- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1-95-963/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02924-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- P. G., A. U.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Eduardas Antonenkas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, aukštojo išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y.:
D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 17 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje - naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė A. U. į pečių, kaklo sritį, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, D. B., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
D. B. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t.y., kad D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. sausio 17 d., apie 2.30 val., viešoje vietoje - naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, įžūliu elgesiu - kumščiu vieną kartą sudavė P. G. į veidą, tuo padarydamas jam atvirą nosies kaulų lūžį (su nosies žaizda), sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. B. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad atėjo į klubą jis, E. D., K. G.. Nuėjo į šokių aikštelę. Jos šoko, jis nuėjo užsisakyti porą gėrimų. Išgėręs porą kokteilių, priėjo prie E. D., ji pasakė, kad jai trenkė per užpakalį. Jis nesureikšmino to. Ilgai neplanavo būti, dar pabuvo 20 minučių ar pusę valandos, jos nuėjo paimti paltus, o jis nuėjo į tualetą. Užtruko apie 10 minučių, nes buvo eilė. Po to grįžo ir pamatė, kad E. D. kalba su dviem vaikinais. Paklausė, kas atsitiko, nes neatrodė, kad gražiai, mandagiai bendrautų. E. pasakė, jog čia tas pats vaikinas - P. G., kuris jai trenkė per užpakalį. Jie jam atrodė gan agresyviai nusiteikę. P. G. gal nebuvo toks agresyvus, o A. U. buvo agresyvesnis, ėmė konfliktuoti, necenzūriniais žodžiais jį vadinti. Jie pradėjo su juo konfliktuoti, nors jis gražiai paklausė, kodėl taip pasielgė su jo drauge. Jis pats nesikabinėjo, nes šiaip nėra agresyvus. Po to prasidėjo stumdymasis, jis susistumdė su A. U.. Jis smūgių niekam nedavė, nes buvo vienas, o jie buvo dviese. Parodė, kad paėmė A. U. už kaklo, nes tiesiog gynėsi ir jam nieko kito nebeliko daryti, bet smūgių jam nesudavė, nors jautė, kaip A. U. jam trenkė į pilvą, į petį. Parodė, kad P. G. trenkė jam vieną smūgį, tada jis pajuto, kaip jam sutraškėjo dantis, bet jokio kraujo nebuvo. Matė, kaip šalia konfliktuoja P. G. su kitu asmeniu šviesiais marškiniais, kurio jis nepažįsta. Tas asmuo P. G. trenkė iš šono, tačiau visų smūgių nematė. Patikino, kad pats jokių smūgių niekam nesudavė. Prieš tai, kol jie aiškinosi, šalia irgi stovėjo kažkoks asmuo, stovėjo kokie trys žmonės šalia, kurie įsiterpė. Konfliktas greitai pasibaigė, atėjo apsaugos darbuotojai, visus išskyrė. P. G. ir A. U. nurodė į jį, nes tas vaikinukas baltais marškiniais išėjo pro duris. Mano, kad jį nurodė dėlto, kad to vaikinuko jau nebebuvo. Jį apsaugos darbuotojai prirėmė prie sienos, jis apsauginių klausė, kodėl jį sulaiko, jie atsakė, kad atvažiuos policija ir išsiaiškins, jie jo net nenorėjo klausytis. Jis jiems parodė krumplius, kurie buvo švarūs, todėl buvo ramus, nors apsauginiai nelabai žiūrėjo, su jais nekonfliktavo, jį net į tualetą dar išleido. Nesitikėjo, kad viskas iki teismo užsitęs. Policija atvažiavo, jis ramiai nuėjo į tarnybinį automobilį, net antrankių jam neuždėjo. Policijos komisariate jis praleido apie penkias valandas, parašė paaiškinimą, o E. D. parašė skundą. Po to grįžo pas K. G.. Po to nieko apie tą įvykį nekalbėjo. Kitą dieną pats nuvažiavo į ligoninę dėl danties. E. D. nieko nesakė, nes nenorėjo jaudinti. Papildė, kad tą vakarą vilkėjo juodu ilgu megztuku, baltais marškinėliais, juodomis kelnėmis, juodu paltu. Pažymėjo, kad kovos menais neužsiima, tiesiog dėl savęs sportuoja sporto salėje kelis kartus per savaitę. Parodė, kad niekada nesimuša, su policija jokių reikalų nėra turėjęs, šie įvykiai jam yra nauja patirtis. Prašė jį išteisinti.
Nukentėjusysis P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. su draugu A. U. susitiko mieste, nuėjo į barą „Bond“, išgėrė po 2-3 bokalus alaus, po to nusprendė pratęsti vakarą klube „(duomenys neskelbtini)“. Klube išgėrė porą alkoholinių kokteilių, linksmai leido laiką, jokių konfliktų nebuvo, daugiausia laiko praleido prie baro, arba rūkymo zonoje, šokių aikštelėje nebuvo, sutiko daug pažįstamų, tačiau niekam už sėdmenų negriebė. Truputį pabuvę, ėjo lauk, pasiimti striukių. Laukė eilėje prie rūbinės, kai jiems atėjo eilė paduoti žetonus, atėjo panelė su drauge, kurios garsiai reiškė nepasitenkinimą dėl ilgos eilės. Tiksliai neprisimena, kas pradėjo pokalbį, tačiau jis jokiais negražiais žodžiais merginų nevadino. Panelė šviesiais plaukais, kurios jis nepažinojo ir tą vakarą matė pirmą kartą, paprašė jo paimti jos striukę ir jis sutiko. Panelė ieškojo žetono. Tada pasirodė kaltinamasis, kuris buvo neblaivus, agresyvus, paklausė panelės šviesiais plaukais, kodėl ji bendrauja su jais, kaltinamasi ėmė rėkti, sukėlė konfliktą. Jie bandė paaiškinti kaltinamajam, kad su jo panele bendrauja tik dėl striukės, kad ruošiasi išeiti, tačiau kaltinamasis jų neklausė, įvyko konfliktas ir jis pajuto smūgį į nosį. Po smūgio buvo apsvaigęs, bet sąmonės nebuvo netekęs, jam ėmė kraujuoti nosis, kraujas tekėjo į gerklę iš nosies. Jis kelis žingsnius atsitraukė, atsirėmė į stalą, pora minučių buvo suklupęs, tada dar pajuto smūgį. Nurodė, kad iš vaizdo įrašo pamatė, kad nenustatytas asmuo trenkė jam keturis kartus. Paaiškino, kad jis jokių smūgių nesudavė, jiems nebuvo tikslo konfliktuoti, nes jie buvo pasiruošę išeiti. Paaiškino, kad jis tik buvo ištiesęs rankas, nes norėjo gintis, tačiau kaltinamasi peršokęs jo draugą tiesiu smūgiu trenkė jam į nosį. Po to kaltinamasis grūmėsi su jo draugu. Matė, kaip kaltinamasis buvo paėmęs jo draugą už kaklo, laikė jį po pažastimi. Po to priėjo apsaugos darbuotojai, paklausė, kas buvo. Jis paprašė neišleisti kaltinamojo, apsauginis laikė kaltinamąjį, kad šis nepabėgtų. Apsaugos darbuotojai sakė, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl buvo pastebėtas anksčiau jau. Jo draugas A. U. iškvietė policijos ekipažą ir greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis bandė priešintis policijos pareigūnams. Atvyko greitoji pagalba, kuri nugabeno jį į ligoninę susiūti žaizdą ir padaryti kitus tyrimus, po to jis buvo išleistas iš ligoninės. Papildė, kad kaltinamais buvo apsirengęs tamsiai, šviesiais marškiniais ir juodomis kelnėmis, iš rūbinės jam atnešė paltą. Kitas asmuo buvo baltais marškiniais. Kaltinamojo marškiniai buvo šviesūs, bet tamsesni nei kito asmens. Patikslino, kad patyrė neturtinę žalą, nes tą vakarą patyrė fizinį, psichologinį skausmą, buvo pažemintas aplinkinių akivaizdoje, buvo sumuštas, ligoninėje jam siūta nosis, dvi savaites negalėjo išeiti, nes nuo lūžio visas veidas buvo mėlynas, be to, yra sutrikimai, vakare sunku kvėpuoti. Taip pat patyrė nemažai turtinės žalos, nes gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau dėl operacijos, ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso yra priverstas dažnai skraidyti į Lietuvą, tai jam sukelia papildomą stresą ir nuovargį, dėl to turi nemažai papildomų išlaidų, tam yra priverstas aukoti savo atostogas. Po operacijos mėnesį bus nedarbingas, neatmeta galimybės, kad gali likti randas ir jam reikės dar vienos plastinės operacijos randui panaikinti. Prašo patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su P. G. stovėjo prie rūbinės, jau buvo priėjusi jų eilė pasiimti striukes, kai priėjo merginos ir paprašė paimti jų striukes, padavė savo žetonus. P. G. liko su merginomis šnekėti. Jis buvo gerai nusiteikęs, juokėsi, mano, kad gal tai galėjo išprovokuoti konfliktą. Tuo metu priėjo kaltinamasi ir ėmė keiktis. Įvyko susistumdymas, jis bandė skirti visus, P. G. bandė jam padėti ir tuo metu P. G. gavo smūgį į nosį. Jį patį pačiupo už kaklo. Nei jis, nei jo draugas nesmūgiavo kaltinamajam. Kaltinamasis buvo piktas, draugė jo juokėsi. Matė, kad priėjo apsauga. Įvykio metu nematė, kad kitas asmuo smūgiuotų jo draugui, tai pamatė tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą. Muštynėse dalyvavo kitas nenustatytas asmuo, kurį jo manymu kaltinamasis pažįsta, nes jis matė, kaip jie kartu bendravo, girdėjo, kaip kaltinamasis tam asmeniui liepė eiti ir tas asmuo nuėjo į šokių salę. Apsauga sulaikė tik kaltinamąjį, nes jis nurodė į kaltinamąjį, o į kitą asmenį nenurodė, nes matė tik kaip tas asmuo bendravo su kaltinamuoju, tačiau nematė, kad tas asmuo smūgiuotų, kito asmens smūgius matė tik vaizdo įraše, taip pat iš vaizdo medžiagos matė, kad smūgiavo kaltinamasis. Paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų dvi savaites buvo nedarbingas, nes negalėjo pasukti kaklo. Jis patyrė sužalojimų, nes jam buvo smūgiuota į nugarą, jam buvo diagnozuotas kaklo patempimas, daryta kompiuterinė tomografija, tirta galva. Jo patirta moralinė žala pasireiškė tuo, kad jis buvo pažemintas, mušamas, užpultas, smaugtas mieste prie žmonių.
Liudytoja E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. B. yra jos sužadėtinis. Parodė, kad ji, D. B. ir K. G. nuvyko į klubą „(duomenys neskelbtini)“, linksminosi, vienu metu, kai D. B. išėjo kokteilių, šokių aikštelėje P. G. praeidamas trenkė jai per sėdmenis, tada ji atsisuko, pasižiūrėjo į jį. Patikino, kad P. G. ne šiaip praeidamas netyčia užkliuvo, bet trenkė ir dar pasižiūrėjo į ją, kaip ji reaguos, o ji irgi į jį pasižiūrėjo ir įsidėmėjo jį. Grižus D. B., ji pasakė jam apie tai, tačiau jis nesureagavo, nesupyko, tik priminė, kad buvo sakęs neiti į klubą. Sutiko, kad tą vakarą ji galbūt iššaukiančiai atrodė, nes buvo palaidais tiesiais ilgais plaukais, trumpa aptemta suknele ir aukštakulniais. Kai baigėsi koncertas, ji su K. G. nuėjo prie rūbinės, D. B. nuėjo į tualetą. Prie rūbinės buvo eilė, P. G. su draugu jau buvo priekyje, jos atsistojo eilės gale, tada prie jos priėjo P. G., šypsojosi jai, pasisiūlė paimti jos striukę, tačiau ji atsisakė, o tada jis ją išvadino „žiurke“. Ji išsigando, tuo metu priėjo D. B., ji jam papasakojo visą situaciją, kad prašė jos žetono, kad ją išvadino „žiurke“ ir kad tai tas pats vaikinas, kuris jai trenkė per sėdmenis. D. B. nebuvo agresyvus, tiesiog norėjo išsiaiškinti, kodėl ją išvadino „žiurke“. Paties konflikto ji nematė – ji nematė kas kam pirmas trenkė, nes tuo metu buvo nuėjusi prie apsaugos darbuotojų, kurie buvo nusisukę prie durų, apie 4-5 metrų atstumu. Patikslino, kad P. G. buvo su draugu, o D. B. buvo vienas. Nematė, kur tuo metu buvo jos draugė, o kai ji parėjo su apsaugos darbuotojais, pamatė, kaip D. B. tempė apsauginis, liepė jam parodyti sako krumplius. P. G. su draugu sakė, kad juos puolė D. B.. Matė, kad P. G. kraujavo nosis. Kol laukė policijos, ji visą laiką buvo šalia D. B., jis jai sakė, kad apsauginiai jį paėmė už nieką, kad jie tik apsistumdė, bet visi sakė, kad D. B. puolė, todėl jį policija išsivežė. Neprisimena, ar D. B. sakė jai, kad pats gavo smūgių, mano, kad jei būtų buvusios muštynės tikrai būtų matyti. Ji pati nematė apsistumdymo, matė tik žodinį konfliktą. Ji su drauge tą vakarą buvo išgėrusios 0,5 litro brendžio, o D. B. buvo nedaug išgėręs, nes dėl savęs sportuoja sporto salėje. Klube ji koktelių negėrė. Ji, matė, kad D. B. rankos nebuvo ištinusios, kraujo nematė, D. B. veidas taip pat nebuvo sužalotas. Patikino, kad tą vakarą jie buvo trise, jokių kitų pažįstamų ji nematė, D. B. po konflikto su niekuo nebendravo. Ji vyko kartu su D. B. į policijos komisariatą. Iš policijos komisariato ji su taksi grįžo pas K. G., o D. B. grįžo vėliau, apie 5.00 val. ryto.
Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su E. D., D. B. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, buvo trise. Į klubą išėjo pasilinksminti, norėjo pasišokti. Tą vakarą ji su drauge vartojo alkoholį, o D. B. gal kokį kokteilį. E. D. pasakė jai, kad gavo per sėdmenis. Ji pati irgi tai matė, kaip E. D. šokių aikštelėje sudavė per sėdmenis. Netrukus nutarė važiuoti namo, nes pasibaigė koncertas, ėjo pasiimti striukes, prie rūbinės buvo daug žmonių, buvo eilė. Prie rūbinių įvyko incidentas, nes joms laukiant eilėj priėjo D. B. ir E. D. pasakė D. B., kad jai sudavė per sėdmenis, nurodė vaikinuką, kuris sudavė. Tuo metu ji ieškojo rankinuke žetonėlio, D. B. reakcijos nematė, tik pamatė, kad vyksta konfliktas, susistumdymas, stumdėsi du vaikinukai ir D. B., o apsaugos darbuotojai nieko nedarė. Neprisimena, kas ką stumdė, tiesiog rankomis stumdėsi tarpusavyje, tada ji ėmė skirti konfliktuojančius, kad neįsipliekstų didesnis konfliktas. Smūgių nematė. Parodė, kad kitų konfliktuojančių asmenų iki tol salėje nematė. Neprisimena, kiek asmenų stumdėsi. Aplinkui buvo daug žmonių. D. B. draugų ar pažįstamų nebuvo. Ji iš susistumdymo ištraukė E. D., dar vieną žmogų ištraukė ir nubėgo prie apsauginių. Su kitu ištrauktu iš konflikto žmogumi nebendravo, jis kažkur išėjo. Atėję apsaugos darbuotojai išskyrė konfliktuojančius. Ji nematė smūgių, kas vyko toliau neprisimena. Nurodė, kad duodama pirminius parodymus suklydo pasakydama apie tai, kad matė smūgius, šiuo metu neigia duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir patikina, kad smūgių nematė, buvo tik apsistumdymas. Po susistumdymo matė, kad P. G. kraujavo nosis, o kaip atrodė D. B. nematė, jo sužalojimų nematė, matė, kad D. B. atrodė susierzinęs. Po įvykio ji pasiėmė striukę ir išvažiavo namo, o E. D. ir D. B. išsivežė policija. Kitą dieną susitiko su E. D. ir D. B., nes jie grįžo ir nakvojo pas ją. Ryte jie išvažiavo namo. Parodė, kad įvykio nepatarinėjo nei tą dieną, nei dar kada iki šiol. Su kaltinamuoju ji bendrauja retai. Patikslino, kad tą vakarą D. B. buvo apsirengęs juodas kelnes ir tamsius marškinius, paltą. Ji tą vakarą buvo apsirengusi juodas kelnes ir šviesius marškinius, batai galėjo būti tamsūs. Jos plaukų spalva tada buvo tamsesnė nei dabar. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis, neprisimena.
Liudytojas policijos pareigūnas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nelabai atsimena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašo teismo jais remtis. Atsimena, kad juos prie klubo pasitiko nukentėję asmenys, šalia stovėjo apsaugos darbuotojas. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo kruvina nosimi. Jis pristatė kaltinamąjį į komisariatą, su kaltinamuoju buvo mergina. Parodė, kad vaizdo įrašą iš įvykio vietos jam rodė tyrėja. Parodė, kad smūgiavęs vaikinas nebuvo panašus į sulaikytąjį, kad smūgiavęs asmuo nebuvo tas asmuo, kurį jie pristatė į policijos komisariatą.
Liudytojas apsaugos darbuotojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena seniai buvusį įvykį, kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius atsimena blankiai. Tuo metu apsaugos darbuotojai stovėjo prie durų, rūbinė yra truputį toliau. Prisimena, kad įvyko susistumdymas, tą vakarą konkrečių smūgių nematė, matė susistumdymą ir išskyrė konfliktuojančius. Neprisimena, kad juos būtų kvietusi mergina, patys atėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus rodė filmuotą medžiagą, patvirtina ikiteisminio metu duotus parodymus ir prašo jais remtis. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iš viso nefigūravo, kad buvo užėjęs kitas žmogus, kuris smūgiavo ir vėliau pasišalino. Kad buvo smūgiuota, matė tik vaizdo įraše. Kaltinamasis, kai atskyrė jį iš konflikto, neišsiskyrė niekuo, neprisimena, ar kaltinamojo veidas, rankos būtų buvusios kruvinos. Nukentėjusiam kraujavo nosis. Konflikte dalyvavę asmenys buvo šiek tiek išgėrę, kiek suprato iš pokalbių, kad viskas įvyko dėl merginos. Jie sulaikė konfliktavusius ir iškvietė policiją. Negali pasakyti, kas tą vakarą vyko salėje, nes tą vakarą jis dirbo prie durų.
Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo rūbinėje, kai įvyko incidentas. Tuo metu buvo nuėjęs paimti striukės, todėl paties įvykio nematė, tiesiog dirbo savo darbą ir nekreipė dėmesio į aplinką. Parodė, kad kol nueina ir pareina striukės užtrunka nuo pusės minutės iki minutės. Grįžęs su striuke, pamatė ant rūbinės stalo daug kraujo, susiėmusį už nosies žmogų, atėjo valytoja kraują valyti.
2016 m. sausio 19 d. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad P. G. pareiškė, kad 2016 m. sausio 17 d. apie 2.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo su draugu A. U., prie rūbinės, kadangi jau norėjo pasiimti striukes ir išeiti lauk. Prie jo priėjo mergina šviesiais plaukais, balta palaidine, neaukšto ūgio, paprašė jo paimti jos striukę. Jis sutiko paimti jos striukę, ji davė žetoną. Jis nespėjo paimti jos striukės, kai pribėgo vaikinas, sakydamas merginai, kodėl ji šneka su juo ir tuomet tas vaikinas jam staigiai trenkė vieną kartą kumščiu į nosį. Po to vaikinas užsipuolė jo draugą A. U. už kaklo, ėmė jį daužyti. Po to vaikino draugas trenkė jam dar kartą į galvą. A. U. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosikaulio lūžimas, nosies žaizda. (t. 1, b. l. 1-2).
2016 m. sausio 21 d. protokolu-pareiškimu nustatyta, kad A. U. pareiškė, kad 2016 m. sausio 17 d. apie 2.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo su draugu P. G.. Rūbinėje prie jų priėjo nepažįstama mergina ir paprašė paimti jos striukę, kad nereikėtų laukti eilėje. Jie sutiko pagelbėti. Tuo metu prie P. G. priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris ėmė konfliktuoti su P. G. dėl minėtos merginos. Jis atsistojo tarp jų, bandė juos nuraminti, tuo metu nepažįstamas vaikinas kumščiu sudavė P. G. į nosį, jam ėmė kraujuoti nosis. Po to nepažįstamas vaikinas sugriebė jį už atlapų ir pakišo jo galvą sau po pažastimi. Kai jis išsilaisvino, vaikinas sudavė jam į kaklo ir pečių sritį ne mažiau kaip keturis kartus, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to vaikinas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje P. G. buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, o jam nustatytas kaklo patempimas, sumušimas. (t. 1, b. l. 5-6).
2016 m. sausio 21 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis P. G. iš jam atpažinti pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino D. B., kaip asmenį, kuris 2016 m. sausio 17 d. apie 2.30 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie rūbinės sudavė kumščiu jam vieną kartą į nosį ir ją sulaužė, jis taip pat laikė apkabinęs jo draugą A. U. už kaklo. D. B. atpažino iš veido bruožų. (t. 1, b. l. 33-37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. vasario 29 d. specialisto išvadoje Nr. G353/2016(03) konstatuota, kad P. G. padarytas atviras nosies kaulų lūžis (su nosies žaizda) ir paakių kraujosruvos. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus nosį buku daiktu, galimai, smogiant kumščiu-vienu smūgiu. P. G. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2016 m. sausio 17 d. 2.55 val. iš P. G. paimtame kraujyje rasta 1,77 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. (t. 1, b. l. 58).
2016 m. sausio 21 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. iš jam atpažinti pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino D. B., kaip asmenį, kuris 2016 m. sausio 17 d. apie 2.30 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie rūbinės sudavė kumščiu vieną kartą į nosį P. G., po to apglėbė jo galvą ir pakišo po pažastimi, kai paleidi, sudavė jam ne mažiau keturių smūgių kumščiu į kaklo ir pečių sritį. D. B. atpažino iš veido bruožų. (t. 1, b. l. 69-73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G426/2016(03) konstatuota, kad A. U. nustatytas kaklo sumušimas. Nustatytą kaklo sumušimą A. U. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kaklo sritį kietu buku daiktu. A. U. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1, b. l. 82).
Šalies argumentai
2016 m. sausio 17 d. skunde E. D. nurodė, kad 2016 m. sausio 17 d. 2.30 val. klube „(duomenys neskelbtini)“, prie išėjimo prie jos prisikabino vaikinas, tada jos vaikinas ėmė aiškintis, kodėl prie jos kimba. (t. 1, b. l. 85).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2016 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2.33 val. buvo gautas pranešimas, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ sumuštas žmogus, o užpuolikas yra klube. Nuvykus prie klubo, lauke prie įėjimo pasitiko A. U. ir P. G., kurie pareiškė, kad klube prie rūbinės juos sumušė nepažįstamas vyras, nurodė jį, stovintį klube prie įėjimo. Nurodytą įtariamąjį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kartu su įtariamuoju buvo jo draugė E. D.. Įtariamasis buvo D. B.. Nukentėjusiuosius greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 104-105).
2016 m. sausio 25 d. Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo peržiūra, kuriame užfiksuota, kaip peržiūrint failą 145353402 matosi, kaip naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie rūbinės yra pertvara, prie kurios stovi mergina šviesiais plaukais, vaikinas aukšto ūgio šviesiais marškiniais, šviesiomis kelnėmis (kaip tyrimo metu nustatyta - P. G.). Už jo šone stovi žemesnio ūgio vaikinas šviesiais marškiniais, šviesiomis kelnėmis. Kairėje kažkas stovi. Jam vienu metu kažkas iš kairės pusės sugriebia už rankų. Tuo metu matosi kaip pasilenkia į priekį iš kairės pusės vaikinas, kurio veidas neįžiūrimas. P. G. tiesia rankas į kairę pusę ir kažką bando atitraukti. Tuo metu iš kairės pusės yra smūgiuojama P. G. į veidą, po smūgio P. G. šiek tiek atsilenkia atgal vis dar įsikibęs ir laikydamasis rankomis į kažką kairėje. Tuo metu šone stovėjęs žemesnio ūgio vaikinas kumščiu iš viršaus smūgiuoja P. G. į nosį, jis iš karto susiima už nosies ir atsiremia į rūbinės pertvarą. Tas pats vaikinas suduoda kumščiu dar 3 kartus į galvos sritį, veido sritį. Po ko P. G. pasilenkia ir krūtine atsiremia ant rūbinės pertvaros (t. 1, b. l. 147-149).
Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2016 m. sausio 17 d. 2.52 val. D. B. nustatytas 1,13 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 155).
2016 m. sausio 17 d. paaiškinime D. B. nurodė, kad 2016 m. sausio 17 d. apie 2.00 val. klube „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstami asmenys kabinėjosi prie jo draugės, paklausus jų, kodėl jie kodėl jie kabinėjasi ir kodėl iškilo problema, jie ėmė neadekvačiai elgtis, jį užgaulioti ir stumdyti, prasidėjo konfliktas, kuris baigėsi muštynėmis, jis buvo vienas, o nepažįstamų asmenų buvo du, vienas iš jų išmušė jam dantį, tada atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jį kaip užpuoliką, nors jis yra nukentėjęs. (t. 1, b. l. 157)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G419/2016(03) konstatuota, kad D. B. buvo nustatytas viršutinio kairiojo 26 danties lūžimas. Nustatytą sužalojimą D. B. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo burnos kairę pusę kietu buku daiktu. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad nustatytą sužalojimą D. B. patyrė iki 2016 m. sausio 17 d. 12.38 val. (nurodyta kreipimosi į gydymo įstaigą data ir laikas). D. B. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1, b. l. 178).
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius A. U. į pečių, kaklo sritį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamojo D. B. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. U. įrodyta iš dalies ir paties kaltinamojo duotais parodymais teisme, kuriais jis neneigė, kad buvo sugriebęs nukentėjusįjį A. U. už kaklo, nurodydamas, kad taip elgėsi gindamasis, tik neigė, kad sudavė jam smūgius. Teismo posėdžio metu duotus nukentėjusiojo P. G. parodymus apie tai, kad jis matė, kaip D. B. jo draugui A. U. sugriebė už kaklo ir sudavė smūgius per nugarą, teismas vertina kritiškai, nes P. G. taip pat nurodė, kad tuo metu jau buvo užsiėmęs už veido ir saugojosi smūgių, bet kaltinamojo D. B. kaltę dėl nežymaus sužalojimo padarymo A. U. patvirtina ne tik A. U. parodymai apie tai, kad grumtynių metu D. B. sugriebė jam už kaklo ir sudavė kelis smūgius į nugarą, bet ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. G426/2016(03), kurioje konstatuota, kad A. U. nustatytas būtent kaklo sumušimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 82).
Kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo D. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis D. B. veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, laikydamas A. U. už kaklo ir suduodamas smūgius A. U. į pečių, kaklo sritį, padarė nukentėjusiajam A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. U. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis D. B. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. G.. Išanalizavęs ir įvertinęs pateiktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje – 2016 m. sausio 17 d. apie 2.30 val. klube „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo P. G. kilo konfliktas. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad panašiai tuo pačiu laikotarpiu nukentėjusiajam P. G. buvo padarytas atviras nosies kaulų lūžis (su nosies žaizda) ir paakių kraujosruvos, kuris yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. D. B. byloje pareikšti kaltinimai, kad būtent jis tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra tyčia sužalojo nukentėjusiajam nosį, ją sulaužydamas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino, parodydamas, kad niekam jokių smūgių nesudavė, be to, ant jo rankų krumplių po įvykio nebuvo jokių sužalojimų, be to niekas ir netikrino ar ant jo rankų yra sužalojimų, kuriuos jis galėjo patirti po suduotų smūgių, jo nenufotografavo ir neužfiksavo kaip jis atrodė po įvykio. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas apsaugos darbuotojas E. S. negalėjo nurodyti, ar D. B. rankos buvo sužalotos. D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būtent nukentėjusysis P. G. sudavė jam smūgį, po kurio jam lūžo dantis, taip pat parodė, kad matė, kaip P. G. mušė kitas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. G. teigė, kad būtent dėl D. B. smūgio jam buvo sulaužyta nosis, tą nurodė ir nukentėjusysis A. U., kuris parodė, kad matė kaip P. G., kuris norėjo jam padėti, gavo į nosį, bet daugiau nei vienas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti, kad būtent D. B. trenkė lemiamą smūgį P. G., dėl ko jam buvo sulaužyta nosis - liudytojos, kurios buvo įvykio vietoje E. D. ir K. G. teigė nemačiusios pačių smūgių, o liudytojai policijos pareigūnas, apsaugos darbuotojas ir rūbinės darbuotojas - nematė paties konflikto. Tai, kad kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį P. G., parodo tik nukentėjusieji A. U. ir P. G., tačiau šie jų parodymai vertintini kritiškai ir nelaikytini patikimais, nes jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi ir be to, šiuos jų parodymus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas. Kadangi asmenų, kurie tiesiogiai matė įvykį - nukentėjusiųjų P. G., A. U., liudytojų K. G. ir E. D. bei kaltinamojo D. B. parodymai prieštarauja vieni kitiems, visi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, teismas, spręsdamas dėl D. B. veiksmų, vadovaujasi byloje esančiu vaizdo įrašu. Nukentėjusysis savo versiją grindė vaizdo įrašu, neva iš kurio matosi kaip D. B. trenkia jam į nosį, po kurio smūgio jis apsvaigo, kelis žingsnius atsitraukė, užsiėmė už nosies ir vėl pajuto kelis smūgius. Bet iš pateikto vaizdo įrašo negalima kategoriškai teigti, kad būtent dėl D. B. suduoto smūgio nukentėjusiajam P. G., šiam buvo sulaužyta nosis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip asmuo, kuris yra kairėje ir kurio veido nesimato, bet teismo posėdžio metu tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamais sutiko, kad tai gali būti D. B., smūgiuoja P. G. link ir smūgis yra suduodamas P. G. į apatinę veido dalį (žemiau nosies, daugiau į smakrą), po šio smūgio P. G. kiek atsilošia, jo rankos yra ištiestos į priekį (nors P. G. nurodė, kad jis būtent iš karto po D. B. smūgio užsiėmė rankomis nosį), o tuo metu matyti kaip iš šono kitas šviesiai apsirengęs asmuo, kuris buvo neatpažintas ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, smūgiuoja iš viršaus P. G. vieną smūgį kumščiu į nosį, po ko P. G. užsiima veidą rankomis, ir tris smūgius į veido šoną. Be to, būtent šios aplinkybės ir yra nurodytos vaizdo įrašo peržiūros protokole, t.y. kad neatpažintas asmuo trenkė iš viršaus P. G. smūgį į nosį, po ko P. G. iš karto užsiima už nosies (1 t., b.l. 148). Išanalizavus vaizdo įrašo medžiaga, konstatuotina, kad tarp D. B. veiksmų – suduoto smūgio P. G. į apatinę veido dalį, ir P. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – atviro nosies kaulų lūžio (su nosies žaizda), nėra priežastinio ryšio, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad nesunkų kūno sužalojimą – atvirą nosies kaulų lūžį su žaizda nukentėjusysis P. G. patyrė būtent dėl tyčinių D. B. veiksmų.
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–455/2014). Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nukentėjusysis P. G. 2016 m. sausio 17 d. apie 2.30 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto metu patyrė nesunkų sužalojimą, bet neįrodytą, kad dėl šio nukentėjusiojo P. G. nesunkaus sužalojimo yra kaltas kaltinamasis D. B., todėl D. B. pagal jam pareikštą kaltinimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus nukentėjusiojo P. G. sužalojimo išteisinamas, nesant neįrodyta, kad D. B. padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimas
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. D. B. padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 284 straipsnio 1 dali) nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. B. savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė laikęs nukentėjusįjį A. U. už kaklo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Sprendžiant dėl bausmės rūšies paskyrimo yra atsižvelgiama į kaltinamojo D. B. asmenybę - jis yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirba, užsiima individualia veikla, sporto klubo, kuriame sportuoja, administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip ramus, darbštus, linksmas, draugiškas (t. 2, b. l. 61), atsižvelgiamam ir į D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta viena nesunki nusikalstama veika, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti D. B. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam D. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis A. U. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 800,00 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 66), teismo posėdžio metu patikslino ir prašė priteisti 700,00 Eur neturtinę ir 100,00 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad 100 eurų turtinę žalą sudaro dėl buvusio nedarbingumo negauta pajamų dalis, t.y. skirtumas tarp išmokėtos ligos pašalpos ir darbo užmokesčio, bet teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kiek jis pajamų neteko dėl buvusio nedarbingumo. Kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą, civilinio ieškinio dalis dėl 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta, nes nėra pateikta jokių oficialių duomenų. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti ir 700,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jis buvo pažemintas, mušamas, užpultas, smaugtas mieste prie žmonių. Sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam A. U. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo D. B. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kaklo sumušimas, nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, diskomfortą, nes dvi savaites buvo nedarbingas, negalėjo pasukti kaklo. Kita vertus duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje be jokios priežasties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 400,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis P. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino teisiamojo posėdžio metu ir kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo D. B. nusikalstamų veiksmų patirtą 2222,00 Eur dydžio turtinę ir 3000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, bendrai prašo priteisti 5222,00 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 30, t. 2, b. l. 82-92). Kadangi D. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo P. G. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos 2222,00 Eur dydžio turtinės ir 3000,00 Eur dydžio neturtinės žalos, bendros 5222,00 Eur dydžio žalos atlyginimo atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 193,31 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 110-115), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiųjų P. G. (113,64 Eur) ir A. U. (79,67 Eur) gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kadangi teismas konstatavo, kad kaltinamasis D. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl P. G. nesunkaus sužalojimo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys nagrinėtinas dalyje dėl išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiojo A. U. gydymo, t.y. dėl 79,67 Eur. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusiajam buvo suteikta medicininė pagalba, todėl jis privalo atlyginti Klaipėdos teritorinė ligonių kasai patirtas išlaidas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 79,67 Eur žalos, patirtos dėl A. U. gydymo, priteisimo pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo A. U. sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo A. U. gydymui. Kitoje dalyje, t.y. dėl 113,64 Eur išlaidų, patirtų dėl P. G. gydymo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 155,20 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 127-133), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam A. U. išmokėtos ligos pašalpos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, dėl ko nukentėjusysis negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa. Nors kaltinamasis su pareikštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusysis negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa, todėl privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiojo ligos pašalpai išmokėti.
Dėl proceso išlaidų
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo P. G. prašymas dėl 570 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo (t. 2, b.l. 87). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kadangi D. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl nukentėjusiojo P. G. patirto nesunkaus sužalojimo, todėl šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo P. G. prašymas dėl jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, atmetamas.
D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 1, b. l. 171-174).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo A. U. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš D. B. nukentėjusiajam A. U. 400,00 eurų (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.
P. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5222,00 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų) turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. B., atmesti.
P. G. pareikštą prašymą dėl 570,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimties eurų) proceso išlaidų (atstovavimo išlaidų) priteisimo iš kaltinamojo D. B., atmesti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 79,67 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 67 centus) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 113,64 Eur žalos atlyginimo atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 155,20 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 20 centų) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.