Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-25 · Administracinė byla Nr. I-4753-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
I-4753-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04068-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4753-580/2015 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04068-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų, priteisti 9 470,57 Eur (32 700 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio. Pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, kadangi pareigūnai jam grasino, jog jam pagal suklastotus kaltinimus bus skirtos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, nebus lygtinai paleistas į laisvę, perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą, kurioje jį žemins. Tokia yra bendra praktika.

Pažymėjo, kad nuo 2012-10-12 iki 2014-05-09 buvo laikomas Vilniaus pataisos namų gyvenamojoje patalpoje Nr. 407, o nuo 2014-05-09 iki 2014-08-28 – kitoje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosios patalpos Nr. 407 ilgis yra 5 m, o plotis – 6 m, bendras plotas – 30 kv. m. Šioje gyvenamojoje patalpoje nuolat buvo laikoma 10, kartais iki 12 asmenų. Vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3 kv. m ploto, neatėmus baldų užimto ploto. Šešių dviaukščių lovų išmatavimai yra 200 cm x 110 cm, stalo – 150 cm x 50 cm, spintų – 150 cm x 60 cm, aštuonių spintelių – po 46 cm x 63 cm. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas 362 kv. m ir juo vienu metu naudojasi apie 150 asmenų.

Prausykla yra atskiroje patalpoje, jos matmenys – 2 m x 5 m. prausykloje įrengtos 4 prausimosi vietos. Viena metu turi naudotis 86 asmenys. Surūdijęs paviršius užima apie 85 procentus kriauklės. Karštas vanduo įjungiamas vieną kartą per savaitę šeštadieniais. Tualetas taip pat yra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Jame įrengtos 5 vietos (skylės). Vienu metu tualetu gali naudotis 86 asmenys. Vanduo tualete nenusileidžia arba labai blogai nusileidžia. Dušu galima naudotis kartą per savaitę šeštadieniais. Dušo kambaryje, kurio plotas sudaro apie 20 kv. m, yra 8 purkštuvai ir vienu metu jais naudojasi apie 150 asmenų.

Nurodė, kad dėl įskilusių langų rėmų žiemą gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 vidutinė temperatūra buvo 11–14 ?C. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 yra žiurkių ir tarakonų. Čiužiniuose yra parazitų. Draudžiama turėti šiltus pledus. Pažymėjo, kad maisto energetinė vertė buvo nuo 1 500 iki 1 600 kcal. Pareiškėjo svoris – 86 kg, ūgis – 190 cm, jis nuolat sportuoja, tačiau giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti maisto. G. B. būnant paprastoje grupėje, po ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų buvo atliekamos kratos, kurių metu pareiškėjas turėdavo nusirengti nuogai. Atliekant kratas, dalyvavo pareigūnės. Vilniaus pataisos namų pareigūnai skaitė pareiškėjo ir jo advokato laiškus, o tai pažeidžia Konvencijos 6(1) ir 8 straipsnius.

Tvirtina, kad gyvenimo sąlygos Vilniaus pataisos namuose visą pareiškėjo laisvės atėmimo laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį. Ilgametė Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija nustato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Valstybė turi užtikrinti tinkamą uždarą tualetą, ventiliaciją, šildymą, kaloringą maistą, gyvenimą be parazitų ir graužikų bei kitas sąlygas.

Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė G. B. didelius dvasinius skausmus, depresiją. Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pažeidžia ne tik tautinės lygybės principą, bet ir mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių asmenų lygybės principą. Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Konvenciją, būtų neteisinga, priteisiant neturtinę žalą, vadovautis tais pačiais žemais koeficientais iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieš kitas Europos valstybes. Lietuvai turi būti taikomas pakankamo atgrasinamojo poveikio principas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 yra 12 lovų, t. y. 6 dviaukštės lovos. Pažymėjo, kad ketvirtame aukšte esanti viena iš tualeto patalpų yra nuolat užrakinta, todėl viena patalpa turi naudotis abu būriai. Pažymėjo, kad leidžiama naudotis tik pataisos namuose išduotais plonais netinkamais pledais, o nuosavi pledai konfiskuojami. Prašė atkreipti dėmesį, kad kas dieną sportuojantis žmogus negali maudytis tik kartą per savaitę. Laikė, kad pasivaikščiojimo kiemelio dydis nustatytinas pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, t. y. 5 kv. m asmeniui.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad G. B. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2012-09-28. Iki 2014-05-09 jis buvo laikomas patalpoje Nr. 407. Vilniaus pataisos namų direktorius 2014-05-09 įsakymu Nr. 7-136 „Dėl nuteistųjų skirstymo į būrius“ pareiškėjas buvo perkeltas iš 6 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 407 į 1 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 4. Gyvenamosios patalpos Nr. 407 plotas yra 33,72 kv. m, joje yra 11 miegamųjų vietų, o gyvenamosios patalpos Nr. 4 plotas – 13,18 kv. m ir joje yra 4 miegamosios vietos. Pažymėjo, kad sudėtinga nustatyti, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 407, nes tokie duomenys Vilniaus pataisos namuose nėra kaupiami. G. B. neįvardijo, kokie asmenys bausmę atliko kartu, taip pat nenurodė, koks plotas teko vienam asmeniui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti vėdinimą, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt.

Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija patikrina patalpų plotus ir stengiasi, kad būtų užtikrintas teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems suteikiama būrio gyvenamojoje patalpoje esanti atskira miegamoji vieta. Laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros bei būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Dienotvarkėje numatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai. Ne visada visos miegamosios patalpos vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Net ir nustačius nedidelį ploto trūkumą, šis neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tada jis miega savo lovoje. Pataisos įstaigoje G. B. buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytose gyvenamosiose patalpose Nr. 407 ir Nr. 4 vienam nuteistajam tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. G. B. ginčo laikotarpiu Vilniaus pataisos namų administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo dėl per mažo ploto ar netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje.

Remiantis sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 68 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos namuose, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, naudojamas šaltas vanduo. Teisės aktai nenustato, kad patalpoje esančius baldus privalu įskaičiuoti į bendrą gyvenamosios patalpos plotą.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad teisės aktai iš esmės nurodo vieno sanitarinio ir higienos mazgo būtinumą būriui, nereglamentuodamas klozetų ar unitazų skaičiaus. Nustatyta, kad vienas klozetas ar unitazas skiriamas dvylikai žmonių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetu naudojasi apie 86 žmonės, toks skaičius yra išgalvotas ir neatitinka tikrovės. Vilniaus pataisos namų 4 aukšte, kuriame gyvena 6-ojo (65 nuteistieji) ir 7-ojo (52 nuteistieji) būrio nuteistieji, yra įrengtos 2 tualetų patalpos su 5 unitazų vietomis. Prausyklų ir tualetų patalpos, gyvenamosios patalpos yra tinkamai įrengtos, visų patalpų sanitarinė-higieninė būklė atitinka galiojančius teisės aktus. Pareiškėjo teiginys, kad jis bausmę atlieka nežmoniškomis sąlygomis, neatitinka tikrovės.

Vilniaus pataisos namuose nuolatos atliekama profilaktinė deratizacija bei patalpų dezinfekcija. G. B. teiginiai dėl netinkamos kokybės maisto yra neteisingi ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, ginčo laikotarpiu nurodytu klausimu į Vilniaus pataisos namų administraciją nesikreipė. Pažymėjo, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus prie Teisingumo ministerijos patvirtintus valgiaraščius.

Pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog Vilniaus pataisos namuose asmeninės kratos nuteistiesiems atliekamos, dalyvaujant kitos lyties pareigūnams. Kratos nuteistiesiems atliekamos griežtai laikantis bausmių vykdymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir paaiškinimų dėl jam padarytos žalos, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių ir priežastinio ryšio, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taigi, nėra pagrindo spręsti apie galimai per mažo gyvenamojo ploto ar kitų skunde nurodytų aplinkybių poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. G. B. dėl psichologinių problemų į Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė, psichologinė terapija jam nebuvo skirta. Įrodymų, kad būtent dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjui atsirado sveikatos problemų, jis nepateikė. Tai rodo, kad G. B. į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iš valstybės.

