- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-2339-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01799-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. vasario 22 d., apie 07.45 val., Kaune, Tilto gatvėje, K. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz 413, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 104 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 21 d. grįžo iš Klaipėdos su autobusu, kuris buvo pilnai pakrautas knygų stovų, knygų ir važiavo į darbą. Kadangi geležiniai knygų stovai važiuojant barškėjo, todėl jis automobilyje buvo įsijungęs muziką. Važiavo į Drobės gatvę per Panemunės tiltą. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Ties gaisrine K. S. vairuojamą transporto priemonę pasivijo kitas automobilis ir jo vairuotojas pasakė, kad K. S. sukėlė avarinę situaciją, dėl ko kitas automobilis „užšoko“ ant bordiūro ir kad grįžtų pažiūrėti kas ten įvyko. Jei būtų vairuotojas pasakęs, kad įvyko eismo įvykis ir K. S. grįžtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tikrai būtų grįžęs ir užpildęs. Kadangi K. S. įvykio nematė, kontakto nejautė ir nieko blogo nepagalvojo, be to skubėjo į darbą, todėl nieko nesupratęs, nuvažiavo į darbą. Atvykus į darbą, jam paskambino ir pasakė, kad reikia vykti į policijos komisariatą dėl padaryto eismo įvykio. Tada apžiūrėjo tarnybinį automobilį ir pamatė, kad ant jo dešinės pusės durelių ties viduriu yra dažų nubraukimas.
Liudytoja B. G. parodė, kad 2016 m. vasario 22d. ji automobiliu važiavo Vaidoto gatve ir suko į Tilto gatvę. Buvo prietema ir šlapdriba. Šalia jos važiavo autobusiukas, kuris pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Ji bandė pasitraukti kiek eina į dešinę pusę, užvažiavo ant bordiūro, tačiau autobusiukas kliudė B. G. automobilį. Matė, kai autobusiukas, pavažiavęs toliau, trumpam sustojo, po to nuvažiavo toliau. Ji įsidėmėjo autobusiuko valstybinį numerį ir apie įvykį pranešė policijai.
Liudytojas Ž. J. parodė, kad važiuodamas Smetonos alėja, prieš pat tiltą, pažiūrėjo į kairę ir pamatė, kad krovininis automobilis užstojo automobilį VW Golf. Pravažiavus krovininiam automobiliui, pamatė, kad lengvasis automobilis užvažiavo ant bordiūro. Kad automobilis būtų apgadintas, nepastebėjo. Tada Ž. J. pasivijo krovininį automobilį ir jo vairuotojui gestu parodė pažiūrėti atgal ir nuvažiavo. Ž. J. važiuojant toliau, pamatė, kad jį vejasi krovininis automobilis, todėl prie gaisrinės abu sustojo. Ž. J. vairuotojui pasakė, jog jis sukėlė avarinę situaciją, dėl ko vienas automobilis užvažiavo ant borto ir pasakė nuvažiuoti ten pasižiūrėti. Vairuotojas neklausė kur įvyko avarinė situacija, tik pasakė, kad nieko nejuto ir pasakė, kad nuvažiuos pasižiūrėti. Po kiek laiko Ž. J. grįžo prie lengvojo automobilio ir pamatė, kad krovininis automobilis nebuvo grįžęs į įvykio vietą.
Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad 2016 m. vasario 22 d., 07.50 val., Kaune, Tilto g. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadintas automobilis VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykį matė liudytojas Ž. J., kuris sus savo automobiliu pasivijo automobilį Mercedes Benz ir jį sustabdė. Ž. J. automobilio Mercedes Benz vairuotojui paaiškino, jog matė, kas atsitiko ir patarė grįžti į įvykio vietą, tačiau automobilio Mercedes Benz vairuotojas to nepadarė. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas tą pačią dieną atvyko į Kelių policijos valdybą ir parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apžiūrėjus automobilio Mercedes Benz apgadinimus, jų pobūdis ir aukštis atitiko automobilio Volkswagen Golf apgadinimų pobūdį ir aukštį (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), K. S. paaiškinimas (b. l. 5), B. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jai vairuojant automobilį VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Tilto gatve link Juozapavičiaus prospekto pirmąją eismo juosta, iš antros eismo juostos rikiuodamasis automobilis Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nedavė jai kelio ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Nuo smūgio automobilis Volkswagen Golf užvažiavo ant šaligatvio, o automobilis Mercedes Benz iš įvykio vietos pasišalino. B. G. paaiškinime nurodė, kad mikroautobusas užvažiavęs ant Panemunės tilto sustojo ir luktelėjo, bet netrukus nuvažiavo (b. l. 6), Ž. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis pasivijo mikroautobuso vairuotoją ant tilto, pasignalizavo ir gestais parodė į galą. Mikroautobusą aplenkė. Mikroautobusas sekė Ž. J. automobilį iki gaisrinės pastato Rusų gatvėje. Tuomet automobiliai sustojo. Abu vairuotojai išlipo. Ž. J. paklausė, ar vairuotojas matė, kaip sukėlė avarinę situaciją, pasakė, kad dėl jo kaltės galėjo būti apgadintas Volkswagen automobilis. Mikroautobuso vairuotojas patikino, kad grįš (b. l. 7), foto lentelė Nr. 1-3 (b. l. 8-10), foto nuotraukos (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Mercedes Benz 413, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant dešiniojo transporto priemonės šono. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Transporto priemonės apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka automobilio Volkswagen Golf apgadinimų pobūdį ir aukštį (b. l. 12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-19).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 4), K. S. paaiškinimą (b. l. 5) bei jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, B. G. paaiškinimus (b. l. 6) bei jos teismo posėdžio metu duotus parodymus, Ž. J. paaiškinimus (b. l. 7), bei jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, foto lenteles bei nuotraukas (b. l. 8-11), transporto priemonės techninės apžiūros aktą (b. l. 12) matyti, kad 2016 m. vasario 22 d., apie 07.45 val., Kaune, Tilto gatvėje, K. S., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz 413, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, apgadindamas minėtos transporto priemonės kairės pusės priekines ir galines duris, kairės pusės išorinį galinio vaizdo veidrodį, priekinį kairį sparną, priekinį dešinės pusės bamperį, priekinį ratlankį ir jo apdailos gaubtą.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. S. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. surašytas ir už tai, kad jis, 2016 m. vasario 22 d., apie 07.45 val., Kaune, Tilto gatvėje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz 413, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini)ir įvykus eismo įvykiui bei atsiradus žalai, nesustojo, nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 219.1 p. reikalavimus bei tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.
Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. S. padarė eismo įvykį, tačiau nesustojo eismo įvykio vietoje, nesusitarė su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio aplinkybių bei neužpildė eismo įvykio vietos deklaracijos, ir iš įvykio vietos išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie K. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. paaiškino, jog jis jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Iš liudytojos B. G. parodymų matyti, kad įvykis įvykio esant šlapdribai bei buvo prietema. bei Iš byloje esančių fotonuotraukų ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad transporto priemonei Mercedes – Benz 413, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai- braukimo žymės ant dešiniojo transporto priemonės šono ir jie nėra žymūs bei dideli. Iš fotonuotraukų bei eismo įvykio vietos apžiūros schemos matyti, kad transporto priemonei VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai- apgadintos kairės pusės priekinės ir galinės durys, kairės pusės išorinis galinio vaizdo veidrodis, priekinis kairys sparnas, priekinis dešinės pusės bamperis, priekinis ratlankis ir jo apdailos gaubtas. Įvertinus abiems transporto priemonėms padarytų apgadinimų mastą, skirtingus transporto priemonių gabaritus bei tai, kad K. S. vairuojama transporto priemonė kontaktavo su kitu automobiliu dešine puse ties transporto priemonės viduriu, dėl ko kontaktas tampa vairuotojui sunkiau juntamas, taip pat įvertinus K. S. bei liudytojo Ž. J. parodymus, yra pakankamas pagrindas manyti, jog K. S. nepajuto automobilių kontakto, todėl eismo įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Iš K. S. paaiškinimų matyti, kad ties gaisrine K. S. vairuojamą transporto priemonę pasivijo kitas automobilis ir jo vairuotojas pasakė, kad K. S. sukėlė avarinę situaciją, dėl ko kitas automobilis „užšoko“ ant bordiūro ir kad grįžtų pažiūrėti kas ten įvyko. Jei būtų vairuotojas pasakęs, kad įvyko eismo įvykis ir K. S. grįžtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tikrai būtų grįžęs. Kadangi K. S. įvykio nematė, kontakto nejautė ir nieko blogo nepagalvojo, be to skubėjo į darbą, todėl nieko nesupratęs, nuvažiavo į darbą. Iš liudytojo Ž. J. parodymų matyti, kad jam prisivijus krovininį automobilį ir jam gestu parodžius pažiūrėti atgal, pamatė, jog krovininis automobilis negrįžo jo nurodyta kryptimi, tačiau vijosi Ž. J. vairuojamą automobilį. Jiems sustojus prie gaisrinės, Ž. J. vairuotojui pasakė, kad jis sukėlė avarinę situaciją, dėl ko vienas automobilis užvažiavo ant borto, dėl ko galėjo apsigadinti ir pasakė nuvažiuoti ten pasižiūrėti. Vairuotojas neklausė kur įvyko avarinė situacija, tik pasakė, kad nieko nejuto ir pasakė, kad nuvažiuos pasižiūrėti. Iš liudytojo Ž. J. parodymų matyti, kad ir jis pats nematė ar lengvasis automobilis buvo apgadintas, tik spėjo, kad užvažiavęs ant bordiūro, automobilis galėjo apsigadinti. Vien nurodymas, jog buvo avarinė situacija ir jos metu gali būti apgadintas automobilis, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog po K. S. ir Ž. J. pokalbio, K. S. suprato, jog jis galėjo padaryti eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį bei kurioje vietoje jis galėjo būti padarytas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad tik gavęs pranešimą, jog jam reikia vykti į policiją dėl galimai padaryto eismo įvykio, K. S. apžiūrėjo tarnybinį automobilį bei pamatė jo apgadinimus ir iš karto nuvyko į policijos komisariatą. Ten nuvykęs pilnai pripažino savo kaltę ir paaiškino įvykio aplinkybes.
Įvertinus nustatytas įvykio aplinkybes, daroma išvada, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad K. S. konkrečioje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, t.y. jo pasišalinimas buvo tyčinis. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju K. S. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo K. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., 250 str. 1p. teismas
nutaria:
K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą- 40 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.