- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2-725-766/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00406-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo L. K. atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, įgaliotai atstovei D. K., atsakovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ atstovui L. V. M,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. K. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ 13 437,41 Lt nuostolių (negautų pajamų) ir žalos dėl nekokybiškai atliktų darbų atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo L. K. atstovė D. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad ji ir L. K. kreipėsi į ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ dėl 22,5 ha ploto lauko apsėjimo rapsais 5 kg į 1 ha; dėl sėjimo tarėsi su atsakovo atstovu R. V.. Rapsų sėklą pirko iš UAB „Dotnuvos projektai“. Traktorininkas atvažiavo neįspėtas, kad reikės sėti rapsą, sėjamoji tam buvo neparuošta, neatreguliuota. Liepė paskambinti vadovui ir klausti, ką daryti. Darbininkas susitarė su vadovu, atvežė svarstykles, nustatė sėjamąją. Sėklą į sėjamąją pylė L. K., šalia stovėjo mechanizatorius ir nuiminėjo siūlus. Apsėjo pusę laukų, sėkla byrėjo gerai. Visą tą laiką ji su broliu buvo lauke. Matė, kaip mechanizatorius vis išlipdavo iš traktoriaus ir nueidavo prie sėjamosios; paskui paėmė plaktuką ir pradėjo kalti, nustatinėjo normą iš rankos. Paklausus, kas atsitiko, atsakė, kad išsireguliavo sėjamoji – vienoje pusėje sėklų lieka daugiau, kitoje mažiau. Ji paskambino ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ vadovui, šis pakalbėjo su mechanizatoriumi ir liepė išsėti, kas liko sėjamojoje; pažadėjo atvažiuoti apžiūrėti laukų, kai sudygs rapsas. Nakčiai sėjamoji buvo palikta kaime pas kaimyną. Kitą rytą ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ vadovas atvažiavo apžiūrėti sėjamąją; pasakė, kad sėkloje rado špagatą. Po 2-3 savaičių, kai sudygo sėkla, atvažiavo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ vadovas; pamatė, kad sudygo kas antra juosta; pažadėjo 10 procentų nuolaidą nuo apsėjimo darbų kainos. Pusė lauko buvo apsėta gerai; 7,8 ha plote padarytas brokas. Buvo sutarta, kad atvažiuos per kūlimą ir tada visi žiūrės, kaip byrės sėkla. Taip pasiūlė pats atsakovas, kad būtų nustatytas nuostolis. Tačiau atsakovas, nelaukęs, kol kombainas nukuls visą rapsą, pasakė, kad gerai byra; nelaukęs, kol bus baigti darbai, išvyko. Iš tinkamai apsėto žemės ploto prikūlė vieną bunkerį iš vieno hektaro. Blogai apsėtame lauke prikūlė pusę ar dar mažiau bunkerio iš vieno ha. ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ išrašytą sąskaitą - faktūrą už sėjos darbus 1619 Lt sumai apmokėjo. Atsakovas nekokybiškai apsėjo 3,9 ha ploto lauką, iš 1 ha buvo prikulta 2,234 tonos sėklos, tai iš 3,9 ha turėjo būti prikulta 8,713 tonos rapso sėklos. Negautos pajamos sudaro 13 156,63 Lt, kurias būtų gavęs jeigu atsakovas nebūtų padaręs neteisėtų veiksmų, tinkamai įvykdęs darbą ir tinkamai apsėjęs lauko dalis. Ieškovas už atliktą paslaugą atsakovui apmokėjo, tačiau atsakovas privalo ieškovui grąžinti už neapsėtą (netinkamai apsėtą) 3,9 ha lauko plotą 280,78 Lt. Iš viso prašo priteisti 13437,41 Lt padaryti žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1500 Lt advokato darbui, 169 Lt agronomo konsultacijoms apmokėti bei 403 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ atstovas L. V. M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 14,7 ha ploto buvo apsėta gerai; ginčas kilo dėl paskutinių 7,8 ha. Tai, kad vairuotojas išlipo iš traktoriaus ir stebėjo - rodo jo rūpestingumą atliekant darbą. Technika savaime išsireguliuoti negalėjo. Buvo rastas špagatas, kuris išderino sėjamąją. Ieškovas pats pirko sėklą, pats pylė į sėjamąją, todėl turėjo pastebėti, kad sėkla nekokybiška. Sėkla buvo ieškovo, atsakovas negalėjo įtakoti, kas galėjo būti pilama į sėjamąją. Nustačius, kad buvo beriama retesnė sėkla, buvo siūlyta perreguliuoti, bet ieškovas atsisakė tą padaryti. Ieškovas nepaskaičiavo, kiek prikulta iš blogai apsėto lauko. Ieškovas nekvietė atsakovo dalyvauti nuimant derlių. Pagal jų paskaičiavimus, imant 2 daigus į kvadratinį metrą, galima prikulti 2,5 tonas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Patikslino, kad nuimant rapsą, įmonės vadovas dalyvavo iki sugendant kombainui; paprašė pakviesti jį, kai vėl pradės kulti, tačiau vėliau pakviestas nebuvo. Rapsą sėjo V. D.. Ieškovas, pamatęs, kad darbas atliekamas netinkamai, neleido perreguliuoti sėjamosios, liepė tęsti darbą. Darbuotojas informavo vadovą, šis liepė tęsti sėją, kadangi rapsų sėklos išimti negalima. Sutinka, kad buvo neapsėta 3,9 ha, tačiau nesutinka, kad blogai apsėta dėl atsakovo kaltės. Siekdami taikiai išspręsti ginčą, buvo sutikę sumokėti 2000 Lt už padarytą žalą. Rapsus kūlė ne jų įmonės darbuotojas. Prašo ieškinį atmesti.
Liudytojas E. L. paaiškino, kad yra agronomas; ieškovo atstovė D. K. pernai, po derliaus nuėmimo, kreipėsi, kad būtų įvertinti nuostoliai dėl nekokybiškai atliktų darbų. D. K. prašė, kad pagal esamą lauko vaizdą (pagal ražienas), pasakytų, kokie nuostoliai. Padarė nuotraukas, kuriose matosi tuščios juostos, jose nebuvo rapsų ražienų. Kokie nuostoliai padaryti, nusistatė pats ieškovas. Sėjos broko buvo nemažas plotas – netoli hektaro. Du augalai kvadratiniame metre – galima tvirtinti, kad neapsėta visiškai. Pelkės ar daubos nebuvo. Plano nedarė, vertino vizualiai; lauko nematavo, tik vizualiai nustatė, kad gali būti apie 1 ha.
Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad dirbo A. G. IĮ „Auridana“ šaltkalviu traktorininku; vadovas jam davė nurodymą važiuoti pas ieškovą nukulti rapsų. Ieškovo atstovė D. K. pasitiko jį lauke. Lauko pradžioje rapsai buvo sudygę vienodai, bet viename nedideliame lauko kampe rapsas buvo sudygęs retai, buvo 4-5 pravažiavimai, kur rapsas buvo iš viso nesudygęs. Kūlė visą lauką. Kombainui buvo nutrūkęs diržas. D. K. matė tai; sutaisyti kombainą užtruko 1,5-2 val.; D. K. tuo metu buvo lauke. Kai atvažiavo kulti, R. V. nebuvo. Važiavo aplink lauką ir kūlė. Kiek prikūlė, neskaičiavo. Mano, kad buvo nedidelis skirtumas nuo normaliai prikuliamų laukų, gal kiek mažiau, bet tiksliai neatsimena. Diržas kombainui nutrūko, nenukūlus nei pusės lauko.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ užsiima žemės ūkio paslaugomis. Pernai pavasarį pagal žodinį susitarimą su ieškovo atstove D. K. susitarė dėl rapsų užsėjimo. Suderino laiką, pasiuntė traktorininką. Išvažiavus sėti, nebuvo suderinta sėjamoji; kitas žmogus atvežė svarstykles, suderino. Maždaug po pietų paskambino D. K. ir pasakė, kad kažkas atsitiko, nevalyta sėjamoji. Traktorininkas pasakė, kad viename šone daugiau sėklos; jis pats bandė padidinti sėjimo normą. Liepė traktorininkui sėti toliau. Traktorininkas, vakare išardęs sėjamąją, viename sėjimo aparate surado špagatą. Sėjamoji negalėjo būti neišvalyta, nes jau buvo apsėta pusė lauko. Mano, kad buvo nešvari sėkla. Pasiūlė D. K. palaukti 10 dienų, po 10 dienų nuvyko į lauką. Gal apie pusę lauko matėsi retesnis pasėlis; nebuvo, kad būtų visai neapsėta. Atsiuntė žmogų, kuris apmatavo apie 4 ha blogai užsėto ploto. Pažadėjo atlyginti skirtumą, jei bus blogas derlius. Du sykius buvo atvažiavęs apžiūrėti lauko. Visas laukas geltonavo, nesimatė kažkokio skirtumo. Nusiramino, kad viskas bus gerai. Per derliaus nuėmimą kartu su savimi pasiėmė V. Ž., kuris buvo ten dirbęs. Buvo sutarę, kad derlių skaičiuos, kai pravažiuos lauką ir prikuls pilną bunkerį, vėliau važiuos į blogai užsėtą lauką ir matys, kiek ten prikūlė. Kombainas, nukūlęs dalį lauko, sugedo. Tada nuvažiavo apžiūrėti, kaip atrodo blogai apsėtas laukas. Laukas buvo apsėtas rečiau, bet rapsas buvo stambesnis, gavęs daugiau trąšos, labiau subujojęs. Neturėjo laiko laukti, kol sutvarkys kombainą, todėl išvažiavo. Su skaičiavimu dėl žalos atlyginimo nesutinka, nes turėjo būti įvertinta, kad laukas nebuvo visai tuščias. Nuotraukose matosi, kad ten, kur nupjauta ražiena, nėra tuščia žemė. Kažkiek kaltės pripažįsta, kad gavosi netolygus sėjimas. Rašė raštą L. K., įsipareigojo atlyginti derliaus skirtumą. Požiūris pasikeitė, kai pamatė, kad laukas nėra toks blogas, ir kai gavo dokumentus, kad derlingumas labai geras. Kuliant matė, kad rapsas geras. Rekomenduojama 90 daigų į 1 m². Jei 40 daigų, tai rapsas gauna daugiau medžiagų ir sėkla didesnė. Bandė su ieškovo atstove tartis, siūlė 2000 Lt. Nesutinka, kad buvo padaryta žala, pagal jo matytą pasėlio būklę, nuostolio neturėjo būti. Sutiko veltui nukulti 8 ha lauko arba sumokėti 2000 Lt. Kur išbyrėjo mažiau sėklos, kompensavo vešlesnis rapsas. Kai išėmė špagatą, jo ten nebuvo; nemanė, kad dėl to reikėjo kviesti ir ieškovą. Kad sėjamoji buvo išvalyta, įrodymų pateikti negali. Traktorininkas, pradėdamas darbą, turi išvalyti sėjamąją; jei ta pati kultūra sėjama, valyti nereikia; sėkla išsėjama visa, aparatai lieka tušti. Traktorininkas žinojo, kad sės rapsą. Kiekvieno rapso rūšiai reikia perderinti sėjamąją.
Liudytojas V. D. paaiškino, kad dirba ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ traktorininku; R. V. nurodymu nuvažiavo pas ieškovą sėti, bet ką sės, nežinojo; Ką sės, nežinojo; jei grūdus, tai sėjamosios nebūtų reikėję valyti. Paskambino vadovui, atsiuntė svarstykles, susireguliavo normą ir pradėjo sėti lauką. Laikas nuo laiko išlipdavo pažiūrėti, ar viskas gerai. Kažkuriuo metu pamatė, kad sėjamosios aparatuose vienoje pusėje lieka daugiau sėklos. Pradėjo reguliuoti. D. K. pradėjo šaukti, kad nereguliuotų. Paskambino vadovui, šis liepė išleisti visą sėklą, pasverti. Vakare, išleidus sėklą, rado gabalą špagato; kartu buvo V. Ž.. Lauko sėti tą dieną nebaigė. Nes neleido tęsti darbo. Liko neapsėtas mažesnis lauko plotas negu buvo apsėtas. Prieš darbo pradžią tikrino, ar sėjamoji švari. Kai atvažiavo sėti, išvalė sėjamąją, tada supylė rapso sėklas. Sėti baigė kitą dieną. Vėl iš naujo sureguliavo sėjamąją, pasisėjo normaliai. Kai pastebėjo, kad sėkla byra blogai, tą lauką dar baigė apsėti. Sėklą pylė į maišiukus, kai rado siūlą, išvalė iš karto. Kai valė sėjamąją, ieškovo atstovė nedalyvavo. Kodėl nedalyvavo, nežino. Sėklą į sėjamąją pylė praplėšdami maišus; pilant priemaišų nepastebėjo. Dalyvavo jis ir ieškovo atstovė. Kai pastebėjo, kad nesureguliuota sėjamoji, bandė sukant varžtą padidinti sėklos byrėjimą. Nepamena, ką buvo sėjęs prieš tai. Pas D. K. važiavo išsivalęs sėjamąją. Sėdėdamas kabinoje, nežino, kada užsikišo. Laikas nuo laiko išlipdavo pažiūrėti. Savininkai buvo šalia, rėkė ant jo, kam bandė reguliuoti sėjamąją.
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad dirba ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ traktorininku. Pas D. K. kultivavo lauką, o jo bendradarbis sėjo. Užsikišo sėjamoji, V. D. paskambino vadovui, padėjo V. D. išleisti sėklą. Pas ūkininką kieme išardė sėjamąją, išleido sėklą, rado 5mm storio ir sprindžio ilgio siūlą; išpilant rapsą, D. K. nedalyvavo, jos niekas nekvietė. Problemos jo bendradarbiui prasidėjo baigiant sėti; kartas nuo karto ateidavo iki jo ir sakydavo, kad nelygiai sėja. V. D. bandė reguliuoti sėjamąją, tačiau savininkė neleido. Paskambino vadovui, kuris liepė nebesėti. Kai tik sėjamoji sustodavo, D. K. prieidavo pažiūrėti; ji buvo kartu su broliu. Kuldami važiavo ratu, nebuvo taip, kad pirma kultų gerą lauką, o po to, blogą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2011-05-02 PVM sąskaita - faktūra serija DPN Nr. 026404, kurią išrašė pardavėjas Dotnuvos projektai, UAB pirkėjui L. K. patvirtina, kad ieškovas turėjo 229,90 Lt išlaidų dėl 10 kg vasarinių rapsų sėklos Heros C įsigijimo (b.l. 18). 2011-05-02 PVM sąskaita - faktūra serija AGR Nr. 0004531, kurią išrašė pardavėjas ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ pirkėjui L. K. bei 2011-05-12 mokėjimo nurodymas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovas už jam suteiktas rapso sėjimo paslaugas turėjo 1619,89 Lt išlaidų (b.l. 20, 21). Iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ rašto matyti, kad ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ prisiima kaltę dėl netinkamo sėjimo, įsipareigoja atlyginti derliaus skirtumo vertę, lyginant su to paties lauko tinkamo sėjimo dalimi; rašte nurodytos būtinos sąlygos: 1) visas laukas turi būti tręšiamas vienodai; 2) laukas turi būti nepiktžolėtas; 3) rapsas turi būti purškiamas nuo kenkėjų bent tris kartus; 4) derliaus nuėmimo metu dalyvaus įmonės atstovas (b.l. 21). Iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2011-09-29 pažymos, išduotos L. K., matyti, kad 2011-09-29 buvo atliktas vasarinių rapsų pasėlio tankumo skaičiavimas; lauką sudarė 2 sklypai: 2,95 ha ir 8,21 ha; kokybiškai pasėtoje lauko dalyje rapsų tankumas – 97 augalai/m², o lauko dalyje, kur matosi brokas, tik 2 augalai/ m². (b.l. 23). Iš 2011-08-31 PVM sąskaitos – faktūros serija ANG Nr. 210000705 ir 2011-09-05 PVM sąskaitos – faktūros serija ANG Nr. 210000705, išrašytų UAB „Avena Nordic Grain“, matyti, kad tiekėjas L. K. pristatė 50,26 t rapsų sėklos, atmetus šiukšles, liko 46,118 t rapsų sėklos, kuri buvo supirkta po 1510,00 Lt už toną; už 65381,18 Lt sumą be PVM, iš viso 79111,22 Lt su PVM (b.l. 28, 29). Iš išrašo iš internetinio tinklalapio matyti, kad ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ reklamuojasi teikianti aukštos kokybės žemės ūkio paslaugas (b.l. 30-32).
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgdamas į jo pobūdį, vadovaujasi įrodymų tikėtinumo taisykle.
Šioje byloje susiklostę teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo kvalifikuotini kaip rangos sutartiniai santykiai. CK 6.663 str. nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.644 str. 1 d. ir 6.645 str. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus.
Kadangi atsakovui ŽŪB ,,Vainiūnų agroservisas“ žemės ūkio paslaugų teikimas yra verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t.y. be kaltės. Ieškovas su atsakovu bendradarbiavo ne be pirmą kartą, todėl ieškovas (užsakovas) galėjo pagrįstai tikėtis, kad darbai bus atlikti kokybiškai.
Šalies argumentai
Šioje civilinėje byloje tarp ieškovo L. K. ir atsakovo ŽŪB ,,Vainiūnų agroservisas“ kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės (trūkumų) – dėl nekokybiškai atliktų sėjos darbų. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad dėl nekokybiškai apsėto lauko yra paties ieškovo kaltė – dėl ieškovo pateiktų nekokybiškų, užterštų sėklų išsireguliavo sėjamoji. Be to, nesutinka su ieškovo pateiktos žalos skaičiuote ir su nekokybiškai apsėto lauko plotu – nors ieškovas teigia, kad nekokybiškai apsėta buvo 3,9 ha ploto, tačiau iš specialisto parodymų matyti, kad šis plotas galėjo sudaryti apie 1 ha.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, rapsų sėkla buvo pirkta iš UAB „Dotnuvos projektai“ (nors teismui pateikti įrodymai tik dėl 10 kg sėklų pirkimo), pilant sėklą į sėjamąją, dalyvavo ieškovo atstovė ir atsakovo darbuotojas. Jokių pretenzijų dėl sėklos kokybės (užteršimo mechaninėmis priemaišomis) iš atsakovo pusės pareikšta nebuvo. Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, matydamas, kad sėjamoji išsiderino ir sėja netolygiai, nesiėmė veiksmų galimai žalai sumažinti, nesustabdė sėjos darbų, nesutiko, kad sėjamoji būtų perreguliuota ir padidinta išsėjimo norma.
Ieškovas su atsakovu už rapsų sėjos darbus pilnai atsiskaitė, t.y. sumokėjo iš viso: 1619,89 Lt, darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumo. Pažymėtina, kad pastebėjus, jog išsireguliavo sėjamoji, buvo susisiekta su atsakovo vadovu, kuris liepė baigti darbus – išsėti viską, kas liko sėjamojoje.
Bylos aplinkybės rodo, kad traktorininkas atvažiavo neįspėtas, kad reikės sėti rapsą, sėjamoji tam nebuvo paruošta, neatreguliuota; darbininkas turėjo susiskambinti su vadovu, tik po to buvo atvežtos svarstyklės, nustatyta sėjamoji. Atsakovo atstovų paaiškinimai prieštaringi – R. V. nurodo, kad traktorininkas žinojo, kad sės rapsą ir kad sėjamoji buvo suderinta, tuo tarpu, V. D. nurodė, kad važiavo pas ieškovą sėti, bet ką sės, nežinojo, jei būtų reikėję sėti grūdus, tai nebūtų reikėję valyti sėjamosios. Iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad sėjamoji nebuvo tinkamai paruošta darbui (rapsų sėjai) – nebuvo išvalyta, sureguliuota. Įrodymų, kad ieškovo pateikta rapsų sėkla buvo nekokybiška ir su priemaišomis atsakovas nepateikė. Nors atsakovas nurodė, kad sėjamoji išsireguliavo dėl sėkloje buvusio špagato, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra – kai atsakovo darbuotojai vakare valė sėjamąją ieškovo atstovė ten pakviesta nebuvo. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsiradusių nuostolių yra dalis ir ieškovo kaltės. Kad sėjos paslaugą atsakovas atliko netinkamai, pripažino pats, atsiųsdamas 2011-06-01 laišką, kuriame prisiėmė kaltę dėl netinkamo sėjimo ir įsipareigojo atlyginti derliaus skirtumo vertę, lyginant su to paties lauko tinkamo sėjimo dalimi; rašte nurodytos būtinos ieškovui išpildyti sąlygos: 1) visas laukas turi būti tręšiamas vienodai; 2) laukas turi būti nepiktžolėtas; 3) rapsas turi būti purškiamas nuo kenkėjų bent tris kartus; 4) derliaus nuėmimo metu dalyvaus įmonės atstovas. Duomenų, kad ieškovas būtų neišpildęs šių jam iškeltų sąlygų atsakovas nepateikė. Todėl ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovas atlygins jam padarytus nuostolius.
Civilinė atsakomybė yra pažeistos teisės gynimo būdas, kurio veiksmingumas užtikrinamas taikant LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą – teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas reiškė reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, t. y. 13 437,41 Lt negautų pajamų priteisimo. Jis šiuo atveju turėjo įrodyti, jog jo negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip negautas pelnas, t. y. ta nauda, kuria būtų pagerėjusi asmens turtinė padėtis (LR CK 6.249 str. 1 d.).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo už nekokybiškai apsėtą 3,9 ha lauko plotą sumokėtus pinigus - 280,78 Lt, yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau teismas nesutinka su ieškovo pateiktais skaičiavimais dėl prašomo priteisti nuostolių dydžio. Skaičiuodamas negautas pajamas, ieškovas daugino rapsų sėklos kiekį, prikultą iš vienos tonos (2,234 t) iš 3,9 ha ploto. Ieškovas, skaičiuodamas nuostolius, šio ploto (3,9 ha) derlingumą prilygino nuliui. Iš lauką kūlusio kombainininko paaiškinimų matyti, kad jis lauką kūlė, važiuodamas ratu, nors, kaip nurodė atsakovo atstovas, su ieškovu buvo sutarta, kad siekiant nustatyti faktinį derlių kokybiškai ir nekokybiškai apsėtoje lauko dalyje, kombainininkas kuls rapsą padalijęs į du barus: vieną, kur rapsui priekaištų nebuvo ir antrą, dėl kurios kilęs ginčas. Esant ginčui dėl atliktos sėjos kokybiškumo, pats ieškovas neužtikrino galimybės atlikti kiek galima tikslesnį jam padarytos žalos nustatymą – nustatant faktinį derliaus kiekį kokybiškai apsėtoje lauko dalyje ir lauko dalyje, dėl kurioje atliktų darbų kilo ginčas, tuo labiau, kad rapsą kūlė ieškovo samdytas kombainininkas ir atsakovas negalėjo įtakoti darbų eigos. Esant tokioms aplinkybėms, negalima tiksliai nustatyti derliaus skirtumo vertę, nekokybiškai apsėtoje lauko dalyje lyginant su to paties lauko tinkamo sėjimo dalimi.
