- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- Ik-620-815/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02261-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Via Sportas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „M. M. M. projektai“
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas
- Kategorijos
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Via Sportas“ atstovui – advokatui Jovitui Elzbergui, atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Sutarčių skyriaus vyriausiajai specialistei Daivai Giedraitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Via Sportas“ skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „M. M. M. projektai“ dėl statybos leidimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – UAB „Via Sportas“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1, b. l. 1-9) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) 2008 m. spalio 22 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl pamatų ir požeminės dalies užstatymo iki sklypo ribos.
2. Pareiškėja skunde nurodo, jog statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) šiurkščiai pažeidžia normatyvinius reikalavimus bei pareiškėjos subjektinės teises, todėl skundžiamas aktas dalyje dėl pamatų ir požeminės dalies užstatymo iki sklypo ribos naikintinas, tą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: remiantis 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009, gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo nebuvimas, kai statybos atstumai mažesni, negu įtvirtinta teisės akte, yra pakankamas pagrindas naikinti statybos leidimą. Pareiškėjos pozicija grindžiama tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėja skunde paaiškina, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 532 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 532). Dėl patvirtintų sprendinių ir planuojamų statybų pareiškėja (tuo metu nuomos teise disponavusi sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „VP MARKET“ (tuo metu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ši bendrovė naudojosi nuomos teise) 2005 m. gruodžio 14 d. sudarė susitarimą „Dėl pastatų blokavimo“ (toliau – ir Susitarimas), kuriame numatė, jog projektuojami ir statomi pastatai gali būti sublokuoti antrojo aukšto lygyje, pirmo aukšto lygyje paliekant neužstatytą pravažiavimą. Šiuo metu pareiškėja disponuoja sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2010 m. balandžio mėn. gavo UAB „Sostinės biurai“ reklaminį leidinį, kuriame reklamuojamas būsimas verslo centras „Naujasis aljansas“ (statybos vieta – (duomenys neskelbtini)), šiame leidinyje pateikti planuojamo statinio brėžiniai, iš kurių galima spręsti, jog požeminės automobilių stovėjimo vietos galimai ribosis su statinio, esančio (duomenys neskelbtini), požemine dalimi, o toks ribojimasis šiurkščiai pažeistų pareiškėjos, kaip gretimo sklypo teisėtos naudotojos, teises ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties pareiškėja 2010 m. balandžio 30 d. raštu „Dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydama pateikti oficialią informaciją, ar pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta ir leista statinio, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statyba su besiribojančiomis požeminėmis statinio dalimis su statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), požeminėmis dalimis, kadangi pareiškėja pagal Susitarimą sutiko tik su pastatų blokavimu antro aukšto lygyje. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. birželio 28 d. rašte Nr. A256-1100 (2.15.2.36-MP6) nurodė, kad: požeminės stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) įrengimas techninio projekto sprendiniuose numatytas ant sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, vadovaujantis sprendimu Nr. 532 bei 2007 m. rugpjūčio 8 d. išduoto sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis; projektinės dokumentacijos (duomenys neskelbtini) požeminė dalis buvo tikrinama pagal detalųjį planą. Pareiškėja būtent iš šio oficialaus rašto, gauto 2010 m. birželio 30 d., sužinojo apie pažeidžiamas savo teises, kadangi informacija reklaminiame leidinyje nėra patikima ir negalėjo būti pagrindu kreiptis į teismą.
2.2. Savivaldybės administracija, 2008 m. spalio 22 d. gavusi Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. spalio 15 d. protokolą Nr. 50, išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Protokolo Nr. 50 turinys pareiškėjai nežinomas, kadangi ji neturi teisės su juo susipažinti, tačiau, pareiškėjos duomenimis, minėtas protokolas derintas su pastaba, kiek tai yra susiję su požeminės dalies užstatymu iki sklypo ribos. Remiantis Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. birželio 28 d. raštu Nr. A256-1100 (2.15.2.36-MP6), statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista statinio, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statyba požeminėje dalyje, įrengiant stovėjimo aikštelę ant pareiškėjo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos.
2.3. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsniu, rengiant statinio projektą privaloma vadovautis ir kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais (1 dalis); normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (2 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – ir Reglamentas), galiojusio statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo momentu, 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1 punkte nurodyta, jog statiniai sklype išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai, 1.1 punkte nustatyti mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, t. y. statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m, aukštesniems statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui, o atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą dalyje dėl pamatų ir požeminės dalies užstatymo iki sklypo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (t. 1, b. l. 34) atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II
Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 40-45) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
1. Dėl automobilių stovėjimo vietų sklypuose (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini))
1.1 Sprendimu Nr. 532 patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo buvo patvirtinti sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniai, sudarant keturis sklypus iš dviejų esamų. Detaliajame plane nustatyta, jog sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 automobilių stovėjimas sprendžiamas bendrai bei nurodyti suplanuotuose sklypuose esančių pastatų automobilių stovėjimo vietų poreikiai
1.2. Remiantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais ir privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (pagal Įstatymo 2 straipsnio 30 dalį privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai), projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu). Taigi, teritorijų planavimo dokumentai (detalusis planas) yra vieni iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriais vadovaujantis rengiamas atitinkamo statinio projektas.
1.3. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, planavimo tikslas yra žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas, t. y. detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) projekte buvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, susijęs su leistinu pastatų aukščiu, užstatymo tankumu, statinių statybos linija, kas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali būti nurodyta tik parengtame žemės sklypo detaliajame plane. Taigi, statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sklypo užstatymo tankumas ir statybos linija (tiek požeminėje, tiek ir antžeminėje dalyje) buvo nustatytas Detaliajame plane.
1.4. Rengiant Detalųjį planą, pasirašyto susitarimo dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, jog ne vėliau kaip per 48 mėn. nuo susitarimo pasirašymo dienos UAB „Vingio kino teatras“ įsipareigojo (antruoju plėtros etapu užstatant sklypus Nr. 3 ir Nr. 4) įrengti 208 automobilių stovėjimo vietas sklypuose, nustatytuose Detaliuoju planu, bei, suderinus su Miesto ūkio skyriumi, suprojektuoti ir įrengti 38 papildomas vietas miesto reikmėms. Atsižvelgiant į šią nuostatą darytina išvada, kad Detaliajame plane nurodyta bendrai spręsti automobilių stovėjimo klausimus sklypuose Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 4 (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas pareiškėjos), nustatant įvažiavimo, praėjimo servitutą iš (duomenys neskelbtini) pr., po pastatais ir nurodant, jog užstatymo riba sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4 sutampa su šių sklypų bendra riba. Atsižvelgiant į tai, jog Detaliajame plane leidžiama užstatyti teritorija sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4 yra iki šių sklypų ribos, laikytina, jog požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Detaliajame plane numatytus reikalavimus dėl automobilių aikštelių įrengimo sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4.
Šalies argumentai
1.5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Detaliajame plane nebuvo leista statyba iki sklypo ribos požeminėje dalyje. Toks teiginys neatitinka STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999) nuostatų bei Detaliojo plano sprendinių. Minėto statybos techninio reglamento 1.1. p. nurodyta, kad reglamentas taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus. Rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas pareiškėjo) detalųjį planą Savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrius 2001 m. birželio 14 d. išdavė sąlygas detaliajam planui rengti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodė, kad planuojamoje teritorijoje yra taikomas reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, o jo nuostatos numato galimybę statyti požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Minėto reglamento 3 priede nėra numatomas mažiausias atstumas požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms iki gretimų pastatų. Kadangi Detaliajame plane leidžiama užstatymo riba sutampa su sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 bendra riba, teigtina, jog statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas prieštarautų STR 2.06.01:1999 reikalavimams bei Detaliajam planui.
2. Dėl statybos leidimo teisėtumo
2.1. Pasak pareiškėjos, Nuolatinės statybų komisijos protokolas derintas su pastabomis, kiek tai susiję su požeminės dalies užstatymu iki sklypo ribos, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2008 m. spalio 15–16 d. protokole Nr. 1-42-50 nėra nurodyta, jog komisijos nariai būtų pateikę kokias nors pastabas dėl pateikto statinio projekto.
2.2. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi tik Reglamento nuostatomis: nagrinėjamoje byloje taikytinas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, kuris yra lex specialis Reglamento atžvilgiu. Remiantis Reglamento 14 punktu, visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis STR 2.06.01:1999. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-158/2009) minėtų teisės aktų nustatytas reikalavimas visuomeninės paskirties statinių sklypuose įrengti automobilių stovėjimo aikšteles yra imperatyvus teisės aktų nustatytas reikalavimas ir kad automobilių stovėjimo aikštelė turi būti įrengiama tame pačiame visuomeninės paskirties statinio sklype.
2.3. STR 2.06.01:1999 11 lentelėje nurodomi minimalūs atstumo reikalavimai nuo stovėjimo aikštelių iki greta esančių pastatų, šiame reglamente automobilių stovėjimo aikštelės atstumas iš viso nėra siejamas su sklypo riba, tačiau su greta esančiais pastatais, atstumai, nurodomi minėtoje lentelėje, netaikomi požeminiams, pusiau požeminiams garažų pastatams ir stovėjimo vietoms, įrengtoms pastatų rūsiuose, pirmuosiuose ar cokoliniuose aukštuose, jeigu šių pastatų automobilių saugojimo patalpose nėra langų. Pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) numatoma įrengti dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, galėsiančią talpinti 312 automobilių. Atsižvelgiant į STR 2.06.01:1999 nuostatas pažymėtina, jog pirmojo ir antrojo lygio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nėra suprojektuotų langų. Antžeminėje statinio dalyje (virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės) numatoma įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pr. (kaip numatyta Detaliajame plane) ir antžemines automobilių stovėjimo aikšteles. Taigi, aptariamo požeminio statinio statyba atitinka STR 2.06.01:1999 nuostatas, o atstumai, pagal Reglamento 3 priede nurodytus reikalavimus iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai, o ne požeminei automobilių stovėjimo aikštelei. Pažymėtina, jog požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos ne tik yra leidžiamos ant sklypo ribos, bet pareiškėja net nenurodo, kokias konkrečias jos teises pažeidžia ginčijamas statybos leidimas.
Atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas teigtina, kad įstatymas numato reikalavimą naujam statiniui nepažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepabloginti padėties, kuri buvo iki pradedant statyti statinį. Ginčijamu statybos leidimu iš esmės įgyvendinami Detaliojo plano sprendiniai dėl įvažiavimo į sklypus Nr. 3 ir Nr. 4. Taigi, laikytina, jog planuojama statyti požeminė aikštelė negali pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, kadangi antžeminėje sklypo dalyje išlieka iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo buvusi padėtis.
2.4. Pažymėtina, kad Reglamente įtvirtintų Statinių išdėstymo sklype reikalavimų pagrindinis tikslas – gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėtų interesų apsauga. Pareiškėja, teigdama, jog projektuojamas statinys yra per arti jai priklausančio sklypo ribos, nepateikė jokių įrodymų, kaip dėl to bus pažeisti jos interesai, o tiesiog remiasi formaliu statybos techniniame reglamente įtvirtintu kriterijumi, tačiau akivaizdu, jog vadovavimasis vien formaliu kriterijumi reikštų teisingumo, sąžiningumo principų ignoravimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ne bet kuris teritorijų planavimo teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto pažeidimas gali būti pagrindu pareiškėjų skundui tenkinti, o tik toks, kuris pažeidžia ir jų subjektines teises ar teisėtus interesus (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1240/06).
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginys, esą, 11,5 m atstumo iki gretimo sklypo ribos nesilaikymas nepripažintinas pareiškėjos teisių pažeidimu.
2.5. Pareiškėja nurodo, jog statant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai bei pareiškėjos valdomo stalininio konstrukcijos, bet nepateikė jokių kompetentingų asmenų atliktų skaičiavimų, patvirtinančių aplinkybę, jog pastačius pastatą pagal ginčijamą statybos leidimą bus pažeisti minėti reikalavimai ir dėl to bus sukelta grėsmė pastate (duomenys neskelbtini) g. 1 esančių žmonių ir turto saugumui.
2.6. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3107/2010 (dabar – Nr. I-620-815/2011) pareiškėja yra administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, ginčijamas statybos leidimas numato administracinio pastato statybą teritorijoje, kurioje yra planuojama statyba, yra patvirtintas ir galiojantis Detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra ginčijama tik planuojamo statyti pastato požeminė dalis, laikytina, jog pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios administracinės bylos Nr. I-620-815/2011. Taigi, administracinė byla Nr. A525-1313/2009 nėra analogiška ar panaši nagrinėjamai bylai Nr. I-620-815/2011, o todėl nėra pagrindo administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009 suformuotas teisės aiškinimo taisyklės taikyti šioje byloje.
III
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. protokoline nutartimi (teismo posėdžio protokolas (t. 3, b. l. 116-117)) trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė UAB „M. M. M. projektai“ (juridinio asmens kodas 302414120, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) bei iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino UAB „Sostinės biurai“ (pažymėtina, kad UAB „Sostinės biurai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2009 m. gegužės 22 d.).
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Via Sportas“ atstovas – advokatas Jovitas Elzbergas (2010 m. lapkričio 30 advokato orderis, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 115)), remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, paaiškino, be kita ko, jog požeminėje dalyje buvo suplanuota statyti 2 aukštų požeminę stovėjimo aikštelę, tokiu atveju turėjo būti atliekamas grunto vertinimas, techniniai skaičiavimai, jog statant pagal statybos leidimą požeminį garažą, blokuojant su požeminio garažo siena, gali būti pažeistas pastato stabilumas, jog jeigu aukščiai būtų tie patys, nebūtų problemos, bet planuojamas požeminis garažas yra didesnis, nurodė, kad techniniai sprendiniai vienas kitam prieštarauja ir Vilniaus miesto savivaldybė turėjo suderinti požeminio garažo statybos klausimą su kaimynais. Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėja detaliojo plano neginčija, bet tai nereiškia, kad detalusis planas nepaneigia pareigos derinti techninį projektą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Giedraitė (2010 m. spalio 18 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)(3.11.5-BR4) (t. 3, b. l. 119)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą, nurodė, kad pagal detalųjį planą leidžiama užstatyti sklypus Nr. 3 ir Nr. 4, kad sklypų ribos sutampa su užstatymo teritorija, todėl požeminei automobilių stovėjimo aikštelei išduotas leidimas atitinka detaliajame plane numatytus reikalavimus ir nereikėjo atskiro sutikimo požeminei stovėjimo aikštelei, kad STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nenumatyta, jog tarp požeminių aikštelių turi būti nustatytas kažkoks atstumas, taip pat nurodė negalinti atsakyti, ar buvo reikalauta atlikti grunto tyrimus. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad paaiškėja teigia, jog galimai bus pažeistos jos teisės, tačiau nėra jokių konkrečių įrodymų ar paskaičiavimų, kad paaiškėja patirs žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Rezoliucinė dalis
1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548) ir Teritorijų planavimo įstatymo 2, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 42-1195), 2002 m. kovo 27 d. sprendime Nr. 532 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 11, 47; t. 3, b. l. 29) nusprendė:
1.1. Pritarti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su teritorija (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tikslinimui.
1.2. Patvirtinti sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, sudarant keturis sklypus iš dviejų esamų (pagal pridedamą brėžinį):
1.2.1. sklypo Nr. 1 gyvenamąjį žemės naudojimo būdą, daugiaaukštį užstatymo pobūdį, ribas, plotą – 2 259 m², užstatymo tankį – 50 proc., pastatas 10 aukštų;
1.2.2. sklypo Nr. 2 komercinį žemės naudojimo būdą, ribas, plotą – apie 8 461 m², užstatymo tankį – 80 proc., pastatai – iki 27 metrų aukščio;
1.2.3. sklypo Nr. 3 komercinį žemės naudojimo būdą, ribas, plotą – apie 3 925 m², užstatymo tankį – 80 proc., pastatai 7 aukštų;
1.2.4. sklypo Nr. 4 komercinį ir gyvenamąjį žemės naudojimo būdą, daugiaaukštį užstatymo pobūdį, ribas, plotą – apie 1 747 m², užstatymo tankį – 80 proc., pastatai 7 aukštų.
1.3. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo savininko Susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (pridedama) bei įgalioti Vilniaus miesto savivaldybės mero pirmąjį pavaduotoją A. Vakariną pasirašyti minėtą susitarimą.
2. Susitarime dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (t. 1, b. l. 48-49; t. 3, b. l. 30-31), kurį sudarė Vilniaus miesto savivaldybė ir žemės sklypo savininkas UAB „Vingio kino teatras“ (statytojas), be kita ko, nurodyta:
2.1. susitarimo objektas – darbai, kuruos reikės atlikti plėtojant miesto infrastruktūrą, keičiant 4 925 m² sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti) (duomenys neskelbtini) bei 11 467 m² sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė: kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas, paskirtį bei reglamentus, nustatytus sprendimu Nr. 532 patvirtintame detaliajame plane (1 punktas).
2.2. Statytojas įsipareigoja savo lėšomis, be kita ko: iki perdavimo naudoti išplėstą „Vingio“ kino teatrą dienos (bet ne vėliau kaip per 18 mėn. nuo susitarimo pasirašymo dienos) įrengti 208 automobilių stovėjimo vietas sklype Nr. 2 ir Nr. 3 bei šalia sklypo esančioje infrastruktūros teritorijoje pagal STR 2.06.01:1999 reikalavimus ir, suderinus su Miesto ūkio skyriumi, suprojektuoti bei įrengti 46 (žr. schemą 24 + 22) papildomas bendras miestui automobilių stovėjimo vietas S. (duomenys neskelbtini) g. ir neatlygintinai perduoti jas Savivaldybės nuosavybėn arba jos nurodytoms organizacijoms (2.1 punktas); ne vėliau kaip per 48 mėn. nuo susitarimo pasirašymo dienos (II-uoju plėtros etapu užstatant sklypus Nr. 3 ir Nr. 4) įrengti likusias automobilių stovėjimo vietas sklypuose, nustatytas sprendimu Nr. 532 patvirtintame detaliajame plane, bei, suderinus su Miesto ūkio skyriumi, suprojektuoti ir įrengti 38 papildomas bendras miestui automobilių stovėjimo vietas S. (duomenys neskelbtini) g. (žr. schemą 10 + 19 + 9) iki sklypo Nr. 3 perdavimo naudoti dienos ir 16 papildomų bendrų miestui automobilių stovėjimo vietų S. (duomenys neskelbtini) g. (žr. schemą) iki sklypo Nr. 4 perdavimo naudoti dienos. Įrengtas bendras miestui automobilių stovėjimo vietas statytojas neatlygintinai perduoda Savivaldybės nuosavybėn arba jos nurodytoms organizacijoms (2.2 punktas).
2.3. Savivaldybė įsipareigoja, be kita ko: sudaryti palankias sąlygas statytojui įgyvendinti šį susitarimą ir nedaryti jam kliūčių papildomomis sąlygomis (3.3 punktas); tarpininkauti sprendžiant bendrus infrastruktūros klausimus su greta esančiais investuotojais bei inžinerinės infrastruktūros objektus eksploatuojančiomis organizacijomis (3.4 punktas).
3. Pareiškėja ir UAB „VP MARKET“ 2005 m. gruodžio 14 d. sudarė susitarimą „Dėl pastatų blokavimo“ (t. 1, b. l. 12), kuriame susitarė, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teise disponuoja UAB „VP MARKET“) ir sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teise disponuoja UAB „Via sportas“), remiantis Vilniaus miesto tarybos patvirtintais Teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano bei sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniais, projektuojami ir statomi pastatai gali būti sublokuoti antrojo aukšto lygyje, pirmojo aukšto lygyje paliekant neužstatytą pravažiavimą, iš pravažiavimo galimi įėjimai į pastatus.
4. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybų komisijos 2008 m. spalio 15–16 d. protokolu Nr. 1-42-50 (toliau – ir protokolas Nr. 1-42-50 (t. 1, b. l. 121)), Komisija,m vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. Liepos 2 d. Įsakymu Nr. D1-39 patvirtintais Nuolatinės statybų komisijos pavyzdiniais nuostatais, patikrino statytojo (užsakovo) (UAB „Sostinės biurai“) statinio – administracinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), Naujamiestis, (ypatinga, nauja statyba) projektą ir jam pritarė, nepateikdama pastabų bei priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą.
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui – UAB „Sostinės biurai“ ((duomenys neskelbtini)) 2008 m. spalio 22 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 119), kuriame, be kita ko, nurodyta: statybos objektas – administracinis pastatas, adresu: (duomenys neskelbtini), Naujamiestis, Vilnius, ypatingas; žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); statybos rūšis – nauja statyba; bendras plotas – 16 635,78 m², 6 aukštai, po žeme – 2; statinio aukštis – 25,70 m, užstatymo tankis – 47,03 proc., užstatymo intensyvumas – 2,46.
6. UAB „Sostinės biurai“ ir UAB „M. M. M. projektai“ 2007 m. spalio 19 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 59-64), pagal kurią UAB „Sostinės biurai“ pardavė nuosavybes teise priklausančias susisiekimo komunikacijas – kelią, mašinų stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. 1094-0334-0161, paskirtis – kelių, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. UAB „M. M. M. projektai“.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnas 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A15-1328(1.1-SEN-7) „Dėl naujo adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įsakymas Nr. A15-1328(1.1-SEN-7)) (t. 3, b. l. 58), atsižvelgdamas, be kitko, į UAB „Sostinės biurai“ 2008 m. balandžio 21 d. prašymą, suteikė žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naują adresą – (duomenys neskelbtini).
8. Pareiškėja pateikė Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui 2010 m. balandžio 30 d. raštą „Dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 13-14), kuriame prašė pateikti oficialią informaciją ir techninio projekto sprendinius, nurodančius, ar pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta ir leista statinio, adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statyba prie sklypo ribos, taip pat ar leistas požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, numatant užstatymo ribą, sutampančią su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, su minėtais techninio projekto sprendiniais prašydama nurodyti tokio leidimo pagrindus.
9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. birželio 28 d. rašte Nr. A256-1100 (2.15.2.36-MP6) „Dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir raštas A256-1100 (2.15.2.36-MP6)) (t. 1, b. l. 15), be kita ko, nurodė: požeminės stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) įrengimas techninio projekto sprendiniuose numatytas ant sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, vadovaujantis patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 532 bei 2007 m. rugpjūčio 8 d. išduoto sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis; patvirtintame teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliajame plane užstatymo riba sutampa su sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 ribomis, bei buvo numatyta, esant automobilių stovėjimo vietų trūkumui, po pastatu 3 sklype įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę; pareiškėjos rašte minimas susitarimas buvo tik dėl pastatų blokavimo antžeminėje dalyje, todėl projektinės dokumentacijos (duomenys neskelbtini) antžeminė dalis buvo tikrinama pagal gretimų sklypų susitarimą, o požeminė dalis – pagal detalųjį planą.
1. Kaip minėta, šioje administracinėje byloje pareiškėja – UAB „Via Sportas“ ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 22 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 119) dalyje dėl pamatų ir požeminės dalies užstatymo iki sklypo ribos. Pareiškėja neginčija detaliojo plano sprendinių (tai teismo posėdyje nurodė ir pareiškėjos atstovas), tačiau teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais ir privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (pagal Įstatymo 2 straipsnio 30 dalį privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai), projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos būdu), kad teritorijų planavimo dokumentai (detalusis planas) yra vieni iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriais vadovaujantis rengiamas atitinkamo statinio projektas.
Šiame sprendime minėta, jog atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, planavimo tikslas yra žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas, t. y. detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) projekte buvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, susijęs su leistinu pastatų aukščiu, užstatymo tankumu, statinių statybos linija, kas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali būti nurodyta tik parengtame žemės sklypo detaliajame plane. Taigi, statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sklypo užstatymo tankumas ir statybos linija (tiek požeminėje, tiek ir antžeminėje dalyje) buvo nustatytas Detaliajame plane. Šiame sprendime taip pat minėta, jog rengiant Detalųjį planą, pasirašyto susitarimo dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (t. 1, b. l. 48-49; t. 3, b. l. 30-31) 2.2 punkte nustatyta, jog ne vėliau kaip per 48 mėn. nuo susitarimo pasirašymo dienos UAB „Vingio kino teatras“ įsipareigojo (antruoju plėtros etapu užstatant sklypus Nr. 3 ir Nr. 4) įrengti 208 automobilių stovėjimo vietas sklypuose, nustatytuose Detaliuoju planu, bei, suderinus su Miesto ūkio skyriumi, suprojektuoti ir įrengti 38 papildomas vietas miesto reikmėms. Taigi, Detaliajame plane nurodyta bendrai spręsti automobilių stovėjimo klausimus sklypuose Nr. 3 (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 4 (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas pareiškėjos), nustatant įvažiavimo, praėjimo servitutą iš (duomenys neskelbtini) pr., po pastatais ir nurodant, jog užstatymo riba sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4 sutampa su šių sklypų bendra riba. Atsižvelgiant į tai, jog Detaliajame plane leidžiama užstatyti teritorija sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4 yra iki šių sklypų ribos, laikytina, jog požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Detaliajame plane numatytus reikalavimus dėl automobilių aikštelių įrengimo sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4.
2. Pareiškėja ginčija statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) tuo aspektu, kad, esą, pagal 2005 m. gruodžio 14 d. susitarimą „Dėl pastatų blokavimo“ (t. 1, b. l. 12) sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teise disponuoja UAB „VP MARKET“) ir sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuomos teise disponuoja UAB „Via sportas“), remiantis Vilniaus miesto tarybos patvirtintais Teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano bei sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano sprendiniais, projektuojami ir statomi pastatai gali būti sublokuoti antrojo aukšto lygyje, pirmojo aukšto lygyje paliekant neužstatytą pravažiavimą, iš pravažiavimo galimi įėjimai į pastatus, o todėl be pareiškėjos sutikimo niekaip kitaip sublokuoti pastatų negalima. Pareiškėjos nuomone, statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, galiojusio statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo momentu, 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1 punktui, kuriame nurodyta, jog statiniai sklype išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai, 1.1 punktui, kuriame nustatyti mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, t. y. statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m, aukštesniems statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui, o atstumas gali būti sumažintas, jeigu gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Tuo tarpu, pasak pareiškėjos, statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas statinio aukštis – 25,70 m, taigi, atstumas ginčo atveju turi būti ne mažesnis kaip 11,5 m.
2.1. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos pateiktu Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ minėtų nuostatų aiškinimu. Teismo vertinimu, minėtos nuostatos taikytinos tik virš žemės esantiems statiniams, jų išdėstymui sklype, o ne po sklypu, nes pagal minėtąjį teisinį reguliavimą atstumai tarp statinių turi būti didinami tik didinant statinių aukštį, o ne gylį po žeme – požeminių statinių statybos santykiai minėtomis nuostatomis nereguliuojami. Todėl statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali prieštarauti ir neprieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1 punktui bei 1.1 punktui.
2.2. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009: atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra ginčijama tik planuojamo statyti pastato požeminė dalis, laikytina, jog pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios administracinės bylos.
3. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatomis: nagrinėjamoje byloje taikytinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintas Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, kuris yra lex specialis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ atžvilgiu. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 14 punktu, visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, o automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis STR 2.06.01:1999. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-158/2009) minėtų teisės aktų nustatytas reikalavimas visuomeninės paskirties statinių sklypuose įrengti automobilių stovėjimo aikšteles yra imperatyvus teisės aktų nustatytas reikalavimas ir kad automobilių stovėjimo aikštelė turi būti įrengiama tame pačiame visuomeninės paskirties statinio sklype.
Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 11 lentelėje nurodomi minimalūs atstumo reikalavimai nuo stovėjimo aikštelių iki greta esančių pastatų, šiame reglamente automobilių stovėjimo aikštelės atstumas iš viso nėra siejamas su sklypo riba, tačiau su greta esančiais pastatais (kurie yra virš žemės), atstumai, nurodomi minėtoje lentelėje, netaikomi požeminiams, pusiau požeminiams garažų pastatams ir stovėjimo vietoms, įrengtoms pastatų rūsiuose, pirmuosiuose ar cokoliniuose aukštuose, jeigu šių pastatų automobilių saugojimo patalpose nėra langų. Atsižvelgiant į Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 nuostatas pažymėtina, jog pirmojo ir antrojo lygio požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nėra suprojektuotų langų (žr. t. 2, b. l. 8, 9). Taigi, aptariamo požeminio statinio statyba atitinka Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 nuostatas, o atstumai pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede nurodytus reikalavimus, kaip minėta, iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai, o ne požeminei automobilių stovėjimo aikštelei.
4. Dar daugiau, nors pareiškėja ir jos atstovas nurodė, kad pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statant požeminį garažą, blokuojant su požeminio garažo siena, gali būti pažeistas pastato stabilumas, tačiau tai grindžia tik prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos – UAB „Via Sportas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos – UAB „Via Sportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.