- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- N-575-2825-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 11 d. R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. spalio 11 d., 19.02 val., Klaipėdos rajone, Vėžaičiuose, Gerdaujos gatvėje, prie namo Nr. 11, būdamas neblaivus, nepakluso policijos pareigūno teisėtiems nurodymams, nevykdė jų reikalavimų, įžeidė jų garbę ir orumą, mosavo rankomis, spardėsi kojomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
II.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nutarimu nusprendė nutraukti administracinę bylą, kurioje R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį ir bylos medžiagą perduoti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį.
Teismas konstatavo, kad R. G. padaryta veika atitinka nusikaltimo sudėties požymius, numatytus BK 286 straipsnyje. Baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 straipsnyje, užtraukia pasipriešinimas teisėtai veikiančiam policijos pareigūnui, išreikštas fiziniu smurtu arba grasinimu jį panaudoti. Teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, neblaivumo patikrinimo rezultatu ir kitais byloje esančiais duomenimis ir iš visumos R. G. veiksmų nustatė, kad jis tyčia siekė suduoti smūgius policijos pareigūnams, atliekantiems jiems pavestas tarnybines pareigas, ir taip sukelti jiems fizinį skausmą.
III.
Apeliaciniu skundu R. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. N62-841/2006 ir nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtini šie elementai: kaltininkas turi kėsintis pažeisti viešąją tvarką, o policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veiksmai turi būti teisėti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas teisės pažeidimas, į kurį policijos pareigūnai būtų privalėję reaguoti duodami nurodymus nutraukti neteisėtus veiksmus, o apeliantui būtų atsiradusi pareiga paklusti jų reikalavimams, kad policijos pareigūnams nebuvo pagrindo reikalauti vykti su jais į policijos komisariatą, nes apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad sprendžiant BK 286 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato švelnesnę atsakomybę. Pareiškėjas nurodo, jog aplinkybes, dėl kurių policijos pareigūnai pas jį atvyko, buvo galima išsiaiškinti vietoje, o atvesdinimas į policijos įstaigą, kaip procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma tik tada, kai kitaip negalima pasiekti proceso tikslų. Panaudoti fizinę jėgą galima tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti. Remiasi BK 2 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad iš jo nebuvo galima reikalauti nesipriešinti pareigūnams, nes šie naudodami prievartą be jokio teisėto pagrindo siekė pristatyti jį į policijos įstaigą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą, o R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.).
ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei teismas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Antra vertus, pažymėtina, kad toks teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Pradėjus baudžiamąjį procesą turi būti išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir, priklausomai nuo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir darytinų išvadų, gali būti priimamas bet kuris iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas. Apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo nutarimas neužkerta kelio baudžiamojo proceso nutraukimui ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, jei tokių sprendimų priėmimo pagrindai baudžiamojo proceso metu būtų nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004).
Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. G. prašo iš esmės įvertinti faktines bylos aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutarimo pagrindu bus organizuojamas ikiteisminis tyrimas, todėl apeliacinės instancijos teismui tirti tas pačias aplinkybes nėra tikslinga. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą vertina, kad nagrinėjamu atveju yra Baudžiamojo kodekso 286 straipsnio pažeidimo požymių, todėl priimdamas apeliacine tvarka apskųstą nutarimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ATPK įtvirtintomis taisyklėmis ir jokių esminių įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.