- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e1-1249-720/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22316-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. J. 2019 m. gegužės 28 d., apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine N. R., metu, tyčia, dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš N. R., sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis R. J. 2019 m. gegužės 28 d., apie 16.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, žodžiu sakė savo sugyventinei N. R. „kai dėsiu dabar tau“, taip grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimą gali įvykdyti, kadangi, prieš pagrasindamas N. R., panaudojo prieš ją fizinį smurtą ranka sugriebęs ir spausdamas jos kaklą, o grasindamas rankoje turėjo peilį, kuriuo, būdamas šalia N. R. ne didesniu kaip 20 cm atstumu, mosikavo, ašmenimis, nukreiptais N. R. link.
Be to, kaltinamasis R. J. 2020 m. kovo 21 d., apie 18.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine N. R., metu, tyčia ne mažiau vieno karto spyrė koja moteriai į galvą, rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad N. R. yra jo sugyventinė. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jau dvidešimt metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra, yra šeima. Abu turi vaikų iš ankstesnių santykių su kitais žmonėmis, tačiau vaikai yra suaugę, su jais negyvena. Jis ir N. R. gyvena dviese, vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas yra nuomojamas. Su N. R. sutaria gerai, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna, kad ir pasibara. Konfliktai jų šeimoje reti, iki 2019 m. gegužės 28 d. nė vienas jų vienas prieš kitą jokio smurto nenaudodavo. N. R. niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje. Jis dirba, tačiau 2019 m. gegužės 28 d. jam buvo laisvadienis. Minėtą dieną nuo ryto namuose dviese su N. R. gėrė alkoholinį sidrą ir degtinę. Jis gėrė daugiau, N. R. mažiau. Buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai apie 16.30 val., gerdami alkoholį susibarė su N. R. dėl menkavertės smulkmenos. Barėsi dėl buities, tačiau tikslios priežasties neatsimena. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis nesusivaldė ir tyčia, dešine ranka sugriebė N. R. už kaklo ir jį suspaudė. Ji pasakė „man skauda, paleisk“. Tada jis paleido jos kaklą, o ji jam pasakė, kad jai skauda kaklą, todėl skambins į policiją ir praneš, ką jis jai padarė. Jis nenorėjo, kad ji praneštų policijai, nes suprato, kad tai, ką padarė, yra nusikaltimas ir už tai bus baudžiamas. Tada jis pasiėmė peilį, nukreipė peilio ašmenis jos link. Nenorėjo jos sužaloti, norėjo, kad ji išsigąstų ir nekviestų jam policijos. Jo tikslas buvo ją įbauginti, kad ji bijotų jo. Peiliu jai nedūrė, nesmogė, peiliu jos nesužalojo. Ką tiksliai darė su peiliu – ar ėjo N. R. link, ar tiesiog rodė jai peilį ir juo ją gąsdino, neatsimena. Tačiau N. R. pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino juo. Girdėjo, kaip telefonu ji skundžiasi jo elgesiu prieš ją, todėl suprato, kad ji skambina į bendrąjį pagalbos centrą. Labai greitai pas juos į namus atvyko policija. N. R. policijos pareigūnams jo akivaizdoje nurodė, kad jis jai sugriebė už kaklo, jį spaudė, kad dėl to jai skaudėjo ir skauda kaklą, kad tada ji norėjo kviesti policiją, o jis jai grasino peiliu, dėl ko ji jo labai išsigando, tikėjo, kad jis gali ją nužudyti tuo peiliu. Jis to neneigė, nes buvo neblaivus, piktas, elgėsi agresyviai, peilį demonstravo pakeltą, nusukęs į ją ašmenimis, kalbėjo piktai, nes norėjo ją įbauginti ir neabejoja, kad ji turėjo pagrindą jo bijoti, be to, prieš tai jis buvo suėmęs N. R. už kaklo, ji skundėsi, kad jai dėl to skaudėjo. Peilis, kuriuo jai grasino, yra virtuvinis, buitinės paskirties, labai senai pirktas UAB „duomenys neskelbtini“. Peilis priklauso N. R.. Policijos pareigūnai nedelsiant jį sulaikė. Jis visiškai pripažįsta, kad panaudojo fizinį smurtą prieš N. R., kad tai padarė tyčia, nesusivaldęs žodinio konflikto metu, kad tokiu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat pripažįsta, kad konflikto metu demonstruodamas peilį, juo grasino N. R., dėl ko ši jo bijojo. Ar grasino ir žodžiu, nepamena, tačiau taip galėjo būti, nes kalbėjo su ja pakeltu tonu, buvo piktas, elgėsi agresyviai. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Tai pirmas kartas, kai panaudojo prieš N. R. smurtą. Didelės įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu buvo neblaivus, jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų taip elgęsis. Jis savo veiksmus vertina labai neigiamai, gailisi nuoširdžiai. Prieš jį N. R. nesmurtavo, jo nemušė. Visiškai pripažįsta, kad tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę N. R., ranka sugriebdamas jai už kaklo ir jį suspausdamas, kas sukėlė jai fizinį skausmą, bei kad grasino jai žodžiu ir peiliu, baugindamas, kad grasinimą gali įvykdyti. 2020 m. kovo 21 d., apie 12.00 val., grįžo namo, kur rado N. R. neblaivią. Jis nuėjęs į parduotuvę nusipirko degtinės, kurią grįžęs namo vartojo. Jam leidžiant laiką namuose, kambaryje per televizorių klausantis muzikos, sugyventinė pradėjo priekaištauti, kad per daug garsiai leidžia muziką. Tarp jų su sugyventine kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji pastoviai vartoja alkoholį, pasislėpusi geria, taip pat sugyventinė priekaištavo neva jis garsiai leidžia muziką. Neneigia, kad neblaivus buvo ir pats, tačiau jam nepatinka, kad sugyventinė, būdama moterimi, geria alkoholį. Jam atrodo, kad moteris turėtų labiau rūpintis buitimi ir mažiau gerti alkoholį. Taip žodis po žodžio barėsi vis labiau. Tęsiantis žodiniam konfliktui, nesusivaldė ir tyčia mušė N. R.. Jis vieną kartą kojos, dešinės ar kairės neatsimena, keliu spyrė jai į galvą. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos kambaryje. Paskui abiem rankom sugriebė jai už kaklo ir šį suspaudė. Supranta, kad tokie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji prieš jį nesmurtavo, jo nemušė, tiesiog žodžiu priekaištaudama jam, provokavo konfliktą. Aišku, tai nebuvo pagrindas ją mušti, tačiau nesusivaldė. Ją mušė ir smurtavo prieš ją tyčia, netekęs kantrybės. Įvykio metu jis pats fizinio skausmo nepatyrė, sužalotas nebuvo. Supranta, kad elgėsi nusikalstamai. Dėl visų trijų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. N. R. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (1 t., 152-153, 165, 192-193, 2 t., b. l. 11-12).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo apklausos protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. J. yra jos sugyventinis. Nors jie niekada nebuvo susituokę, tačiau kartu gyvena jau beveik dvidešimt metų, veda bendrą ūkį ir buitį, yra šeima. Gyvena tik dviese, bendrų vaikų neturi. Sutaria gerai, konfliktuoja retai, iš esmės tik tada, kai būna neblaivūs. Pastaruoju metu gyveno nuomojamame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Blaivus R. J. yra geros širdies, rūpestingas, šeimyniškas, tačiau išgėręs alkoholio tampa priekabus, konfliktiškas, agresyvus. Ji supranta, kad jis suaugęs, kad gali išgerti alkoholio. Ji ir pati išgeria alkoholio. Tačiau neblaivi ji nelinkusi konfliktuoti, ko negali pasakyti apie R. J.. 2019 m. gegužės 28 d. nuo ryto jie kartu buvo namuose. Kitų žmonių pas juos nebuvo. Abu buvo neblaivūs, nes visą dieną kartu, dviese, gėrė alkoholį. Tačiau alkoholio išgėrė nevienodai: ji gėrė mažiau nei R. J.. Buvo neblaivi, tačiau neapsvaigusi, įvykio aplinkybes atsimena puikiai. Apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ir R. J. susiginčijo. Dėl ko tiksliai susiginčijo, nepamena, tačiau priežastis buvo mažareikšmė. Barėsi žodžiu, tačiau, tęsiantis konfliktui R. J. vis labiau piktėjo, tapo agresyvus, šaukė ant jos ir priėjęs dešine ranka tyčia sugriebė ją už kaklo ir jį suspaudė. Jai dėl to oro nepritrūko, tačiau suskaudo kaklą, todėl pasakė „paleisk, man skauda“. Neabejoja, kad kaklą R. J. jai spaudė ir tokiu būdu skausmą jai sukėlė tyčia, nes kėlė ranką kaklui apglėbti pirštais, buvo piktas. Jai skaudėjo kaklą ir tada, kai jis paleido jos kaklą, todėl jam pasakė, kad iškvies policiją. Juo labiau, kad ir paleidęs jos kaklą R. J. šaukė ant jos, priekaištavo ir toliau tęsė konfliktą. Kai ji jam pasakė, kad praneš policijai, ką jis jai padarė, jis visai pasiuto, išėjo iš kambario, kuriame prieš tai spaudė jai kaklą, nuėjo į virtuvę, pačiupo pirmą pasitaikiusį peilį, ir atsuko į ją to peilio ašmenis, aiškiai rodydamas jai, kad tuojau pat puls ją tuo peiliu. Jis ne tik demonstravo peilį, bet ir juo mosikavo į ją nukreiptais peilio ašmenimis. Ji labai išsigando, suprato, kad situacija labai rimta, tikrai jautė, kad jis puls ją tuo peiliu, nes aiškiai rodė jai tą peilį, leisdamas suprasti, kad jis tuoj pat jį prieš ją panaudos. Jai buvo baisu. Patyrė šoką, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos. Peiliu durti jis jai galėjo bet kurią akimirką, nes peilį su ašmenimis į ją buvo prikišęs visai prie pat, kokių 15-20 cm atstumu, ir delsti negalėjo. Juo labiau, kad bute yra tik vienas nedidelis kambarys, kuriame jis su peiliu, nukreiptu į ją, ir ji, be nieko, buvo kartu. Pagriebus telefoną, ji greitai surinko trumpąjį pagalbos numerį 112 ir pradėjo kalbėti. Prašė, kad kuo greičiau atsiųstų jai pagalbą. Policija atvyko labai greitai. Ji pasakė, kas nutiko, pasiskundė, kad jai vis dar tebeskauda kaklą. Policijos pareigūnai klausė, ar jai reikia medikų, tačiau skubios pagalbos atsisakė. Ji vis dar buvo ir emociškai sukrėsta, vis dar jautė baimę. Pareigūnams parodė ir peilį, kuriuo R. J. jai grasino. Ką jai R. J. sakė, grėsmingai atkišęs peilį ir juo mosikuodamas prieš pat jį, pasiruošęs pulti bet kurią akimirką, šaukdamas ant jos, tiksliai nepamena, tačiau atmintyje įstrigo viena jo ištartų frazių „kai dėsiu dabar tau“. Jai buvo aišku, kad jis ją gali ne tik sužaloti, bet ir nužudyti. Peilis, kuriuo jis jai grasino, yra virtuvinis, jį ji pirko prekybos centre, bet senai. 2020 kovo 21 d., šeštadienį, dienos metu R. J. buvo išėjęs iš namų, parsinešė alkoholio ir jį namuose vartojo. Ji namuose taip pat išgėrė šiek tiek alkoholio, tačiau nedaug, apgirtus nebuvo. Namuose buvo tik ji ir R. J., daugiau žmonių bute nebuvo. Vakare, apie 18.30 val., jie susibarė. Konfliktas kilo kambaryje, dėl to, kad R. J. per televizorių garsiai klausėsi muzikos, paprašius patildyt tapo piktas, nesutiko patildyt muzikos, pradėjo jai priekaištauti, neva ji nuolat geria alkoholį. Tęsiantis konfliktui, jis tyčia dešinės kojos keliu vieną kartą spyrė jai į galvą, o tiksliau į pasmakrės kairę pusę. Ji tuo metu sėdėjo, nuo spyrio nuo lovos nenugriuvo, tačiau pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada R. J. priėjo prie jos ir abiem rankom sugriebė ją už kaklo, jį spaudė ir tokiu būdu ją smaugė. Tai truko keletą sekundžių. Oro nepritrūko, tačiau jai skaudėjo spaudžiamą kaklą. Ji prieš R. J. jokio smurto nenaudojo, jo nemušė, nuo jo veiksmų apsiginti nespėjo, todėl ji jo nesužalojo ir jam skausmo nesukėlė. Dėl R. J. neteisėtų veiksmų prieš ją ji patyrė fizinį skausmą, o kadangi smurtui prieš ją nebuvo jokio pagrindo, be to, nenorėdama, kad konfliktas tęstųsi, ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie R. J. sulaikė. Jos klausė, ar jai reikalinga medikų pagalba. Skausmą juto, tačiau sužalojimo žymių ant jos kūno nesimatė, suvokė, kad medikų pagalbą ji gali išsikviesti bet kada, todėl jos atsisakė. Galvą po to dar šiek tiek skaudėjo, tačiau sužalojimų žymių ant jos kūno nėra, medikų pagalbos ir gydymo jai nereikia. Nei iš karto po įvykio, nei iki šiol apžiūrėta medikų nebuvo. Pas teismo medikus savo iniciatyva nevyko. Kadangi žymių ant jos kūno nėra ir dabar, vykti pas teismo medikus atsisako. Joks gydymas jai nepaskirtas, nedarbingumo pažymėjimas neišduotas. Tai ne pirmas kartas, kai R. J. prieš ją smurtauja. Nors 2020 m. kovo 21 d. įvykio metu R. J. vaikščiojo su peiliu, tačiau jai negrasino. Civilinio ieškinio nereikš. R. J. yra geras žmogus, kai yra blaivus, todėl ji tikisi, kad jis pasitaisys. Ji neprieštarautų, jeigu byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, norėtų, kad R. J. išklausytų kokią programą, kur būtų mokoma nesmurtauti, suvaldyti agresiją. R. J. jos atsiprašė, gailėjosi savo veiksmų, todėl ji jam atleido. Mano, kad didelės įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus (1 t., b. l. 69-70, 107-108).
Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2019 m. gegužės 28 d. dirbo nuo 14.00 val. iki 22.00 val. Darbo metu vilkėjo uniformą su policijos skiriamaisiais ženklais. Dirbo į įvykius reaguojančiame policijos ekipaže kartu su to paties skyriaus vyresniaisiais tyrėjais K. K. ir Š. J.. Apie 16.45 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo radijo ryšiu gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Budėtojas informavo, kad pranešėja moteris nurodė, kad jos sugyventinis grasina jai peiliu, yra agresyvus, prieš tai naudojo fizinį smurtą prieš ją. Nedelsiant reagavo į šį pranešimą ir nuvyko minėtu adresu, atvyko 16.59 val. Minėtu adresu buvo du žmonės, kaip vėliau nustatė – pranešėja N. R. ir jos sugyventinis R. J.. Įvykio vietoje N. R. nurodė, kad 2019 m. gegužės 28 d., apie 16.40 val. kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sugyventinio R. J., šis tyčia dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, dėl ko ji juto fizinį skausmą, o vėliau, kai ji norėjo iškviesti policijos pareigūnus, paėmė virtuvinį, buitinės paskirties peilį, nukreipė jo ašmenis jos link, buvo piktas, agresyvus, ji suprato, kad jis tuojau pat panaudos šį peilį prieš ją, jai smogdamas, ir taip sukėlė rimtą realų pavojų atimti jai gyvybę ar ją sužaloti. N. R. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Nors ji nurodė, kad R. J. spaudė jos kaklą, dėl ko juto fizinį skausmą, akivaizdžių žymių ant kaklo ir kitose vizualiai matomose vietose nesimatė. Paklausus, ar jai reikalinga greitoji medicinos pagalba, N. R. nurodė, kad jaučia skausmą kakle, tačiau skubios medicinos pagalbos atsisakė. Įvykio vietoje alkotesteriu patikrinus N. R. blaivumą, jai nustatytas 2.66 promilių girtumas. Nepaisant girtumo, N. R. aplinkybes nurodė nuosekliai, apie įvykį kalbėjo chronologiškai. Įvykio vietoje buvęs R. J. konflikto su N. R. neneigė, nurodė: „ji mane nervina“, tačiau detaliau apie įvykį nepaaiškino. Apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes informuotas Kauno apskrities VPK OVS budėtojas, kuris nurodė R. J. sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą. Policijos įstaigoje R. J. nustatytas 4.43 promilių girtumas. Nors R. J. buvo neblaivus, o jam nustatytas girtumas – sunkaus laipsnio, tačiau jis buvo orientuotas, į klausimus atsakė suprantamai. Kokie toliau veiksmai buvo atliekami dėl šio įvykio, jai nežinoma, nes iš karto po to, kai R. J. buvo nustatytas girtumas, budėtojo leidimu ji vyko dirbti į aptarnaujamą teritoriją (1 t., b. l. 87-88).
2019 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo gautas Kauno apskrities VPK Panemunės PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos J. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2019 m. gegužės 28 d., apie 16.45 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus sugyventinis R. J., kuriam nustatyta 4,43 promilių girtumas, išgertuvių metu ranka pagriebė savo sugyventinei N. R., kuriai nustatyta 2,66 promilių girtumas, už kaklo, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vėliau konflikto metu R. J. savo sugyventinei N. R. grasino peiliu su ja susidoroti. Įtariant nusikalstamos veikos padarymu, R. J. sulaikytas ir patalpintas į Kauno apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 1-2).
2019 m. gegužės 28 d. informacijoje apie įvykį ROIK 0119000269135 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 28 d., 16.55 val. gautas telefoninis N. R. prisistačiusio asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, šiuo metu jos vyras agresyvus, smurtauja. Grasina peiliu. Nepilnamečių nėra, GMP atsisakė (1 t., b. l. 54).
2019 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu paimtas peilis. Kartu su protokolu pateikta įvykio vietos apžiūros foto lentelė (1 t., b. l. 42-48).
2019 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, paimtas 2019 m. gegužės 28 d. apžiūros metu. Kartu su protokolu pateikta daikto apžiūros foto lentelė (1 t., b. l. 57-60).
2019 m. gegužės 30 d. pakvitavimu peilis grąžintas nukentėjusiajai N. R. (1 t., b. l. 62).
2019 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Veiklos skyriaus nutarimu N. R. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 73).
2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė N. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: sugriebta už kaklo, žymės nesimato. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi – alkotesteriu nustatyta 2.66 promilės. Dėl fizinės būklės apklausti smurtą patyrusį asmenį nebuvo galimybės. Smurtu įtariamas asmuo – R. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtu įtariamo asmens būsena – ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – nustatyta 4.43 promilės. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – partneris. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje - nėra. Gauti paaiškinimai: 2019 m. gegužės 28 d., 16.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusioji N. R. paaiškino, kad jos sugyventinis R. J. išgertuvių metu suėmė ranka jai už kaklo, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vėliau susipyko ir konflikto metu sugyventinis R. J. grasino peiliu su ja susidoroti, taip suprato grasinimą kaip realų. Informacija apie įvykio aplinką: netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas 17.10 val. įvykio vietoje ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (1 t., b. l. 50-53).
2019 m. gegužės 28 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1040 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 28 d., 17.49 val. R. J.nustatytas 4.43 promilių girtumas (1 t., b. l. 133).
2020 m. kovo 21 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2020 m. kovo 21 d., 18.59 val. gautas N. R. pranešimas telefonu, kad sugyventinis ją smaugė, jis yra neblaivus, agresyvus. Įvykio vietoje nustatytas galimo smurto artimoje aplinkoje atvejis, konflikto metu N. R. jos sugyventinis R. J. spyrė į galvą bei rankomis smaugė, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. R. J. nustatyta 2,32 promilių girtumas, N. R. nustatytas 1,28 promilių girtumas. R. J. buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 16-17).
2020 m. kovo 21 d. informacijoje apie įvykį ROIK 0120000151504 nurodyta, kad 2020 m. kovo 21 d., 18.59 val. gautas telefoninis N. R. prisistačiusio asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sugyventinis ją ką tik smaugė, jis yra neblaivus. Nepilnamečių nėra, GMP atsisakė (1 t., b. l. 103).
2020 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą artimoje aplinkoje patyrė N. R., kurios dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai, vieta nefiksuoti. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo: R. J.. Smurtu įtariamo asmens būklė: ramus, akivaizdžiai neblaivus (2,38 promilės). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: sugyventiniai. Gauti paaiškinimai: smurtą patyrusi N. R. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Grįžo neblaivus sugyventinis R. J., kuris norėjo įjungti garsiai muziką, jai tai nepatiko ir ji neleido. Supykęs R. J. koja spyrė jai į galvą bei rankomis pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat vaikščiodamas su peiliu po kambarį ją gąsdino, todėl ji bijojo dėl savo saugumo. Įvykus buvo 2020 m. kovo 21 d., apie 18.30 val. Informacija apie įvykio aplinką: matosi girtavimo pėdsakai. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtu įtariamas asmuo 19.25 val. sulaikytas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., b. l. 98-101).
