Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t. y. prie didesnės nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė ir S. K. paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

S. K. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 21 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs, t. y., apatinėse kelnaitėse, laikė plastiko paketėlį su 4,0005 g rusvai baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 2,1842 g grynos psichotropinės medžiagos – mefedrono, iki kol 2024 m. spalio 21 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietos introskopo patalpoje atliktos visuminės jo asmens kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K. atžvilgiu, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą bausmės atlikimo metu, teistumui neišnykus, teisiamas dešimtą kartą, administracine tvarka per vienerius metus nebaustas, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

3. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtą bausmę arba perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

3.1. Skunde nurodo, kad yra narkomanas ir narkotines medžiagas turėjo savo vartojimui. Kiekis, kurį rado pareigūnai, tai jo vartojimo dozė, kad nesukeltų priepuolių ir abstinencijos. Kreipėsi pas psichologus dėl gydymo reabilitacijoje, tačiau gavo atsakymą, kad nėra vietos arba turi per mažą bausmę.

3.2. Skunde pažymi, kad šiuo metu yra supratęs savo priklausomybę nuo narkotikų ir dirba su dvylikos žingsnių programa, psichologu, lanko AN grupę ir skatina kitus nuteistuosius nedaryti jo klaidos ir nevartoti narkotikų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir pripažįsta kaltę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

5. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam S. K. paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti apeliantui švelnesnę bausmę.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. K., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, teistumui neišnykus. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis S. K. teisiamas dešimtą kartą, yra jauno, darbingo amžiaus, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, dirbo, per vienerius metus administracine tvarka nebaustas, duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra. Įvertinęs tai, kad S. K. naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą dėl ankstesnio tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo, jam būnant pilnamečiu, tai, kad nuo 2018 m. jis sistemingai vykdo nusikalstamas veikas, teisiamas jau penktąjį kartą neišnykus teistumui, iš jų antrą kartą (pirmą kartą 2019 m.) yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, abu kartus disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neišnykus teistumui, o šį kartą inkriminuojamą veiką padarė atlikinėdamas bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. K. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme ir tai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. K. skyrė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei bausmės vidurkis. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. K. bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Paskirta bausmė nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kontekste nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad turimą priklausomybę narkotinėms medžiagoms bando įveikti lankydamasis pas psichologą, dalyvaudamas dvylikos žingsnių programoje, lankydamas AN grupę. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Be to, net jei nuteistasis S. K. išties gydosi nuo turimos priklausomybės narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, tai savaime nesudaro pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sistemingą nusikalstamų veikų, iš jų ir analogiškų, vykdymą. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę jau atsižvelgė skirdamas bausmę bei pripažindamas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad nuteistasis S. K. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo devynis kartus teistas, iš jų tris kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, inkriminuojama nusikalstama veika įvykdyta bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje, teistumui neišnykus, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka (b. l. 51). Taigi, akivaizdu, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės, taip pat ir švelnesnės, nei laisvės atėmimas, jokios teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam S. K. paskirti švelnesnę bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10. BK 259 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. To paties straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

11. Nagrinėjamu atveju S. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė plastiko paketėlį su 4,0005 g rusvai baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 2,1842 g grynos psichotropinės medžiagos – mefedrono. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėtims būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad buvo neteisėtai disponuojama psichotropine medžiaga – mefedronu, nėra, tačiau keliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, prašoma nuteistojo S. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra esminė aplinkybė, pagal kurią diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, todėl dalyko kiekybinė išraiška turi būti nurodoma ir pagrindžiama taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką padarė kaltininkas. Sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nustatant BK 259–260 ir 263 straipsniuose nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-895/2018, 2K-85-976/2018, 2K-65-648/2021).

12. Nagrinėjamu atveju liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo 2024 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas ir tos pačios dienos nuteistojo asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2024 m. spalio 21 d., atliekant asmens kratą, S. K. apatinėse kelnėse buvo rastas ir paimtas paketėlis, kuriame į skaidrią plastiko skiautę buvo įsukta biri, skaidri, balta, galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 12-15, 16, 17). 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. K. asmens kratos metu rastame paketėlyje yra 4,0005 g rusvai baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 2,1842 g grynos psichotropinės medžiagos – mefedrono (b. l. 35-36). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau – Rekomendacijos), nedideliu 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ajam sąrašui priskirtų psichotropinių medžiagų kiekiu laikoma ne daugiau kaip 0,25 g mefedrono, dideliu kiekiu – daugiau kaip 25 g. Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai pateikti perskaičiavus į grynąją medžiagą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, S. K. savo apatinėse kelnėse laikė paketėlį, kuriame buvo psichotropinės medžiagos – mefedrono, kurios grynas kiekis 2,1842 g, o tai viršija Rekomendacijomis nustatytą nedidelį I-ajam psichotropinių medžiagų sąrašui priskirtą psichotropinės medžiagos – mefedrono, kiekį. Atsižvelgiant į tai, S. K. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

13. Kauno apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 21 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad S. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 172,92 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis S. K. nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. K..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.