Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje civilinėje byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjos L. S. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš M. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. S..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra prevencinė priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Viena iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) bei CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas – bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Tačiau pažymėtina, jog teismas, remdamasis pagrįstu prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Iš ieškovės, kartu su pareiškimu, pateiktos gimimo liudijimo kopijos matyti, jog nepilnamečio vaiko T. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. S. ir M. S., kuriems kyla pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes nepilnamečio vaiko tėvas, pareiškėjos teigimu, išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2019 m. birželio mėnesio., t. y. ilgiau nei pusę metų.

Sprendžiant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, teismas pirmenybę teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Iš prie prašymo pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti specialiųjų vaiko poreikių, pareiškėja laikinojo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį grindžia sudaryta 2019 m. lapkričio mėnesio išlaikymo išlaidų lentele, kurioje nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui tenkanti suma sudarė 572 Eur, tačiau minėtame sąraše nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Minėtoje lentelėje, pareiškėja nurodo, kad vaikas lanko darželį, kurio mokestis sudaro 62 Eur, pasak pareiškėjos, mokestis darželiui už edukacines priemones sudaro dar 27 Eur, tačiau prie prašymo neprideda jokių tai patvirtinančių dokumentų, net tokių, kurie patvirtintų, kad nepilnametis vaikas apskritai lanko darželį. Minėtoje lentelėje, pareiškėja nurodo, kad vaiko vaistams, vitaminams ir logopedui išleidžia bendrą 75 Eur sumą, tačiau prie prašymo nepateikia jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad nepilnametis sūnus turi sveikatos, raidos ar kalbos sutrikimų. Į minėtą lentelę, pareiškėja taip pat įtraukia išlaidas susijusias su nepilnamečio sūnaus gimtadieniu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokios išlaidos susidaro tik vieną kartą metuose.

Be to, pareiškėja nurodo, kad jos vidutinis darbo užmokestis siekia 389,33 Eur, papildomai kas mėnesį nepilnamečiui vaikui po 200 Eur skiria pareiškėjos mama, taigi bendra pajamų suma, kurią gauna pareiškėja siekia 589,33 Eur, iš kurios, kaip nurodo prašyme, pareiškėja virš 500 Eur skiria sūnaus išlaikymui, tuo tarpu pareiškėjai pragyvenimui lieka apie 89,33 Eur (2019 m. lapkričio mėnesį – 17,33 Eur). Išanalizavus nurodytus duomenis, akivaizdu, kad už tokią sumą, jaunas, sveikas, dirbantis žmogus, realiai neturi galimybių išgyventi, todėl nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja prie prašymo neprideda jokių prašomą išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui pagrindžiančių dokumentų, daro išvadą, kad pareiškėja galimai siekia dirbtinai padidinti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų dydį arba nuslėpti tikrąsias savo pajamas.

Teismas įvertinęs pridėtus dokumentus, nepilnamečio vaiko amžių, konstatuoja, jog siekiant užtikrinti būtiniausius ir protingus vaiko poreikius, šioje proceso stadijoje, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjos prašymo dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, kadangi pareiškėja, nurodydama būtiną vaikui skirti lėšų dydį, kartu su prašymui neteikia jokių jos teiginius pagrindžiančių duomenų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko būtiniausius poreikius, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 150 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjos prašymu taikytina laikinoji apsaugos priemonė – priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš jo tėvo M. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina L. S..

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai L. S. nustatytinas septynių dienų terminas, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškiniui, atitinkančiam CPK 135 straipsnio reikalavimus, pareikšti (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą nepareiškus ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 147 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą patenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo priėmimo dienos.

Skirti vaiko motiną L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nustatyti pareiškėjai L. S. septynių dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.