Skaičiuodamas kiek rapsų sėklos prikūlė iš vieno ha, ieškovas dalino visą prikultą sėklų kiekį (50,26 t) iš viso lauko ploto (22,5 ha), ir taip gavo 2,234 tonos sėklos. Skaičiuodamas negautas pajamas, daugino sėklos kiekį, prikultą iš vienos tonos (2,234 t) iš 3,9 ha ploto. Tačiau kaip matyti iš foto nuotraukų, nors laukas buvo užsėtas nekokybiškai, juostomis, tačiau ir rečiau apsėtoje juostos dalyje matėsi rapsų ražienos, kombainininkas kūlęs rapsus, nurodė, kad buvo nedidelis skirtumas nuo normaliai prikuliamo lauko. Liudytojas E. L. nurodė, kad nuostolius nusistatė pats ieškovas, jis nuostolius vertino vizualiai; vizualiai nustatė, kad sėjos broko galėjo būti apie 1 ha. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad iš prie ieškinio pateiktos ražienos foto vaizdas negali tiksliai perteikti buvusio pasėlio vaizdo. Iš foto nuotraukų matyti, kad rapsų ražiena buvo, iš to darytina išvada, kad iš šio ploto taip pat turėjo būti gautas rapsų sėklos derlius. Skaičiuodamas kiek rapsų sėklos prikūlė iš vieno ha, ieškovas dalino visą prikultą sėklų kiekį (50,26 t) iš viso lauko ploto (22,5 ha), ir taip gavo 2,234 tonos sėklos. Kadangi ieškovas (3,9 ha) derlingumą prilygino nuliui, todėl skaičiuodamas rapsų derlingumą turėjo dalinti gautą rapsų sėklos derlių (50,26 t) iš lauko ploto, iš kurio šis derlius buvo gautas (18,6 ha); atlikus skaičiavimus turėjo būti gautas rapsų sėklos derlingumas - 2,7 t/ha. Tuo tarpu, iš atsakovo pateiktos Statistikos departamento informacijos apie rapsų derlių matyti, kad vidutinis rapsų derlingumas 2011 m. buvo 1,94 t/ha, o Šiaulių apskrityje – 2,0 t/ha.
Todėl teismas laiko tikėtinais atsakovo argumentus, kad retesnis pasėlis galėjo gauti daugiau trąšų ir saulės, todėl jis galėjo būti plačiai išsikerojęs ir negalėjo ryškiai sumažinti bendro lauko derlingumo. Tai rodo ir faktinis ieškovo nukulto rapso derlingumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad šalių kaltė dėl nekokybiškai atlikto darbo yra mišri, ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad lauko derlingumas ginčytinoje lauko dalyje (3,9 ha) galėjo būti mažesnis tik apie 15 procentų, tai nuostolis būtų – 2,234x0,15=0,34 t/ha, iš viso per ginčytiną lauką – 0,34x3,9 =1,31 t. Pinigine išraiška nuostolis būtų – 1,31 tx1510=1973 Lt. Iš viso, ieškovo patirtus nuostolius teismas įvertina -1973 Lt negautų pajamų ir 280,78 Lt už nekokybiškai apsėtą 3,9 ha lauko plotą, iš viso 2253,78 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas pagrįstas ir todėl tenkintinas (LR CK 3.37 str., 6.210 str.).
Ieškovas, kreipdamasi į teismą ieškiniu, sumokėjo 403 Lt žyminio mokesčio, 169,40 Lt už agronomo konsultacijas bei 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso prašo priteisti 2072,4 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (17 %) ieškovui priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų – 352 Lt (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 230 str. 2 d., 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“, į.k. 271313070, Radviliškio r., Vainiūnų k., a.s. Nr. LT 947181400000405923, AB „Šiaulių bankas“, 2253,78 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris litus 78 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 352 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.