Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-07-05 · Administracinė byla Nr. I-2166-57/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-05
Bylos Nr.
I-2166-57/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Stulpinienė, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
P.K.
Atsakovas
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariatui
Advokatai
Aivaras Surblys
Administracinė byla Nr. I-2166-57/2007Procesinio sprendimo kategorija 21; 61 (S)
Administracinės bylos kategorija 1.16KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui P.K., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovo – Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariatui atstovui Vadim Uparov, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl individualaus teisės akto – oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P.K. skunde teismui nurodo, kad Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos m. VPK) viršininkas 2006-03-16 patvirtino nutarimą Nr.30-OB-17, kuriuo nutarė taikyti jam prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą. Nutarimo pagrindu 2006-03-19 Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus pareigūnas jam pareiškė oficialų perspėjimą. Prašo šiuos aktus panaikinti, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti (b.l. 4-7). Pažymi, kad Klaipėdos m. VPK disponuojama medžiaga apie jo galimas sąsajas su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra operatyvinė (slapta), su ja gali susipažinti tik teismas ir dėl jos daryti atitinkamas išvadas. Mano, kad oficialus perspėjimas pareikštas be pagrindo, nes nepadarė jokių veiksmų, kurie varžytų kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Teigia, kad oficialus perspėjimas suvaržo jo kaip žmogaus ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves bei žemina kaip žmogų. Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad turi šeimą, nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, tai yra nuolatinį pastovų darbą, todėl jo gyvenimo būdas ir veiksmai nevaržo kitų žmonių laisvių ir teisių, nesudaro palankių sąlygų atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Mano, kad pareikštas oficialus perspėjimas susijęs su tuo, kad šiuo metu jis yra įtariamasis baudžiamojoje byloje, nors jo atžvilgiu jau yra pritaikyta procesinė prievartos priemonė ir dėl jo veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad taikant Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą būtina atsižvelgti ir vertinti asmens elgesį kardomosios priemonės paskyrimo metu. Pažymi, kad prevencinė priemonė – oficialus perspėjimas galėjo būti taikoma, jei buvo visi Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti prevencinės priemonės taikymo pagrindai.

Pareiškėjas P.K. ir jo atstovas advokatas Aivaras Surblys, išdėstę tuos pačius reikalavimą pagrindžiančius argumentus, prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos m. VPK atsiliepime teismui nurodo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir prašo jį nepatenkinti (b.l. 21-23). Nurodo, kad oficialus perspėjimas yra prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą. Paskyrus šią prevencinę poveikio priemonę asmuo nėra pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą. Ši priemonė taikoma, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus, ir kai tai būtina siekiant apsaugoti konstitucines vertybes. Mano, kad įgaliotas policijos pareigūnas oficialų perspėjimą pareiškėjui pareiškė laikydamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatytos formos ir tvarkos. Policijos pareigūnas patikrino, ar yra visi Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai, įsitikino kad, siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, P.K. būtina prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas. Pažymi, kad represinių ir prevencinių priemonių galutinis tikslas - šalinti nusikalstamumą, tačiau represinėmis priemonėmis reaguojama į jau padarytą nusikaltimą ir siekiama atgrasyti nusikaltusius bei kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų kėsinimųsi, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą gali būti skiriama bausmė, tuo tarpu prevencinės poveikio priemonės paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti ir šitaip apsaugoti viešąjį interesą. Nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad asmenims, įtariamiems priklausymu mafijai, yra teisėta taikyti prevencines priemones, įskaitant specialiąją priežiūrą nes šių prevencinių priemonių paskirtis - nusikaltimų prevencija.

Atsakovo Klaipėdos miesto VPK atstovas, išdėstęs tuos pačius argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Klaipėdos m. VPK viršininko patvirtintu 2007-03-16 nutarimu Nr.30-OB-17 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 3, 4 straipsniais ir atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie Petro Kondroto elgesį, atitinkantį Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį, nutarta pareiškėjui P.K. taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą Lietuvos Respublikos vardu (b.l. 25).

Remiantis minėtu nutarimu, Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 3-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas 2007-03-19 pareiškė P.K. oficialų perspėjimą Nr.30-OB-17 nurodant, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė, kad jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumu ir Lietuvos Respublikos įstatymo vardu pareikalavo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir oficialiai perspėjo, kad jeigu pareiškėjas savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jiems priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 9).

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (1 straipsnis) (toliau- Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad oficialus perspėjimas, kaip prevencinio poveikio priemonė, gali būti taikomas esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, tai yra jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, ir prevencinio poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Vertinant, ar asmeniui galėjo būti pareikštas oficialus perspėjimas (Įstatymo 5 straipsnis), turi būti nustatyta, ar: 1) apie asmenį turima Įstatymo 4 straipsnyje įvardintos informacijos, sudarančios pagrindą pareikšti oficialų perspėjimą; 2) ši informacija gauta įstatymų nustatyta tvarka, tai yra teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu.

Informacija, kurios pagrindu pareiškėjas buvo oficialiai perspėtas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka yra įslaptinta, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio taikymo požiūriu ji yra vienintelis įrodymų nagrinėjamoje administracinėje byloje šaltinis. Todėl teismas, siekdamas išnagrinėti bylą iš esmės, minėtoje informacijoje nurodytus faktinius duomenis pripažįsta įrodymais ir vertina juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, patikrino skundžiamo akto pagrįstumą. Tai yra

patikrino, ar yra visi Įstatymo 4 straipsnyje nustatyti taikomos prevencinės poveikio priemonės pagrindai: ar yra įstatymų nustatyta tvarka gauta duomenų apie pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis ar jų nariais, ar tokie duomenys liudija esant jo sąsają su organizuotomis grupėmis ar jų nariais būtent kaip su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, ar šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus. Taip pat įsitikino, kad, siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, yra būtina pasirinkta prevencinė poveikio priemonė. Tokią išvadą teismas padarė susipažinęs su atsakovo pateikta medžiaga, kurios pagrindu buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė. Atsakovas turi duomenų, kad pareiškėjas gali būti susijęs su organizuota nusikalstama grupe bei palaikyti ryšius su jos nariais, kurie gali užsiiminėti narkotinių medžiagų platinimu, turto prievartavimu prabangių automobilių vagystėmis (b.l. 12). Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka Įstatymo 4 straipsnyje numatytus reikalavimus ir šie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka.

P.K. prevencinė poveikio priemonė paskirta sutinkamai su Įstatymo reikalavimas, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 4 bei 5 dalimis, su oficialiu perspėjimu P.K. supažindintas pasirašytinai, jam įteiktas oficialaus perspėjimo raštas (b.1. 9). Pareiškėjo pateikti įrodymai – Palangos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas įtariamąjį P.K. paleisti į laisvę (b.l. 10), nutarimas iš dalies pakeisti įpareigojimą įtariamajam periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 11), duomenys apie darbą uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 16-18) nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2007-01-20 Palangos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojo byloje Nr. 60-1-00029-07 dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, kurioje pareiškėjas P.K. yra įtariamasis (b.l. 10). Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2007-02-23 prokuroro nutarimu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai, tai yra kiekvieną pirmadienį ir penktadienį, registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, 2007-04-05 nutarimu iš dalies pakeista kardomoji priemonė – pareiškėjas P.K. įpareigotas tik kartą per savaitę, tai yra trečiadienį, registruotis policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b.l. 11). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės yra - suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai, registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Lietuvos Respublikos BPK 120 straipsnio 1 dalis). Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos prevencinės poveikio priemonės: 1) oficialus perspėjimas, 2) teismo įpareigojimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, kardomosios priemonės skiriamos tik įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kai oficialus perspėjimas taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Pareiškėjui P.K. paskirta kardomoji priemonė sietina su pareikštu jam įtarimu baudžiamojoje byloje dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, kai oficialus perspėjimas nėra kardomoji priemonė, tai bendra prevencinio pobūdžio priemone, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti teisėtus ir pagrįstus ginčijamus aktus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85 – 89 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo P.K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2007-03-16 nutarimo Nr.30-OB-17 ir 2007-03-19 oficialaus perspėjimo Nr.30-OB-17 panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Irena StulpinienėDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė