Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, teista: 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, skiriant įpareigojimus, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikus, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2021 m. liepos 22 d. apie 18.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, abipusio konflikto su broliu V. K. metu, paėmusi stiklainį, tyčia juo sudavė V. K. per galvą, tuo padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji R. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 22 d. buvo pavartojusi alkoholio, namo grįžo brolis, su kuriuo įvyko žodinis konfliktas, susistumdė, brolis ją pastūmė 2-3 kartus, šalia stovėjo 0,5 l talpos stiklainis, kuriuo ji broliui konflikto metu sudavė per galvą. Broliui bėgo kraujas, jis išėjo į lauką, nuėjo iki kaimyno, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitajai atvažiavus, V. K. atsisakė vykti. Labai gailisi dėl savo poelgio. Su broliu konfliktuoja dėl buities darbų, kurių ji negali padaryti. Kai brolis išveda iš kantrybės, ji nueina pas draugę, atsigeria kavos, padirba pas žmones. Šiuo atveju jos veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Po įvykio su broliu susitaikė. Yra susiradusi darbą. Prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes nebus kam rūpintis augintiniais, lieka jos ir kartu su ja gyvenančio brolio paveldėtas butas, už kurį ji bent kažkiek moka mokesčius.

Išvada dėl R. K. kaltės nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajam V. K. sveikatą, grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. liepos 22 d. vakare, neblaivus grįžo į namus. Apie 18.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susipyko su karu gyvenančia seserimi R. K., kuri namuose taip pat buvo neblaivi. Kadangi buvo neblaivus, tai tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, tik pamena, kad žodis po žodžio ir jiedu dėl kažko susipyko, abu barėsi jo kambaryje. Jis neatsimena, bet gal susibarė dėl televizoriaus antenos. Bardamiesi abu susistumdė, o kuris pirmas kurį pastūmė, jis dabar neatsimena. Pamena, kad jis R. K. paleido nuo lovos, kur tarpusavio grumtynių metu buvo ją nustūmęs, ir tada iš nugaros gavo smūgį į pakaušį su stiklainiu. Kadangi ji jam sudavė iš nugaros, tai jis gerai nematė, bet kaip suprato, R. K. keldamasi nuo lovos, tiksliai nežino ar nuo palangės, ar nuo stalo, pasigriebė tenai buvusį gal pusės litro talpos stiklainį ir juo jam vieną kartą sudavė į pakaušį, sukeldama jam stiprų skausmą. Jis tik pajuto, kad jam bėga kraujas, ir išėjo iš buto į lauką kviestis pagalbos. Išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, nes žaizda galvoje stipriai kraujavo. Jis nematė tiksliai, su kokiu stiklainiu jam R. K. sudavė į galvą ir nematė, ir neatsimena, ar tas stiklainis sudužo. Kadangi R. K. jam sudavė smūgį iš nugaros pusės, tai jis nematė, ar ji jam sudavė rankoje laikydama tą stiklainį, ar metė tą stiklainį jam į galvą, bet smūgis buvo stiprus. Daugiau ji jo nemušė, sudavė tik tą vieną kartą. Po suduoto smūgio kraujas iš galvos pradėjo bėgti iš karto ir jis išėjo iš namų. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai iškvietė policiją ir išvežė jį į Kauno klinikas, kur skubios pagalbos skyriuje susiuvo žaizdą galvoje ir išleido į namus. Daugiau į medikus niekur nesikreipė ir nesigydė. Nedarbingumo neturi, nes niekur nedirba. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Jeigu tyrimui reikalinga, jis sutinka, kad tyrimas dėl jam padaryto sužalojimo būtų atliktas iš medicininių dokumentų, nes greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur jam suteikė medicininę pagalbą ir išleido į namus. Įvykio metu jam jokia turtinė žala nepadaryta ir byloje civilinio ieškinio neteiks. R. K. jo atsiprašė, jis jai atleido ir jie susitaikė. Bylą prašo nutraukti, jam nėra svarbu koks bus priimtas sprendimas R. K. atžvilgiu, nes dėl šio įvykio jis jai neturi jokių pretenzijų (1t., b. l. 65–67).

