Kauno apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams R. A., L. A., A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsakovus atstovauja advokatas, byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 763,92 Eur skolą už paslaugas nuo 2009-02-01 iki 2016-03-31 už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kauno m., nurodydamas, kad skolininkams kartu su kitais namo gyventojais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos skolininkai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, o ieškovas administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ieškinio pareiškimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaunas, administruoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 paskirta Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ (dabar - UAB „Kauno butų ūkis) (b. l. 24-25, 26). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra registruotas kaip gyvenamasis vieno buto pastatas. Atsakovams nuo 2009-02-06 nuosavybės teise priklauso po 16/300 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 6). Atsakovai ir kiti minėto gyvenamojo namo savininkai nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Ieškovas atsakovų prievolę mokėti ieškovo paskaičiuotus mokesčius kildina iš CK 4.82 – 4.85 straipsnių. Nurodyti straipsniai reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) prievoles valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Teismų praktika Nr. 32).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas, remdamasis teismų praktika bei savininkų pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektą, nurodo, kad atsakovai privalo prisidėti prie namo išlaikymo, priežiūros ir tvarkymo. Tačiau bendrosios dalinės nuosavybės valdymas, naudojimas ir disponavimas yra reglamentuojamas 4.73 - 4.76 straipsniais. Įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises yra svarbu, kad priimant sprendimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimusi ir disponavimu, svarbus bendraturčių sutarimas (CK 4.75 str. 1 d.). Kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra daugiabutis, jis savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tad atsakovai yra viso minimo namo bendrasavininkai. Atsižvelgiant į tai, jie patys su kitais bendrasavininkiais privalo prižiūrėti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – minėtą gyvenamąjį namą. Dėl ko minimo gyvenamojo namo administravimas buvo neįmanomas. Kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaunas, negalėjo būti taikomas daugiabučių namų administravimas, teismo nuomone, patvirtina ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-51 įsakymu Nr. A-962 buvo pakeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymas Nr. A-147 “Dėl Kauno miesto panemunės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo” ir minimo namo administravimas panaikintas (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Ieškovas atsakovų skolos už ieškovo suteiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas dydžiui pagrįsti į bylą pateikė 2006-04 – 2014-06 apyvartos žiniaraščius, objekto knygelę (b. l. 17-22, 23, 63-64, 65-70). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovai dalį gyvenamojo namo nuosavybės teise įsigijo 2009-02-06. Nuo 2009 m. kovo mėnesio ieškovas pradėjo skaičiuoti skolą atsakovams. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, kad skola skaičiuota už 70,94 kv.m. plotą (b. l. 13). Nei patikslintame ieškinyje, nei ieškovo atstovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti kaip nustatytas sąskaitose nurodytas plotas, kadangi kad atsakovams priklauso ne konkretus gyvenamojo namo plotas, o konkreti gyvenamojo namo dalis, t.y. po 16/300. Ieškovės paaiškinimas, kad sąskaitose plotas nurodytas vadovaujantis 1994 m. sutartimis (b. l. 78, 79) negali būti vertinamas pagrįstu argumentu atsakovams tenkančio gyvenamojo namo plotui apskaičiuoti. Pateiktos sutartys yra neinformatyvaus pobūdžio, jose pateikti patalpų plotai nėra pagrįsti oficialiais duomenimis ar apskaičiavimais. Be to, pažymėtina, kad nors 1994 m. sutartyse nurodomos patalpos – du kambariai, tačiau atsakovams 2009 metais įsigyjant nuosavybę jie įsigijo ne konkrečias atskiras patalpas, o tam tikras dalis gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad visiškai nepagrįstai, nustatant apmokestinamą plotą, ieškovas vadovavosi 1994 metų duomenimis, tad pagal netikslius skaičiavimus atsakovams negali kilti pareiga mokėti mokesčius.

Ieškovas teigė, kad paslaugas atsakovams teikė vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais su pakeitimais, 2002-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR. 1.12.05:2002, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. A-147 “Dėl Kauno miesto panemunės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo”. Teismas pažymi, kad nurodyti norminiai aktai yra ieškovo veiklą reglamentuojantys dokumentai, tačiau jų pagrindu neatsiranda atsakovų pareiga atsiskaityti už ieškovo paslaugas. Kaip teismas nurodė, ieškovui negalėjo atsirasti pareiga administruoti vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tad atsakovams nekyla pareiga su ieškovu atsiskaityti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nevykdytų pareigos prižiūrėti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Priešingai, kaip matyti iš atsakovų į bylą pateiktų dokumentų: UAB “Kauno vandenys” projektavimo sąlygų, išrašo iš vandentiekio projekto, AB “Lietuvos dujos” projektavimo sąlygų, išrašo iš dujotiekio įvado projekto, Kauno miesto savivaldybės rašto su stogo keitimo sąlygomis, atsakovai, kartu su kitais namo bendrasavininkiais yra atlikę namo priežiūros ir pagerimino darbus. Jie keitė namo stogo dangą, atvedė į namą vandentiekio ir nuotekų tinklus, dujotiekį, elektrą. Ieškovas į bylą pateikė statinio apžiūros aktų suvestinės lentelę, kuria įrodinėjo namo priežiūrą ir administravimą (b. l. 61). Ši lentelė patvirtina atsakovų nurodytus faktus, kad namo remonto ir priežiūros darbus vykdė patys gyventojai, o ieškovas jokių darbų neatliko. Kad atsakovai nebūtų prisidėję prie nurodytų darbų atlikimo, byloje duomenų nėra, tokių duomenų negalėjo pateikti ir ieškovas.

Ieškovas teigė, kad namą (duomenys neskelbtini), Kaune, aprūpino vėliavomis, kotais ir jų laikikliais, pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2012-05-07 tarnybinį pranešimą (b. l. 11). Iš šio dokumento matyti, kad namas (duomenys neskelbtini), Kaunas (buvęs Vaidoto g. 121a/6) apmokestintas 33 Lt. Ieškovo atstovė teismo poėdžio metu negalėjo tikliai paaiškinti kaip buvo apskaičiuota nurodyta suma, negalėjo pateikti nurodytos sumos dydį patvirtinančių įrodymų. Konstatuotina, kad darbai buvo paskaičiuoti ir išrašyta skola vadovaujantis neaiškiais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pateikti dokumentai negali būti traktuojami kaip tinkami įrodymai, patvirtinantys ieškovo atliktų paslaugų apimtį. Be to, pažymėtina, kad neužsakius ieškovo paslaugos aprūpinti namą vėliavomis, kotais ir laikikliais, atsakovams negali kilti pareiga už paslaugas mokėti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovės R. A. naudai – 605,00 Eur už teisinę pagalbą (b. l. 75, 76-77), valstybės naudai – 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“, į.k. 132532496, 605,00 Eur (šeši šimtai penki Eur, 00 ct) už teisinę pagalbą atsakovės R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“, į.k. 132532496, 5,48 Eur (penki Eur, 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.