vaiką, tačiau žmona atėjusi jį nuplėšė ir ištempė į kitą kambarį. Apie 20 val., jam gulint lovoje, atėjo žmona ir liepė eiti lauk. Jis šiai pasakė, kad išeis ryte. Tada žmona iš kito kambario atnešė jo džinsus, džemperį bei striukę ir išmetė lauk per balkoną. Išmestuose rūbuose buvo telefonas, kuris sudužo. Kai ši ėjo vidun, sugriebė ją už rūbų krūtinės srityje ir pasakė, kad galima žmoniškai išsiaiškinti, nes tuo metu žmona buvo įsiaudrinusi. Bijojo, kad ji dar ko nors nepadarytų. Tuo metu S. V. jam trenkė kumščiu į dešinį smilkinį. Nuo smūgio jam nukrito akiniai. Norėdamas išvengti smūgių bei apsiginti, stumtelėjo žmoną į šoną. Žmonos jis nesviedė. Nesitikėjo, kad ši parvirs. Tuo metu jis tiesiog apie tai nepagalvojo. Žmona nuvirto kažkur prie lovos. Ji virto kažkaip daugiau ant dešinės pusės. Tiksliai nepamena. Krisdama galėjo susižaloti. Tada pasiėmė maišelį ir pradėjo krautis daiktus. Priėjusi žmona dar kartą jam trenkė. Šį kartą pataikė į barzdą. Pasiėmęs kelis daiktus ir susirinkęs išmestuosius sėdo į automobilį ir išvažiavo, nes buvo blaivus. Žmoną paliko su vaiku ant rankų. Mano, kad nėra toks stiprus, kad galėtų pakelti žmoną. Nuo to momento, kai per balkoną buvo išmesti jo daiktai iki jo išvažiavimo iš namų praėjo penkios minutės. Įvykio metu kambaryje vaiko nebuvo, nes tuo metu jis buvo miegamajame. Žmona įvykio metu buvo blaivi. Jam išeinant žmona kažkam paskambino. Manė, kad broliui. Nesiklausė apie ką buvo kalbama telefonu. Kai iš komisariato jam paskambino, tuomet sužinojo, kad buvo po įvykio iškviesta policija. Nebuvo laiko atsiprašyti. Jis niekada nesmurtavo. Dėl žmonos suduotų smūgių niekur nesikreipė (b. l. 125-128).

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad visą 2015 m. vasario 8 d. praleido savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dieną prieš tai buvo svečiuose ir jau nuo ta konfliktavo su vyru. Ji su vaiku namo grįžo apie 2 val. 30 min. nakties, o šis – 5 val. ryto. Buvo užrakinusi duris. Vyras nesibeldęs išlaužė duris ir atsigulė į lovą. Nematė, ar vyras grįžo blaivas. Ji pasakė pareigūnui apie duris, tačiau dėl to, jog tai ne esminis dalykas, to nefiksavo. Tada apie 20 val. migdė vaiką, o A. V., būdamas neblaivus, nes matė kaip jis išgėrė du butelius alaus, žiūrėjo televizorių ir trukdė migdyti vaiką. Jis gėrė nuo ryto iki vakaro, nes buvo atvažiavęs jo motinos sugyventinis ir atvežė šiam alaus bei maisto. Ji norėjo uždaryti duris, kad nesigirdėtų televizoriaus garsų ir į konfliktą nenorėjo veltis. A. V. puolė aiškinti, kad ji tvarkos jam nedarys ir liepė palikti duris atidarytas. Taip pat keikė necenzūriniais žodžiais. Tada ji šiam pasakė, kad jeigu kas nors nepatinka, gali išeiti. Kaltinamasis pasakė, kad išeis tada, kai panorės. Abu toliau konfliktavo ir ji dar kartą pakartojo, kad neįžeidinėtų jos josios namuose ir iš kito kambario atnešė vyro striukę, kurią išmetė per balkoną. Prieš tai iš striukės kišenės išėmė telefoną. Vyras supykęs atsikėlė nuo lovos, ją suėmė abiem rankomis už pečių, pakėlė nuo žemės ir trenkė porą kartų į balkono plastikinių durų stiklą. Durys buvo uždarytos. Į duris atsimušė nugara, rėmėsi mentės bei sėdmenys. Po to vėl suėmė už tos pačios vietos kaip ir pirmą kartą. Tuo metu kaltinamąjį stumtelėjo, kad šis ją paleistų, tačiau pastarasis nuo jos neatitraukė. Tada šiam sudavė vieną kartą plaštaka į veidą. Trenkė nestipriai, kad galėtų pabėgti. A. V. nuo suduoto smūgio nukrito akiniai, kurie sulūžo. Vyras dar labiau supyko ir ją suėmęs nubloškė ant žemės prie lovos. Tuo metu vaikas, kuriam (duomenys neskelbtini) metukai, stovėjo koridoriuje ir verkė. Jis viską matė ir išsigandęs nubėgo į kitą kambarį. atsikėlusi nuėjo pas verkiantį vaiką. Po konflikto vyras atėjo į tą patį kambarį, pasiėmė iš komodos savo daiktus ir paprašė duoti vaiką. Ji vaiko šiam nedavė. Tada A. V. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Policijai paskambino iškart po konflikto. Tuo metu kaltinamasis dar buvo namuose. Policijai atvažiavus, jo jau nebebuvo. A. V. nebuvo nustatytas girtumas. Policija apžiūrėjo įvykio vietą, ją nukreipė į polikliniką. Ji tą pačią dieną nuvažiavo į priimamąjį. Pas ekspertą vyko sekančią dieną. Įvykio metu jai buvo sužalotas sėdmuo, rankų alkūnes, mentės bei kelias. Po konflikto vaikui porą savaičių buvo emocinė trauma, nes naktį prastai miegodavo, o kai nueina į kambarį, kuriame vyko konfliktas, vaikas pasakoja, kad čia mamą mušė. Daugiau niekas konflikto nematė. Mama buvo pirmame namo aukšte ir nieko negirdėjo. Kaltinamasis viską aiškina kitaip, nes galbūt neatsimena įvykio. Po konflikto vyras daugiau namo negrįžo. Jie nesusitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia. Visų apklausų metu viską pasakė taip kaip buvo ir apie rūbus ir apie telefoną. Ji perskaitė pareiškimą, tačiau jai buvo pasakyta, kad bus dar daug apklausų ir, jeigu dar prisimins ką nors, tada bus galima papildyti, dėl to parodymai truputį skiriasi. Striukę išmetė per balkono duris, tačiau tyrėja parašė kad per langą. Tai pastebėjo ir pasakė tyrėjai, tačiau ši atsakė, kad tai nėra esminis dalykas. Už plaštakų kaltinamasis jai nelaikė (b. l. 97-98).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios S. V. pareiškimo ir parodymų (2015-02-08 ir 2015-02-12), duotų ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad tarp jos ir jos vyro kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vyras panaudojo fizinį smurtą, t. y. savo rankomis sugriebė ją už pečių, pakėlė ir trenkė į balkono duris. Ji atsitrenkė į duris nugara. Besigindama ji vyrui trenkė per veidą kaltinamajam. Kadangi po smūgio šiam nukrito akiniai, tada kaltinamasis įsiuto ir rankomis sugriebęs trenkė ją ant medinių grindų. Viso konflikto metu ji buvo keikiama necenzūriniais žodžiais. Susižalojo juosmenį, dešinį šoną ir alkūnes. Visą konfliktą matė mažametis sūnus. Taip pat nukentėjusioji S. V. nurodė, kad konfliktas prasidėjo po to, kai ji paėmė kaltinamojo striukę ir ją išmetė per langą (b. l. 6, 13, 15).

Specialistas – teismo medicinos ekspertas A. J. parodė, kad anatomiškai petys yra labai lokalizuota kūno dalis, viršutinių galūnių (rankos) sritis, t. y. tarp žasto ir raktikaulio, mentės srities. Paimant už šių sričių žmogaus pakelti praktiškai neįmanoma. Pakelti galima paėmus už žasto. Šiuo atveju ten yra nustatytos kraujosruvos, t. y. kairio žasto vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje (arčiau pečių srities) 1x1 cm melsvos spalvos poodinė kraujosruva. Tokio pobūdžio sužalojimas yra padaromas veikiant lokaliai kažkokiam tai daiktui kietu, buku, ribotu paviršiumi. Jis būdingesnis piršto suspaudimui. Veikiant rūbams (tempiant ar pan.) būdingos išsiliejusios, pailgos kraujosruvos. Gali būti nubrozdinimai pagal esančią siūlę. Ne kiekvienas smūgis ar poveikis padaro išorinį sužalojimą, todėl jei nukentėjusioji buvo paimta už rankų, kairiame žaste galėjo būti veikiama stipriau. Dešiniame – silpniau. Platus veikusio daikto poveikis gali ir nepalikti išorinių sužalojimų. Nukentėjusioji apžiūros metu nurodė, kad buvo keliama už pečių srities, tačiau jis suprato, kad tai yra žastų sritis, o ne pečių. Jeigu nukentėjusioji ir būtų neminėjusi, kad buvo laikoma už rankų, tai išvada nebūtų pasikeitusi. Sužalojimo pobūdis rodo, kad turėjo būti veikiama pirštas, o ne rūbais ar kokiais aplinkos daiktais. Sėdmenyje nustatyta rausvai melsvos spalvos kraujosruva. Šis sužalojimas padarytas veikiant didesne jėga, kadangi pažeidimas yra tiek poodyje, tiek raumens viršutiniame paviršiuje. Sužalojimo sėdmenyse aukštis, lokalizacija, kraujosruvos pobūdis rodo, kad poveikis galėjo būti toks, kokį nuodo nukentėjusioji. Krūtinėje sužalojimų nenustatyta. Visi sužalojimai yra panašaus pobūdžio ir kvalifikuojasi kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie atitinka į tą kategoriją. Šie sužalojimai nebūdingi nei gynybai, nei puolimui. Negali pasakyti ar po įvykio nukentėjusioji jautė sužalojimą kelio srityje ar ne. Tai yra individualus momentas. Galėjo jausti, galėjo ir nejausti (b. l. 103-112).

Liudytoja I. K. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji matyti. Įvykio aplinkybes pamena, kadangi atlikinėjo ikiteisminį tyrimą. Vasario 12 d. papildomai apklausė nukentėjusiąją jos namuose, nes reikėjo patikslinti įvykio aplinkybes, kadangi buvo prieštaravimų tarp pirminės S. V. apklausos ir įtariamojo apklausos. Nepamena nei ką naujo sužinojo apklausoje, nei kokie prieštaravimai buvo. Gali būti, kad ji sakė, jog striukę išmetė per balkono duris. Galėjo užrašyti ne taip, kaip ji sakė, nes tai nebuvo esminis dalykas. Nukentėjusioji sakė, kad ją kaltinamasis paėmė už rankų ir trenkė į balkono duris. Ji darė parodymų patikrinimą vietoje. Kaip nukentėjusioji rodė, taip ir užfiksavo. Tas vietas gal ji tiesiog įvardino pečiais. Jeigu gerai pamena, apklausiant ekspertą jis aiškino kaip nukentėjusioji galėjo būti paimta, nes vidinėje žasto pusėje buvo rastos mėlynės. Kaltinamasis arba nukentėjusioji teigė, kad buvo imta už rūbų, tačiau ekspertas nurodė, kad taip būti negalėjo, nes paėmus už rūbų mėlynių likti negalėtų. Kiek pamena, ekspertas nurodė, kad sužalojimai yra tokie ir padaryti taip, kaip nurodė nukentėjusioji, jam nekilo abejonių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kalbos apie susitaikymą. Bent jau nukentėjusioji neišreiškė pozicijos, kad ji norėtų susitaikyti (b. l. 112-113).

Liudytojas Ž. S. parodė, kad nukentėjusioji matyta, o kaltinamojo nepažįsta. Kiek pamena, įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo tamsus paros metas. Buvo dviejų aukštų mūrinis namas. Pasitikusi nukentėjusioji buvo apsiverkusi bei išsigandusi. Sunkai sekėsi išsiaiškinti aplinkybes, nes moteris buvo susijaudinusi. Įtariamasis tuo metu buvo pasišalinęs. Moteris paaiškino, kad konfliktas įvyko, kadangi vyras namuose nebūna, kad gal kitą moterį turi. Buvo paimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis fiksavo patį faktą – kuo pasireiškė smurtas. Moteris nurodė, kad ją sugriebė už pečių, tampė, trenkė į balkono sieną ar duris. Kitų sužalojimų nepamena. Duomenys surašyti iš nukentėjusiosios žodžių. Jis jos neapžiūrinėjo. Jis paaiškino nukentėjusiajai, kur turėtų kreiptis. Jo pareiga yra užfiksuoti faktą kuo pasireiškė smurtas. Daugiau kažkokių aplinkybių iš įvykio nepamena. Nepamena, ar buvo kalba apie išmėtytus daiktus, tačiau jis nepastebėjo, kad būtų išmestų daiktų. Jeigu būna sulaužyti ar sudaužyti daiktai, tada rašomas apžiūros protokolas. Jie stengiasi ir jiems privaloma konstatuoti faktą, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje. Visa kita vyksta tyrimo eigoje. Kambaryje buvo lova, stalas ir dešinėje pusėje plastikinės durys į balkoną. Bute buvo apie metų laiko vaikas, kuris irgi verkė. Įvykyje buvo vienas (b. l. 123-124).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2015-02-08 S. V. policijos pareigūnus iškvietė dėl A. V. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (b. l. 3-4).

Iš 2015-03-25 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikinimo vietoje protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad S. V. vyras buvo paėmęs už pečių ir trenkė ją į duris. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis laikydamas jai už pečių, trenkė į žemę (b. l. 17-18, 19).

Iš 2015-03-03 apžiūros protokolo nustatyta, kad A. V. akinių kairės kojelės netoli akinių stiklo pažeista. Akinių kojelė klijuota. Mobilaus ryšio telefono LG ekranas viršuje suskilęs, vienoje vietoje ištrupėjęs (b. l. 27-30).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito Nr. 475940 nustatyta, kad S. V. 2015-03-05 advokatui Juozui Gabraičiui sumokėjo 400 Eur už atstovavimą nukentėjusiajai ikiteisminiame tyrime bei teisme (b. l. 94).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G51/15(10) nustatyta, kad S. V. yra konstatuoti: poodinės kraujosruvos dešiniame kelio sąnaryje su paviršiniais odos nubrozdinimais, dešiniame sėdmenyje, kairiajame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokias tai aplinkos daiktais ir pan. sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 12 – 24 val. iki tyrimo. Vertinant sužalojimų visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl toko pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 23).

Šiuo atveju nekyla ginčų dėl to, jog 2015-02-08 visą dieną tarp sutuoktinių vyravo konfliktinė įtampa, tačiau didžiausias konfliktas tarp jų kilo vakare, kai nukentėjusioji paprašė kaltinamojo A. V. išeiti iš jos tėvų namų ir šiam nesutikus, per langą išmetė jo rūbus. Konflikto priežastis ir aplinkybes sutuoktiniai nurodė skirtingas. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji supykusi į lauką išmetė kaltinamojo striukę, o šis ją suėmęs abiem rankomis ir pakėlęs už pečių trenkė į balkono durų stiklą. Po to kaltinamasis vėl suėmė ją už tos pačios vietos, todėl ji šį stumtelėjo. Kadangi A. V. nuo jos neatitraukė, todėl sudavė šiam vieną kartą plaštaka į veidą. Po šio suduoto smūgio kaltinamajam nukrito akiniai ir šis ją bloškė ant žemės prie lovos. Kaltinamasis teigia, kad jis nukentėjusiąją po to, kai ši išmetė į lauką jo rūbus, paėmė tik už drabužių krūtinės srityje ir pasakė šiai, jog galima žmoniškai pasišnekėti. Bijojo, kad sutuoktinė dar ko nors nepadarytų. Tuo metu nukentėjusioji jam trenkė į dešinį smilkinį, todėl norėdamas išvengti daugiau smūgių ir apsiginti stumtelėjo žmoną į šoną. Nesitikėjo, kad ši pargrius. Tuo metu nukentėjusioji ir galėjo susižaloti. Taigi, kaltinamasis neigia, kad buvo nukentėjusiąją paėmęs už rankų ir stūmęs ar pakėlus metęs į balkono duris, tačiau tokius jo parodymus paneigia eksperto A. J. apklausos metu duoti parodymai ir specialisto išvada. Ekspertas nurodo, kad sužalojimas nukentėjusiosios rankoje yra padarytas veikiant pirštais, o ne rūbais ar kitokiais aplinkos daiktais, todėl ji galėjo būti suimta už rankų, tačiau labiau tikėtina pastumta į duris, o ne pakelta ir numesta. Sužalojimas sėdmenyse padarytas veikiant didesne jėga, kadangi pažeidimas yra tiek poodyje, tiek raumens viršutiniame paviršiuje. Sužalojimo sėdmenyse aukštis, lokalizacija, kraujosruvos pobūdis rodo, kad poveikis galėjo būti toks, kokį nurodo nukentėjusioji (atsitrenkimas į duris). Sužalojimų krūtinės srityje nėra nustatyta. Nors nukentėjusioji ir netiksliai įvardina rankos dalį kurią kaltinamasis buvo suėmęs, taip pat teigia, kad šis ją buvo pakėlęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, su ja ir policijos pareigūnams po įvykio sunkiai sekėsi aiškintis įvykio aplinkybes, ką patvirtino liudytojas Ž. S., galėjo jos parodymuose atsirasti netikslumų, tačiau netikėti nukentėjusiosios nurodoma įvykio seka teismas neturi pagrindo. Ir ekspertas nurodo, kad nukentėjusioji apžiūros metu nurodė, kad buvo keliama už pečių srities, tačiau jis suprato, kad tai yra žastų sritis, o ne pečių. Taip pat nurodė, kad ir tokiu atveju jei nukentėjusioji jam nebūtų minėjusi, jog buvo laikoma už rankų, duota išvada nebūtų pasikeitusi. Kaltinamasis ir pats neneigia, kad po jam nukentėjusiosios suduoto smūgio, šią stūmė ant grindų. Dėl to nukentėjusioji galėjo patirti sužalojimų – šiuo atveju sužalojimą kojos kelio sąnaryje. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atmesti nukentėjusiosios teiginius, kad ji sužalojimą sėdmenyje patyrė ne nuo atsitrenkimo į balkono duris, kadangi nei vienas iš sutuoktinių nenurodė, kad griūdama ant grindų nukentėjusioji galėjo atsitrenki į kokius tai šalia buvusius daiktus. Visos šios aplinkybės nuosekliai patvirtina, jog prieš S. V. realiai buvo panaudotas fizinis smurtas ir tokiu būdu jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo A. V. veikos kvalifikuoti kaip būtinosios ginties. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Nagrinėjamu atveju jokio aiškiai gresiančio pavojaus kaltinamajam nebuvo. Priešingai, kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, A. V. pats pirmas pradėjo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu kai ši išmetė iš kambario pastarojo rūbus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju neturi įtakos kokie rūbai ir per kur jie buvo išmesti, nes ir liudytoja apklausta I. K. patvirtino galėjusi šią aplinkybę, kuri jai pasirodžiusiu toje situacijoje neesminė, užfiksuoti netiksliai. Taigi, nukentėjusiosios pyktis ir rūbų išmetimas nekėlė grėsmės kaltinamojo sveikatai, todėl jis neturėjo jokio pagrindo eiti link nukentėjusiosios, fiziškai sugriebti šios už rankų žastų srityje, kad turėtų galimybę šiai pasakyti, jog abu gali žmoniškai pasišnekėti. Nėra byloje pateikta neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusioji išmesdama kaltinamojo drabužius sudaužė pastarojo mobilaus ryšio telefoną, kadangi pats telefonas apžiūrai buvo pateiktas praėjus beveik mėnesiui laiko po įvykio. Teismas atmeta kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajai sugriebė tik už rūbų krūtinės srityje, kadangi aukščiau aptrati įrodymai tai paneigia. Priešingai, toks kaltinamojo sugriebimas nukentėjusiajai paliko sužalojimus, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis nukentėjusiąją sugriebė naudodamas pakankamai didelę fizinę jėgą ir ją naudodamas stūmė link durų. Tai patvirtina nukentėjusiajai padarytas sužalojimas sėdmenyse, kuris eksperto teigimu, padarytas veikiant didesne jėga. Kaltinamojo A. V. abstraktus teiginys, kad jis bijojo, jog nukentėjusioji dar ko nors nepadarytų nepaneigia teismo aukščiau padarytos išvados, kadangi kaltinamajam nurodomoje situacijoje aiškiai nebuvo reikalo gintis. Taigi, būdamas fiziškai pranašesniam už nukentėjusiąją kaltinamasis sugriebdamas ją už rankų žastų srityje siekė fizinio kontakto, stūmė nukentėjusiąją į duris ir vėl sugriebė. Nukentėjusioji, kuri realiai tokioje situacijoje pajuto grėsmę savo sveikatai ir sudavė kaltinamajam smūgį į veido sritį, netgi nepadarė kaltinamajam jokio fizinio sužalojimo, tačiau šis tyčia, atsilyginant už jos suduotą smūgį, stūmė šią ant grindų, todėl pripažinti, kad A. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad net ir kaltinamojo nurodomoje situacijoje jam nebūtų buvę pagrindo sugriebti nukentėjusiosios už rūbų, o šiai sudavus per veidą, stumti ją ant grindų, nes visgi pats kaltinamasis išprovokavo fizinį sutuoktinių konfliktą, o stūmimas nukentėjusiosios ant žemės negali būti vertinamas kitaip nei sąmoningas tyčinis atsilyginimas pastarajai už jos suduotą smūgį A. V. į smilkinį.

Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo A. V. atliktų veiksmų ir nukentėjusiajai – jo žmonai S. V. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys, todėl veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. tinkamai, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtinus nusikaltimo sudėties požymius.

Analizuodamas bylos medžiagą teismas laiko neįrodyta aplinkybę, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji pašalintina iš kaltinimo Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis buvo neblaivus, nukentėjusios S. V. teiginiai, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs vertinti kaip jos subjektyvi nuomonė, kuria teismas nesivadovauja. Kaltinamojo neblaivumo niekas nepatvirtino, nes asmuo iškart po įvykio pasišalino iš namų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas sunkintų kaltinamojo atsakomybę.

Teismas kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant kaltinamajam A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį, - padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, - nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, - nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių - sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, - nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę - kaltinamasis A. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini); į tai, kad civilinis ieškinys byloje nėra reiškiamas; į tai, kad bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai; psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam A. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55). Teismas sprendžia, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai, todėl ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo.

Kadangi nukentėjusioji S. V. teismo prašo priteisti patirtas bylos vedimo išlaidas, kurios yra 400 Eur pagrindė pinigų priėmimo kvito Nr. 475940 (b. l. 94), todėl prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. A. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. V. keturis šimtus eurų (400 Eur) patirtų advokato išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai S. V.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.