Iš 2021 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyręs asmuo – V. K., smurtu įtariama R. K. akivaizdžiai neblaivi. Gauti paaiškinimai: V. K. paaiškino, kad po žodinio konflikto su sese R. K. dėl televizoriaus žiūrėjimo, ši stvėrė stiklainį ir trenkė juo jam į galvą, ko pasėkoje labai stipriai kraujavo ir išėjo į lauką. Paklausus R. K. kas nutiko, ši tvirtino, kad po konflikto su broliu šalia pasitaikė stiklainis ir jį stvėrusi trenkė jam su juo į galvos sritį. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) (namuose), apie 18.40 val. atvykusi GMP V. K. apžiūrėjo ir išvežė į KMUK dėl patirtų sužalojimų. R. K. fiziniai veiksmai sukėlė V. K. fizinį skausmą, pretenzijų turės. Abiems asmenims patikrintas girtumas. V. K. alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBH-0043, patikros Nr. 1486769, parodė 2,33 promiles, R. K. – 2,51 promilės girtumą (1 t., b. l. 21–24).

Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (su priedu – fotolentele) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Vaizdo kameromis butas ir buto aplinka nestebima. Fotografuota (1 t., b. l. 27–33).

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad bendrosios pagalbos centro 2021 m. liepos 22 d. 18.47 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini). Skambučio garso įrašas – pirma atsiliepia moters – operatorės balsas, su ja kalba vyro balsas: –112, -–Laba diena, – laba diena, – reiktų greitosios automobilio adresu (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini) bus kieno rajonas? – Kauno rajonas. – Kas atsitiko sakykit ? – žmogus sėdi, galva prakirsta, kraujas smarkiai bėga iš galvos, – nekalbinot jo dėl ko taip atsitiko, gal sumuštas? – nežinau žinokit kas nutiko, smarkiai bėga kraujas ir čia... – nepažįstamas visai Jums bus taip? – ne ne ne, – kokio amžiaus maždaug yra? – kokia virš 30, 40, – Jūs galit kartu palaukti šalia to žmogaus? – gerai, supratau, – Jūsų vardas ir pavardė kas iškvietė? – B. T.. – Bet jis sąmoningas yra, taip? – sąmoningas, kalba, – ačiū, kad paskambinote, tarnybas tuojau pat informuojam. Pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 44–46).

Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Body kameros B0F1EC5FE908 vaizdo įrašas. 2021_0722_190845_001 vaizdas laiku nuo 19.08 val. iki 19.13 val., vaizdas kieme po medžiu ant suolo sėdi vyras, kurio galvą tvarsto atvykę greitosios medikai, šalimais stovi vyras su moterimi ir trys mažamečiai vaikai, kurie stebi vaizdą iš šalies. Policijos pareigūnė kelis kartus klausia „kas nutiko, tėvukai?“. Vyras sutvarstyta galva, kuris yra V. K., sako, kad „paleido iš sloiko“. Pareigūnė klausia „kas čia paleido?“. V. K. atsako „sesuo“. Pareigūnė klausinėja, kur sesuo gyvena ir V. K. rodo ranka atgal į už nugaros esantį daugiabutį namą. Policijos pareigūnas eina į namo laiptinę, beldžia į pirmame aukšte esančio buto duris. paskui ateina V. K., kuris sako, kad jis gyvena kartu su seserimi, turimu raktu atrakina buto duris ir kartu su abiem policijos pareigūnais užeina į buto vidų. Ištisai girdisi šuns lojimas. Bute kambaryje stovinti moteris, kuri yra R. K., policijos pareigūnams pasakoja ir rodo į kaklą, kad brolis V. K. pradėjo ją smaugti. V. K. neigia ją smaugęs ir sako ar, ji žinanti, už ką ją smaugė. R. K. toliau policijos pareigūnams aiškina, kad V. K. pradėjo ją pulti, kad nerodo jo televizorius, sako, kad pradėjo ją daužyti. Paklausus policijos pareigūnui, iš kur yra kraujas ant jos rankos, ji pasakoja, kad jis (V. K.) paėmė peilį ir įpjovė jai į ranką. V. K. ištisai neigia ją (R. K.) užsipuolęs ir taip elgęsis, kaip pasakoja ji. V. K. aiškina, kad R. K. jį užsipuolė, kad jis čia negyvens. R. K. sako, kad kai ją puolė, ji šaukė, kad žmonės, kaimynai padėtų. Abu (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybes pasakoja vienas per kitą. Policijos pareigūnui R. K. paklausus, ar ji nesudavė broliui su stiklainiu, ši atsako, kad jai „slonikas“ pasitaikė po ranka ir juo „p....“ (sudavė) į galvą. V. K. šaukia, kad nuo jos gynėsi. Į policijos pareigūno klausimą V. K. atsako, kad V. K. nemušė, ji šaukia teigdama, kad mušė, kad yra ženklai, rodo rankas. V. K. sako, kad R. K. net nestūmė ir jokiu peiliu jos tikrai nesužalojo. Abu įvykio aplinkybes aiškina skirtingai ir vienas per kitą kambaryje lojant šuniui. Į policijos pareigūno klausimą R. K. atsako, kad pretenzijų turi, kad jis daugiau pas ją nelįstų. V. K. sako, kad jis irgi turi pretenzijų, kad ji daugiau negertų šitame kambaryje. 