Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje (procesinis dokumento Nr. 01-1-15097-16) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kur

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, ir

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji – E. J. ir M. K. – būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, 2016 m. kovo 29 d., apie 9 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajai R. Č. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami jai poodines kraujosruvas akių vokuose, šlaunyse, kairio alkūnkaulio ir kairių VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžius, tai yra nukentėjusiajai R. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Prokurorės pareiškime nurodyta, jog šiais savo veiksmais E. J. ir M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas E. J. kaltę pripažino ir parodė, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio M. K. 2016 m. kovo 29 d., apie 9 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia mediniu pagaliu sudavė savo pažįstamai R. Č. smūgius, tačiau kiek jų sudavė ir į kurias kūno vietas, pasakyti negali, kadangi tą rytą buvo labai girtas, visų įvykio aplinkybių tikrai negali prisiminti. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po įvykio R. Č. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (b. 1. 61).

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas M. K. kaltę pripažino ir parodė, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio E. J. 2016 m. kovo 29 d., apie 9 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia mediniu pagaliu sudavė savo pažįstamai R. Č. ne mažiau kaip du smūgius, tai yra į kairę ranką ir kairį šoną. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad R. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis R. Č. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (b. 1. 94-95).

Be kaltinamųjų – E. J. ir M. K. – visiškų prisipažinimų, jų kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios R. Č. parodymais, kad 2016 m. kovo 29 d., apie 9 val., ji buvo svečiuose pas pažįstamą vardu M. (pavardės nežino), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Be jos ten buvo dar 5 asmenys: M., I., N. K., A. J., M. ir V. Visi šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai buvo gerokai apgirtę, vienas iš ten buvusių asmenų, tai yra M., be jokios priežasties, sėdėdamas prie stalo pasakė, kad „tuoj jūs visos gausit su pagaliu“. Jam pritarė E. J.. M. atsikėlęs nuo kėdės nuėjo į lauką ir su savimi atsinešė beržinį pagalį. Įėjęs į vidų jis jai sudavė su pagaliu per nugarą. Ji po smūgio nukrito ant žemės, o jis toliau ją mušė su tuo pagaliu. Taip pat su tuo pačiu pagaliu, ją mušė ir J., kai pagalį perėmė iš M. Kiti asmenys tik stebėjo ir nieko nedarė. Ligoninėje jai nustatytas rankos bei šonkaulių kairės pusės lūžiai ir padaryti kojų sumušimai, dėl to jie jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Po įvykio praėjus kelioms dienoms E. J. kartu su savo drauge atvyko pas ją į namus ir jos atsiprašė, o ji jam atleido. Dar E. jai davė 50 Eurų, kad turėtų pinigų vaistams nusipirkti. Kadangi E. J. jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia ir jam jokių pretenzijų neturi (b. 1. 11, 12);

liudytojo V. V. parodymais, kad 2016 m. kovo 28 d. jis buvo namuose pas M. Ž. adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo jo pažįstami: R. Č., M. K., pravarde „M.“, N. K., E. J. ir I., kuri yra M. sugyventinė. Visi vartojo alkoholį ir liko pas M. nakvoti. 2016 m. kovo 29 d. ryte, tikslios valandos neprisimena, miegodamas kambaryje išgirdo kažkokį šurmulį. Kadangi buvo labai girtas, todėl nesugebėjo atsikelti ir toliau užmigo. Atsikėlęs nežinojo, kelinta buvo valanda, pamatė, kad kambaryje R. ir kiti minėti asmenys gėrė alkoholinius gėrimus. Matė, kad R. buvo sumušta, jai ant veido buvo mėlynės. Dėl ko ir kas ją sumušė, nežino, nes neklausė. Pats taip pat su jais atsisėdo toliau gerti. Vėliau jam kažkuris iš minėtų pažįstamų pasakė, kad M. K. sumušė R., tačiau, dėl ko tiksliai, neminėjo. Sakė, kad R. vadino M. necenzūriniais žodžiais, o M. buvo labai girtas, todėl ir kilo konfliktas, o po to muštynės. Jis tikrai nežino, ar E. J. sudavė smūgius R. (b. l. 27-28);

liudytojo M. Ž. parodymais, kad 2016 m. kovo 28 d. jis buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo jo sugyventinė I. K. ir pažįstami: R. Č., M. K., V. V., N. K. ir E. J.. Visi visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir liko nakvoti jo namuose. 2016 m. kovo 29 d. miegodamas kambaryje kartu su savo sugyventine I. išgirdo kažkokį šurmulį, todėl atsikėlė ir pamatė, kad R. sėdi ant kėdės prie stalo, buvo susivėlusi, pasakojo, kad ją sumušė M. K.. Jis dar paklausė M., kodėl šis mušė R., M. atsakė, kad R. jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl to ją ir sumušė. M. tuo metu buvo labai girtas. Pakalbėję jie visi sėdo prie stalo toliau gerti. Kuriuo metu R. kreipėsi į medikus, jis tikrai nežino, kadangi būdama jo namuose nesiskundė, kad jai kažkur skauda. Nežino, ar E. sudavė smūgius R.. Jo sugyventinė I. tikrai nematė muštynių ir nieko apie tai nežino, nes miegojo (b. l. 32-33);

liudytojo N. K. parodymais, kad 2016 m. kovo 28 d. jis buvo namuose pas M. Ž., (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo jo pažįstami: R. Č., M. K., V. V., E. J., I. K.. Visi vartojo alkoholį, gėrė visą dieną. Minėti pažįstami liko nakvoti pas M., kadangi buvo labai girti, nesugebėjo pareiti namo. 2016 m. kovo 29 d. prabudo ryte, dar būdamas girtas, kelinta buvo valanda, nežinojo. Nuėjo į kitą kambarį, kur ten buvusi R. Č. paprašė uždėti jai kojines, kadangi ji pati dėl girtumo to padaryti nesugebėjo. Uždėjus jai kojines ir batus, ji išėjo į lauką, sakė einanti į tualetą. Jai parėjus, visi vėl sėdėjo prie stalo ir gėrė. Tuo metu R. pasipasakojo, kad ją sumušė. Kas sumušė, ji nesakė, o ir jis, būdamas girtas, nesiteiravo. Vėliau jie visi išėjo, o R. liko pas M. namuose. Kuriuo metu R. kreipėsi į gydymo įstaigą, jis nežino (b. 1. 37-38);

valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1275/2016(02), kurioje nurodyta, kad R. Č. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, šlaunyse, kairio alkūnkaulio, kairių VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. 1. 24);

2016 m. kovo 31 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje. Apžiūros metu rastas ir paimtas medinis pagalys (b. 1. 4-6).

Kaltinamųjų – E. J. ir M. K. – neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamieji sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme (b. l. 128, 129).

Motyvuojamoji dalis

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama prokurorės siūloma arešto bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems: E. J. ir M. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jie, būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veikdami bendrininkų grupėje, ir tai teismas laiko kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. 9, 1 p.), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d.); kad prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skirdamas bausmę E. J. teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis, nors anksčiau teistas, bet teistumai yra išnykę (b. l. 67-70), o M. K. neteistas, tačiau 2014 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 100-101), abu turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 71-77, 102-106), nedirba (b. l. 81, 109), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 79, 108). Teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta arešto bausmė ir jos trukmė yra tinkama kaltinamiesiems (BK 49 str.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamiesiems paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas – iš R. Č. 2016 m. balandžio 26 d. pranešimo ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolų nustatyta, jog ji su M. K. ir E. J. susitaikė, jie jos atsiprašė, ji jiems atleido, jokių pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 15, 16-17, 19-20).

Iš 2016 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolo matyti, jog kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėtas įvykio vietoje rastas medinis pagalys (b. 1. 39-40), kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK esančią daiktų saugyklą (b. l. 132-134). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turintis reikšmės daiktas – medinis pagalys – sunaikintinas.

Kaltinamajam E. J. 2016 m. balandžio 22 d. ir M. K. 2016 m. balandžio 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64, 97-98), kuri nekeistina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. J. palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, ją panaikinti.

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. K. palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – medinį pagalį, saugomą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

E. J. ir M. K. išaiškintina, kad kiekvienas iš jų, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei šia teise nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.