2020 m. kovo 23 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Veiklos skyriaus nutarimu N. R. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 111).
2020 m. kovo 23 d. akistatos protokole nurodyta, kad akistatos metu nukentėjusioji N. R. parodė, kad 2020 m. kovo 21 d., apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu neblaivus R. J. tyčia vieną kartą koja spyrė jai į galvą ir tada abiem rankom suspaudė jai kaklą ir smaugė. Dėl šių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Įtariamasis R. J. parodė, kad nukentėjusiosios N. R. parodymus girdėjo, juos supranta, su jos parodymais sutinka, 2020 m. kovo 21 d., apie 18.30 val. žodinio konflikto su neblaivia sugyventine N. R. metu, tyčia vieną kartą kojos, kurios - dešinės ar kairės, neatsimena, kelius spyrė sėdinčiai N. R. ir paskui abiem rankom suėmė jai už kaklo ir jį spaudė. Buvo piktas, ji jį išprovokavo savo elgesiu, t. y. tuo, kad ji buvo girta. Supranta, kad tokie jo veiksmai sukėlė N. R. fizinį skausmą. Dėl to, ką padarė, gailisi. Šios akistatos metu jis N. R. atsiprašo, tikisi jos atleidimo (1 t., b. l. 129-130).
2020 m. kovo 21 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3613 nurodyta, kad 2020 m. kovo 21 d., 19.53 val. R. J.nustatytas 2.26 promilių girtumas (1 t., b. l. 176).
2020 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus patvirtina, kad sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-22316-19 ir 01-1-11719-20, kadangi nusikalstamas veikas padarė tas pats asmuo, t. y. R. J. (1 t., b. l. 31).
2020 m. kovo 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pranešimas patvirtina, kad R. J. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 56-58).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. J. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios N. R. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. J. 2019 m. gegužės 28 d., apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4.43 promilių girtumas), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine N. R., metu, tyčia, dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip sukėlė N. R. fizinį skausmą. Be to, kaltinamasis R. J. 2019 m. gegužės 28 d., apie 16.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ranka sugriebęs ir spausdamas sugyventinės N. R. kaklą, panaudojo prieš N. R. fizinį smurtą, ir žodžiu sakė jai „kai dėsiu dabar tau“, o grasindamas rankoje turėjo peilį, kuriuo, būdamas šalia N. R. ne didesniu kaip 20 cm atstumu, mosikavo, ašmenimis, nukreiptais N. R. link, taip grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimą gali įvykdyti. Be to, kaltinamasis R. J. 2020 m. kovo 21 d., apie 18.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,32 promilių girtumas), konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine N. R., metu, tyčia ne mažiau vieno karto spyrė koja N. R. į galvą, rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. J. padarė tris nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 56-58).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė tris nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, dirba, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būsena su delyru, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare gydėsi tris kartus dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, 2019 m. gegužės 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-631/2019 nurodyta, jog R. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 48).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jam paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 28 d. 16.45 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 10.53 val. (1 t., b. l. 134, 141) bei nuo 2020 m. kovo 21 d. 19.25 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 11.38 val. (1 t., b. l. 179, 188). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 28 d. 16.45 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 10.53 val. bei nuo 2020 m. kovo 21 d. 19.25 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 11.38 val. (3 paros) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam R. J. 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 168-169), pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Kaltinamajam R. J. 2020 m. kovo 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15-16), pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paimtas 2019 m. gegužės 28 d. apžiūros metu, 2019 m. gegužės 30 d. pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajai N. R. (1 t., b. l. 62), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas N. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. gegužės 28 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos,
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos,
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo 21 d. nusikalstama veika) – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 28 d. 16.45 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 10.53 val. bei nuo 2020 m. kovo 21 d. 19.25 val. iki 2020 m. kovo 23 d. 11.38 val. (3 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2020 m. kovo 23 d. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą 2019 m. gegužės 28 d. apžiūros metu, kuris 2019 m. gegužės 30 d. pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajai N. R., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti N. R..
1. be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo;
2. pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.