2021_0722_191345_002 vaizdas laiku nuo 19.13 val. iki 19.18 val. bute V. K. sako, jog turi pretenzijų dėl to, kad galva trūko. R. K. sako, kad turi pretenzijų rodo ištiesdama rankas. V. K. sako, jog tai jo kraujas. Pareigūnų paprašyti abu ieško savo asmens dokumentų, policijos pareigūnai nurodo eiti į kiemą į tarnybinį automobilį neblaivumui pasitikrinti. Pirmas iš buto išeina V. K., paskui jį eina policijos pareigūnė, kuri tarnybiniame automobilyje suieško alkotesterį, kurį pateikia V. K. pūsti į alkotesterį. V. K. nustatomas 2,33 promilių girtumas. V. K. stebisi, kad daug, sako, kad jis normaliai jaučiasi. Policijos pareigūnė paprašo rodyti asmens dokumentą, kurį V. K. rodo laikydamas rankoje, pareigūnė filmuoja, matyti, jog tai yra V. K. asmens tapatybės kortelė. Girdisi R. K. ir V. K. tarpusavio ginčas prie tarnybinio automobilio, policijos pareigūnė juos perspėja liepdama nusiraminti. Matyti šalimais stovintys medikai, kurie laukia vežti į ligoninę V. K., kuris sako, kad nereikia jo vežti, pareigūnai sako, kad reikia. R. K. sako, kad parvažiuos M., tai jam bus ir į tai V. K. sako „va va vėl grasinimai“. 2021_0722_191844_003 vaizdas laiku nuo 19.18 val. iki 19.23 val. prie tarnybinio automobilio policijos pareigūnė paruošia alkotesterį, į kurį duoda pūsti R. K., kuri pasakoja, kad ji kartu su broliu negėrė, kad gėrė visiškai atskirai. R. K. pučia į alkotesterį, jai nustatomas 2,51 promilės girtumas, kurį policijos pareigūnė fiksuoja padarydama įrašą žurnale. Policijos pareigūnas klausia, ar jie užsirakino namus. Matyti priekyje greitosios medicinos pagalbos automobilis, į kurį eina medikai. Pareigūnė klausia R. K., ar jai nereikia medikų pagalbos, ji atsako, kad sveika. Policijos pareigūnas R. K. įsodina į tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 50–52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1739/2021(02) matyti, kad V. K. konstatuotos dvi žaizdos kairėje momens srityje. Nesant duomenų apie žaizdų gijimą antriniu būdu sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodytas žaizdų pobūdis, todėl nustatyti žalojančio daikto savybių nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir suprasdama savo neteisėtų veiksmų pobūdį, tyčia smurtavo savo brolio, nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, kuomet 2021 m. liepos 22 d. apie 18.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – broliu V. K., paėmusi stiklainį, tyčia juo sudavė broliui per galvą, tuo padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. K. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, paaiškindama, jog 2021 m. liepos 22 d. namuose, jai būnant neblaiviai, tarp jos ir jos brolio kilusio žodinio konflikto metu jiems sustumdžius, ji broliui per galvą sudavė 0,5 l talpos stiklainiu, kuris nuo smūgio sudužo. Tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš brolį, patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, kad konflikto metu R. K. paėmė šalia buvusį pusės litro talpos stiklainį kuriuo jam vieną kartą sudavė į pakaušį, sukeldama jam stiprų skausmą, juto, kad bėga kraujas, tada išėjo iš buto į lauką kviestis pagalbos. Šie nukentėjusiojo parodymai sutampa su į įvykį atvykusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotomis analogiškomis įvykio aplinkybėmis, kad atvykus pagal iškvietimą, V. K. paaiškino, kad po žodinio konflikto su seserimi R. K. metu, ši stvėrė stiklainį ir trenkė juo jam į galvą, ko pasėkoje labai stipriai kraujavo ir jis išėjo į lauką. Pirminiai nukentėjusiojo paaiškinimai apie įvykį taip pat užfiksuoti objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėta įvykio vietoje pareigūnų kameromis filmuoti vaizdo įrašai. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1739/2021(02) išvada, nurodant, kad V. K. konstatuotos dvi žaizdos kairėje momens srityje, nesant duomenų apie žaizdų gijimą antriniu būdu, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 61–62). Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami R. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji R. K. smurtavo savo šeimos nario – kartu gyvenančio brolio V. K. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, tai yra 2021 m. liepos 22 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, paėmusi stiklainį, juo sudavė broliui V. K. per galvą ir tokiais savo veiksmais broliui nežymiai sutrikdė sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokurorė kaltinamajai siūlė už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamoji teista du kartus, abu kartus – už smurtą artimoje aplinkoje to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu R. K., padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam V. K. susitaikius, nagrinėjamu atveju nusikalto neatlikusi bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 87–94); psichiatrinių ir priklausomybės įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (b. l. 151, 152), taigi, pakaltinama, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. K. parinktina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamoji teista už fizinį smurtą to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, nusikalto neatlikusi bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, ir tai sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), bausta administracine tvarka. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė kaltinamajai R. K. yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra R. K. skiriama 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai R. K. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios R. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jai paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, vėl taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe, jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K‑130-648/2016). Įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma pagal BK nuostatas, nustatančias reikalavimus skiriamai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

Kaltinamoji R. K. nagrinėjamu atveju pripažinta kalta padariusi vieną nesunkų nusikaltimą jai skiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taigi, šiuo atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Tuo tarpu vertinant materialaus pagrindo buvimą svarbu tai, kad kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus, taip pat tai, kad pagal paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis jau yra pasibaigęs, duomenų apie probacijos laikotarpiu padarytus pažeidimus nenustatyta, ji turi pastovią gyvenamąją vietą, registruota užimtumo tarnyboje, nors duomenų apie jos oficialų įsidarbinimą byloje nėra, tačiau pasak kaltinamosios, ji yra susiradusi darbą, teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė skirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, paaiškino, kad nori rūpintis savo augintiniais bei jos ir kartu su ja gyvenančio brolio paveldėto buto išlaikymu, todėl tikėtina, kad jos asmenybės pavojingumas linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labiau neigiamai pakenktų sveikos ir darbingo amžiaus kaltinamosios socialinius ryšius, kas ją, atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Taigi, nors šiuo atveju R. K. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jos teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jos polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jos elgesį, kad ji ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti kaltinamajai R. K. taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajai R. K. skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 22 d. 19.15 val. (1 t., b. l. 160–161) iki 2021 m. liepos 23 d. 17.57 val. (1 t., b. l. 162–164), iš viso – 1 (viena) para, šią parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo garso bei vaizdo įrašais, saugomi vokuose byloje (1 t., b. l. 47, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus bausmės vykdymo atveju, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 22 d. 19.15 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 17.57 val., tai yra iš viso – 1 (vieną) parą, šią parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo garso bei vaizdo įrašais, saugomus vokuose byloje (1 t., b. l. 47, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.