Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovei V. R. – P., ieškovės atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, atsakovui R. B. , trečiajam asmeniui V. P. , išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. K. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. – P. ieškinį atsakovui R. B. ir trečiajam asmeniui V. P. bei išvadą duodančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iš išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl dukters E. B. gyvenamosios vietos pakeitimo neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia niekieno teisių, todėl priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-732/207 nuspręsta nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką bendru susitarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutuoktinių nepilnamečių vaikų E. B. ir E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. B. (b.l. 8-9). Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-71-46/2009 patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (b.l. 10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 str. 3 d. numato, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, t. y. faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindu nurodo tai, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, t. y. kad nuo to momento, kai vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, atsakovas draudžia ir trukdo ieškovei bendrauti su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš ieškovę. Ši aplinkybė neįrodyta.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-10-22 išvadoje teismui dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nurodė, kad po ištuokos vyko ginčas tarp skyrium gyvenančių tėvų, vaiko teisių apsaugos darbuotojams teko tarpininkauti, kartu vykti su moterimi į R. B. šeimą, siekiant, kad būtų užtikrintas vaikų motinos bendravimas su sūnumi; su dukra bendravimo nėra, sūnų V. R. – P. kartais kviesdavosi pasisvečiuoti (b.l. 46-47). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kada, dėl kokios priežasties buvo atsisakoma leisti ieškovei bendrauti su vaikais. Kitos vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovei sudaromos sąlygos bendrauti su sūnumi. Nurodoma, kad E. B. bendrauja su motina, kad 2012 m. vasarą svečiavosi pas motiną, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 str. 3 d. numatytas aplinkybių pasikeitimas, sudarantis pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, turi būti pastovus, pasikeitusios aplinkybės turi egzistuoti nuolat ir jos turi būti tokios, kurios patvirtintų, kad esanti vaiko gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas R. B. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties dėl ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tai, kad ieškovė nėra kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo, taip pat kad nepilnametis E. B. reguliariai svečiuojasi pas motiną sudaro pagrindą laikyti, kad taikos sutartis yra vykdoma. Vienkartinis konfliktas tarp tėvų, įgyvendinant ieškovės teisę bendrauti su vaikais, nelaikytinas atsakovo piktnaudžiavimu tėvo valdžia ir nepatvirtina būtinybės keisti nepilnamečio E. B. gyvenamąją vietą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011 yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu; būtina vertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Šios kategorijos bylose vaiko interesai yra prioritetiniai.

Nagrinėjamu atveju šalių pateikti įrodymai bei vaiko teisių apsaugos institucijų išvados patvirtina, jog E. B. gyvenimo ir mokymosi sąlygos pas tėvą yra tinkamos, per visą E. B. gyvenimo pas tėvą laikotarpį jos nepakito, t. y. yra pastovios, vaikui sudaryta saugi ir jo poreikius atitinkanti gyvenamoji aplinka. Atsakovas R. B. tinkamai auklėja ir prižiūri nepilnametį sūnų. Tai liudija aplinkybė, jog E. B. gyvendamas su tėvu tapo pažangesnis mokykloje, šiuo metu mokosi Alantos gimnazijoje pagal bendrą programą, kai pradėdamas gyventi su tėvu Suginčių vidurinėje mokykloje mokėsi pagal specialią programą (b.l. 57-58, 63). Tai, kad atsakovas reikalauja sūnaus dirbti namų ruošos darbus, griežtai kontroliuoja sūnaus pažangumą mokykloje, neprieštarauja vaiko interesams, o priešingai, juos atitinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. numatytas tėvų valdžios įgyvendinimo tikslas - parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.162 str. taip pat numato ir nepilnamečių vaikų pareigą gerbti savo tėvus bei tinkamai atlikti savo pareigas. Taigi atsakovo siekis, kad sūnus savarankiškai ir reguliariai dirbtų namų ruošos darbus savo gyvenamosios aplinkos tvarkai palaikyti ir buitiniams poreikiams patenkinti, atitinka įstatymo numatytus tėvų valdžios tikslus ir vaiko interesus. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas netinkamais būdais, naudodamas psichinę ar fizinę prievartą reikalautų sūnų atlikti savo pareigas.

Vertinant abiejų tėvų indėlį į sūnaus E. B. auklėjimą ir priežiūrą matyti, kad vaiko poreikių tenkinimu, jo auklėjimu ir priežiūra iš esmės rūpinasi tik atsakovas. Tai patvirtina aplinkybės, jog atsakovas organizuoja vaikų laisvalaikį, domisi vaikų pasiekimais mokykloje, bendrauja su vaikų klasės vadovais. Šias aplinkybes patvirtina viešosios įstaigos Skuduitiškio akademijos pateikti duomenys apie E. B. ir E. B. neformalųjį ugdymą (b.l. 62) bei Molėtų rajono gimnazijos pateikta E. B. ir E. B. charakteristika (b.l. 63; 64), taip pat Molėtų rajono savivaldybės administracijos Suginčių seniūnijos pateikta atsakovo R. B. charakteristika (b.l. 65). Iš minėtų dokumentų matyti, kad atsakovas kartu su vaikais dalyvauja kaimo renginiuose, užtikrina vaikų pomėgių realizavimą, sudarydamas jiems sąlygas lankyti būrelius, papildomus užsiėmimus. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kaip ji prisideda prie vaikų ugdymo, auklėjimo, kaip leidžia laisvalaikį, sūnui svečiuojantis pas ją. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės domėjimąsi vaikų pasiekimais mokykloje. Iš nepilnametės E. B. paaiškinimų matyti, kad ieškovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros ir auklėjimo, jos emocinis ryšys su dukra yra visiškai nutrūkęs, nebendraujama ir ieškovė nededa pastangų nutrūkusiems santykiams su dukra atkurti. Ieškovė teismo posėdyje nepaaiškino, nenurodė, kaip ji užtikrintų vaikų tarpusavio bendravimą tuo atveju, jeigu vaikai būtų išskirti, sūnaus gyvenamąją vietą nustatant su ieškove. Ji nurodė, kad vaikai pykstasi ir sūnus nepasiges bendravimo su seserimi, nors nėra betarpiškai stebėjusi vaikų tarpusavio santykių. Toks ieškovės elgesys patvirtina, jog ieškovė nėra apsvarsčiusi ir suplanavusi, kaip organizuos sūnaus bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu ir seserimi. Įvertinant ieškovės požiūrį į sūnaus ir jo sesers tarpusavio santykius, taip pat tai, kad ieškovės santykiai su dukra yra nutrūkę, darytina išvada, jog nepilnamečio E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neigiamai įtakos jo santykius su seserimi, kas neatitinka abiejų vaikų interesų.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė šiuo metu negali savo gyvenamojoje vietoje užtikrinti sūnui E. B. jo poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pasirengimą nuolatos gyventi kartu su sūnumi. Ieškovė šiuo metu gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktas ieškovės buities sąlygų tyrimo aktas. Ieškovės teigimu, minėtu butu ieškovės šeima naudojasi nuomos pagrindais, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės teisės naudotis minėtu butu pagrindą, t. y. nuomos sutarties ar duomenų, patvirtinančių minėto buto savininko sutikimą naudoti minėtą butą kaip ieškovės šeimos būstą. Byloje nėra duomenų apie tai, kur ieškovė ir kiti jos šeimos nariai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tokios aplinkybės liudija, kad nepilnamečiam E. B. gyvenant su motina, jam nebūtų užtikrinta nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo aktas patvirtina, jog ieškovė gyvena vieno kambario bute kartu su savo sutuoktiniu V. P. ir devynerių mėnesių kūdikiu, buto plotas tesudaro apie 30 kv. m. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovės šeima stato ar ketina statyti gyvenamąjį namą, nepagrįsta įrodymais. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo atsakyti į klausimą, kaip ji savo gyvenamojoje vietoje užtikrins sūnui E. B. tinkamas sąlygas mokytis. Ieškovė nurodė, kad ji nupirks rašomąjį stalą ir kėdę, tačiau toks ieškovės suvokimas apie mokymosi sąlygų sudarymą rodo, kad ieškovė nežino sūnaus poreikių ir netinkamai suvokia vaiko gyvenamosios aplinkos tinkamumą, nevertina, kaip E. B. gyvenamosios aplinkos ir mokymosi įstaigos pakeitimas įtakos vaiko pažangumą, jo vystymąsi, ar bus užtikrintas vaikui tinkamas poilsis, laisvalaikio praleidimas ir pan.

Nepilnametis E. B. buvo apklaustas teismo posėdyje. Nors jis išreiškė norą gyventi su motina, tačiau nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog gyvenimo sąlygos pas tėvą yra netinkamos. E. B. nurodė, kad tėvas yra griežtas, verčia dirbti namų ruošos darbus, o pas motiną jis to neturi daryti, visus minėtus darbus atlieka mama. Akivaizdu, kad tokios nepilnamečio norą gyventi su motina sąlygojančios priežastys nesudaro pagrindo keisti E. B. gyvenamąją vietą. Vien vaiko noras, jeigu jis nepagrįstas ir neatitinka vaiko interesų, negali būti pagrindu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. E. B. poreikis bendrauti su motina gali būti realizuotas atitinkamai pakeitus ieškovės bendravimo tvarką su sūnumi, tačiau šiuo momentu ieškovė negali užtikrinti sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl vaiko paėmimas iš įprastos ir jo poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos, neatitinka vaiko interesų, poreikių ir pažeistų vaiko teises.

Tokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog nepilnamečio vaiko E. B. gyvenimo sąlygos pas tėvą R. B. nepakito, jos yra pastovios, tinkamos vaiko poreikių tenkinimui ir atitinka vaiko interesus. Tuo tarpu pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, jam nebus užtikrinta pastovi ir saugi gyvenamoji aplinka, kas prieštarauja vaiko interesams. Todėl ieškinys atmetamas.

Iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 400,00 Lt išlaidos už advokato teisines paslaugas (b.l. 61), valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 1 d., 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 4 p. teismas

nusprendė:

Priimti ieškovės V. R. – P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl dukters E. B. gyvenamosios vietos pakeitimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. R. – P. atsakovo R. B. naudai 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. R. – P. valstybės naudai 37,10 Lt (trisdešimt septynis litus, dešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.