Teismo posėdyje, vykusiame 2015-03-02, atsakovo atstovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Teismo posėdyje, vykusiame 2015-03-19, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus pataisos namų – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kalinimo sąlygų buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 9 470,57 Eur.

Dėl gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas yra nurodytas teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą, taigi, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2012-09-28 iki 2014-05-09 buvo laikomas Vilniaus pataisos namų gyvenamojoje patalpoje Nr. 407, o nuo 2014-05-09 buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 4 (b. l. 13, 14). Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, tačiau nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 407, kurios plotas 33,72 kv. m, yra 11 miegamųjų vietų, o gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurios plotas 13,18 kv. m, – 4 miegamosios vietos. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 yra ne 11, o 12 lovų, t. y. 6 dviaukštės lovos. Nors 2015-03-02 teismo posėdis buvo atidėtas tam, kad atsakovas pateiktų papildomus dokumentus dėl lovų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 407, tačiau Vilniaus pataisos namai 2015-03-09 raštu (b. l. 85-90) duomenų dėl lovų skaičiaus nepatikslino, todėl teismas turi vadovautis pareiškėjo aiškinimu, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 yra įrengta 12 lovų. Esant 12 lovų, kiekvienam asmeniui tenka po 2,81 kv. m ploto, t. y. apie 10 proc. mažiau nei yra nustatyta. Iš Vilniaus pataisos namų plano matyti, kad gyvenamosios patalpos Nr. 407 plotas yra 33,72 kv. m (b. l. 16), taigi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, joje galėjo būti laikomi 10 asmenų. Laikant patalpoje Nr. 407 12 asmenų, ploto neatitikimas vertinamas kaip mažareikšmis, kuris gali būti kompensuojamas ne priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, bet apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą. Kadangi gyvenamojoje patalpoje naudojamos dviaukštės lovos, tai tokiu būdu lieka daugiau laisvos patalpos. Kita vertus, teiginys dėl nuolatinio ploto trūkumo yra grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik tuo, kad atsakovas nepateikia duomenų apie gyvenamojoje patalpoje buvusių asmenų skaičių. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama į tai, kad pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys gali nuo 7.00 val. iki 23.00 val. laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, būrio lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, renginius, užsiimti kita leidžiama veikla. Iš pateikto plano (b. l. 15, 16) matyti, kad gyvenamosios patalpos išeina į bendrą koridorių, tame pačiame koridoriuje yra įrengtos kitos bendro naudojimo patalpos. Atsakovas pažymi, kad pataisos namų teritorijoje įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastato viduje. Taigi, nuteistieji neturi visą laiką praleisti vien tik gyvenamojoje patalpoje. Kadangi kiti nuteistieji dieną dalyvauja leidžiamose veiklose, dienos metu ne visi būna gyvenamojoje patalpoje. Tokios aplinkybės sumažina neigiamą ploto trūkumo sukeliamą poveikį.

Gyvenamosios patalpos Nr. 4 plotas yra 13,18 kv. m (b. l. 15), taigi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, joje galėjo būti laikomi 4 asmenys. Laikant šioje gyvenamojoje patalpoje tiek asmenų, kiek joje yra lovų, t. y. 4, kiekvienam jų teko po 3,3 kv. m ploto. Taigi, laikant G. B. šioje gyvenamojoje kameroje su dar 3 asmenimis, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl sanitarinio mazgo atskyrimo ir naudojimosi dušu

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos Nr. 407, kurioje ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, tualetas atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Prausykla taip pat yra atskirta, ginčo dėl to, kad joje buvo šaltas vanduo, nekyla. Teismo nuomone, toks tualeto ir prausyklos įrengimas bei atskyrimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Duomenų dėl vandens prasto nusileidimo tualete, sanitarinio mazgo nešvarumo bei surūdijimo nėra pateikta, todėl šie G. B. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad 86 asmenims yra 5 tualetai, o prausykloje yra tik 4 prausimosi vietos. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 5.7 nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Būtinas minimalus prausimosi vietų bei klozetų ar unitazų skaičius teisės aktuose nenurodomas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 4 aukšte iš viso įrengta 10 tualetų, taigi darytina išvada, kad jų yra pakankamai. Teismo nuomone, prausyklų skaičius taip pat yra pakankamas.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog tualetu naudojasi 86 žmonės, nes 4-ame aukšte, kuriame gyvena 6-ojo (65 nuteistieji) ir 7-ojo (52 nuteistieji) būrio nuteistieji, įrengtos dvi tualetų patalpos su 5 unitazų vietomis abiejuose koridoriaus galuose. Pareiškėjas nurodė, kad vienas iš ketvirtame aukšte esančių sanitarinių mazgų nuolat užrakintas, todėl abu būriai naudojasi vienu sanitariniu mazgu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 259 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigose dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat.

Vilniaus pataisos namų ūkio skyriaus 2015-03-04 pažymoje Nr. 14-824 (b. l. 86) nurodyta, kad 4-ojo aukšto sanitariniai mazgai yra veikiantys ir įrengti pagal pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymą Nr. V-82. Atsižvelgiant į šią pažymą daroma išvada, kad sanitarinis mazgas veikė, todėl kiekvienas būrys galėjo naudotis atskiromis patalpomis.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Teisės G. B. kartą per savaitę praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. Galimybė praustis dažniau, atsižvelgiant į poreikį, teisės aktuose nenumatyta. Neturtinė žala gali būti priteisiama tik už teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą, todėl bylos kontekste teisės aktuose nenumatyta teisė nesvarstytina. Pareiškėjas nurodo, kad 20 kv. m ploto dušinėje įrengta 8 purkštuvai, o dušu vienu metu naudojasi 150 asmenų. Toks teiginys yra nerealus, nes tiek asmenų į nurodytą patalpą netilptų.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39.4 punkte nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. Taip užtikrinamas naudojimosi dušu saugumas net ir esant dideliam dušu besinaudojančių asmenų skaičiui. Šios pareigos pažeidimas nebuvo nurodytas, o nesant nuteistųjų skundų ankstesniu periodu, naudojimosi dušu tvarkos pažeidimai nebuvo tiriami.

Dėl temperatūros

Pareiškėjas nurodė, kad dėl įskilusių langų rėmų žiemą gyvenamojoje patalpoje Nr. 407 vidutinė temperatūra buvo 11–14 ?C. Pagal Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punktą tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metais oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18?C. Atsakovas į teismo 2015-02-25 paklausimą nurodė, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras netikrino gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikytas G. B., temperatūros matavimai nebuvo atlikti, skundų dėl netinkamos temperatūros nebuvo.

Kadangi pareiškėjas nėra pateikęs atsakovui ar higienos normų laikymąsi prižiūrinčiai institucijai jokių skundų dėl per mažos temperatūros gyvenamosiose patalpose, šiuo metu nustatyti, kokia temperatūra buvo ankstesniu metu neįmanoma. Pareiškėjas nurodo itin žemą temperatūrą. Esant tokiai žemai temperatūrai nuteistieji būtų teikę skundus dėl laikymosi sąlygų, kaip tai įprastai daroma, nes 11 laipsnių temperatūrą šaltuoju metu sunku išlaikyti. Neįrodžius fakto, pažeidimas nenustatomas.

Dėl pasivaikščiojimų

Vilniaus pataisos namai nėra kalėjimas ar tardymo izoliatorius, todėl visi nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku pagal poreikį judėti pataisos namų teritorijoje. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 straipsnis numato, kad pasivaikščiojimo kiemas – tai specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo taisyklės pateikiamos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktuose. Čia numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Konkrečių pasivaikščiojimo kiemo įrengimo trūkumų pareiškėjas nenurodė.

Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja, tačiau įvertinus atsakovo atstovo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad jie yra pakankami ir tinkamai įrengti, suteikiant teisę nuteistiesiems ne tik pasivaikščioti, bet ir pažaisti, pasportuoti.

Dėl maisto tinkamumo

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Iki šio įsakymo priėmimo galiojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraščiai.

Atsiliepime Vilniaus pataisos namai nurodė, kad dėl netinkamo maisto raciono ir energetinio vertingumo pareiškėjas skundų Vilniaus pataisos namų administracijai skundžiamu laikotarpiu nėra pateikęs, jokių patikrinimų pagal pareiškėjo galimus skundus kompetentingos institucijos nėra atlikusios. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. Vilniaus pataisos namuose buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maistas. Iš atsakovo atstovo pateiktų valgiaraščių (b. l. 33–64) matyti, kad asmenims buvo teikiamas įvairus įprastas maistas. Pažeidimų dėl netinkamo maitinimo nenustatyta. Draudimo giminėms ar artimiesiems, atvykusiems į ilgalaikį pasimatymą, atsinešti bet kokį sveiką, skanų ir kaloringą maistą nėra nustatyta. Be to, nuteistieji, nenorintys maitintis nuteistųjų valgykloje, gali pirkti maistą įstaigoje esančioje parduotuvėje ir maitintis pirktu maistu.

Dėl kitų reikalavimų

Vilniaus pataisos namai dėl dezinsekcijos yra sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Vilniaus pataisos namuose atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 19–21). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo teikti kenkėjų kontrolės paslaugas: vieną kartą per mėnesį atlikti kenkėjų kontrolę ir naikinimą. Tai rodo, jog Vilniaus pataisos namuose buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose būtų buvę gausu kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nustatyti negalima.

Iki 2014-09-13 galiojusios Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 144 punkte buvo nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Minėtos instrukcijos 146 punktas detaliai nustatė visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 152 ir 154 punktuose.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad darant asmens apžiūrą tai buvo atliekama netinkamai, yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, nenurodyta kada ir kieno akivaizdoje jis buvo tikrinamas. Byloje nėra įrodymų, kad asmeninė krata buvo atliekama dalyvaujant kitos lyties pareigūnams, o tokių įrodymų rinkimas nenurodžius konkrečių faktų, neįmanomas. G. B. teiginių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui kratos buvo atliekamos pažeidžiant nurodytą tvarką.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai skaitė jo ir advokato laiškus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punkte bei Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-06-07 įsakymu Nr. 4/07-120, 12 punkte nustatyta, kad nuteistajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 5 dalis numato, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti. Atsakovo atstovė nurodė, kad atskiros laiškų tikrinimo tvarkos Vilniaus pataisos namuose nebuvo nustatyta. Taigi laiškų turinio tikrinimui teisinio pagrindo nebuvo. Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti, kai tai yra būtina siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo, įstatymu gali būti nustatyti Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos asmens teisės į susirašinėjimo neliečiamumą, be kita ko, ir nuteistųjų teisės susirašinėti, ribojimai. Nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos pakankamai individualizuoti šios nuteistųjų teisės ribojimus, įvertinus individualią jų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad laiškas prieš jam jį įteikiant buvo perskaitytas, taigi jis neįrodė atsakovo atstovo neteistų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

Pareiškėjas skundėsi dėl draudimo turėti pledus, teigė, kad pledai yra konfiskuojami. Draudimo turėti pledus nėra nustatyta, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad turėti pledus buvo draudžiama ir kad jo pledas būtų konfiskuotas. Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte numatytais daiktais, tame tarpe ir patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.

Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus viršininko 2014-09-24 pažymoje Nr. 14-3824 nurodyta, kad nuteistasis G. B. nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio į Vilniaus pataisos namų Ūkio skyrių su skundais dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, gyvenamosiose patalpose, netinkamo inventoriaus, netinkamo apšvietimo ar blogos ventiliacijos nesikreipė (b. l. 17).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Vilniaus pataisos namų pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tačiau šis pažeidimas įvertintas kaip mažareikšmis, kuriuo padaryta žala kompensuojama jo pripažinimu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 9 470,57 Eur neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjo patiriami suvaržymai yra jo asmeninio pasirinkimo elgtis visuomeniškai žalingai išdava.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nuo 2012-09-28 iki 2014-05-09 pažeidė G. B. teises, pataisos namuose neužtikrindama teisės aktais nustatyto ploto gyvenamojoje patalpoje.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė