Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1041-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
2S-1041-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius (pran.)
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
G. R.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1041-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 122.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,teisėjų Neringos Švedienės, Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai, tretysis asmuo G. R. , dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8000 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą bei įpareigoti atsakovą pradėti drausmės bylą advokatei G. R. . Ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodydamas, jog jo mėnesio pajamos yra 315 Lt socialinė pašalpa, iš jos jis daugiau nei 250 Lt moka už butą, kurio vertė 60 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė ieškovo V. S. prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nustatė jam dešimties dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti 461 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius įrodymus bei patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą. Teismas nurodė, kad CPK 83 str. 3 d. nenumatyta teismo teisė asmenį nuo žyminio mokesčio atleisti visiškai, todėl ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio visiškai teismas atmetė. Spręsdamas klausimą dėl galimybės iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, ant kurios yra spaudas, patvirtinantis, kad VMI šią deklaraciją gavo, tačiau nėra jokių duomenų, kad ji yra teisinga ir priimta, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ieškovui nuo 2009-12-01 iki 2010-03-01 ir pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio iki spalio mėnesio ieškovui buvo išmokėta 922,01 Lt pašalpa, tačiau teismas pažymėjo, jog jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį ieškovas teismui nepateikė. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam yra apribotos galimybės dirbti darbą, už kurį gautų atlyginimą bei duomenų, patvirtinančių, kokias konkrečias išlaidas jis patiria mokėdamas už buto išlaikymą. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai informacijos, jog teismas galėtų įsitikinti, kad dėl turtinės padėties ieškovas negali sumokėti 461 Lt dydžio žyminio mokesčio.

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turi patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką – nurodyti kokį konkretų sprendimą jis siekia apskųsti bei nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias priimto sprendimo neteisėtumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 42-44) ieškovas V. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti, nurodydamas, jog prašė pirmosios instancijos teismo taikyti jo atžvilgiu CPK 83 str. 3 d. arba CPK 84 str. Ieškovo deklaruojamas turtas sudaro 65 203 Lt. Atkreipia dėmesį, jog pažymos, patvirtinančias jo sunkią turtinę padėtį, yra byloje Nr. 2-5694-845/2009. Apelianto teigimu, teismas turėjo visus dokumentus, todėl galėjo priimti jam palankų procesinį sprendimą. Be to, teismas nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus ieškovui reikia pateikti. Aplinkybė, jog ieškovas yra sveikas ir darbingas neatitinka tikrovės, jam yra nustatyti apribojimai fiziniam darbui, jis nemoka lietuviškai, neturi profesijos, todėl sunku įsidarbinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia pagrindines žmogaus teises, užkerta kelią ieškovo teisių gynimui. Dėl jam nepalankios skundžiamos nutarties apeliantas yra priverstas atsisakyti turtinių reikalavimų atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų finansinė padėtis bei būtinybė užtikrinti asmeniui realią teisę į teisminę gynybą sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutą. Dalyvaujančio byloje asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio (priešieškinio), apeliacinio (kasacinio) skundo pareiškimą, prašymą dėl proceso atnaujinimo palengvina asmeniui, teismine tvarka ginančiam pažeistas teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jų pateiktų procesinių dokumentų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka (CPK 83 str. 1 d.). Nesant konkretaus įstatyme numatyto pagrindo, asmuo negali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą. Tačiau CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra (CPK 83 str. 3 d.). Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia išanalizavęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus, kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą (pavyzdžiui, į tai, kad asmuo turėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, tačiau dėl savo ar kitų asmenų neapdairių, nerūpestingų ar tyčinių veiksmų arba neveikimo apsunkino savo turtinę padėtį), į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas nepriklauso nei vienai iš CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų grupei, todėl atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio nagrinėjimą nėra pagrindo. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl galimybės iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio padavimą, pastebėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b.l. 9-13), ant kurios yra spaudas, patvirtinantis, kad VMI šią deklaraciją gavo, tačiau nėra jokių duomenų, kad ji yra teisinga ir priimta, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ieškovui nuo 2009-12-01 iki 2010-03-01 (b.l. 14) ir pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio iki spalio mėnesio ieškovui buvo išmokėta 922,01 Lt pašalpa (b.l. 15). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė duomenų iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymų apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, duomenų apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, duomenų apie tai, ar gauna nedarbo išmokas. Esant tokioms aplinkybėms bei ieškovui neįrodžius savo itin sunkios turtinės padėties, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė atleisti apeliantą tiek nuo viso, tiek nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio nagrinėjimą, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 83 str. 1 ir 3 d., 337 str. 1 p.).

Netenkinus apelianto V. S. atskirojo skundo, iš jo priteistinos 2 Lt 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. S. naują terminą iki 2010 m. spalio 18 d. sumokėti 461 Lt (keturių šimtų šešiasdešimt vieno lito) žyminį mokestį už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Priteisti iš apelianto V. S. 2 (du) litus 80 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė